Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2009-05-29 nr. 3239

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• RIMVYDAS STANKEVIČIUS.
Mokymasis skaičiuoti. Trys
58
• KRONIKA
• KITAME NUMERYJE

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• KINO TEATRAI
• TEATRAI
• KONCERTAI
• PARODOS
• VAKARAI
• ĮVAIRŪS

POEZIJOS PAVASARIS 2009 
• Poezijos pavasario laureatą RIMVYDĄ STANKEVIČIŲ kalbina ANTANAS ŠIMKUS.
Patys paprasčiausi burtažodžiai
5

PUBLICISTIKA 
• JOLANTA SEREIKAITĖ.
Linco paveikslai – kultūros sostinės dienoraštis
7

KNYGOS 
• LAIMA VINCĖ.
Pamokantis pasakojimas lietuvių paauglėms
1
• NAUJOS KNYGOS
• Bibliografijos ir knygotyros centras

LITERATŪRA 
• ROMĄ KIŠŪNAITĘ kalbina ALMA VIJEIKYTĖ.
Lietusi kiekvieną vaikų knygą

TEATRAS 
• RIDAS VISKAUSKAS.
Teatre vaikams – fantazija, humoras ir aktorių žaismė

DAILĖ 
• KRISTINA STANČIENĖ.
Ar dar suprantame gigantiškų marionečių dramos teatrą?
2
• RASA DARGUŽAITĖ.
Kur slypi Pirosmanio kūrybos žavesys?

MUZIKA 
 ŽIVILĖ RAMOŠKAITĖ.
„Pedagogika – mano pašaukimas“
• JŪRATĖ VYLIŪTĖ.
Iš lietuvių kultūros paveldo Jungtinėse Amerikos Valstijose

FOTOGRAFIJA 
• REMIGIJUS VENCKUS.
Apie patogios ir nepatogios mados fenomeną
6

SAVAITĖ SU TV 
• SKIRMANTAS VALIULIS.
Čiulba ulba

(PA)SKAITINIAI 
• MINDAUGAS PELECKIS.
Atmintis
1

Poezijos pavasario laureato poezija 
• RIMVYDAS STANKEVIČIUS.
8

Poezijos pavasario svečių poezija 
• AKSINIJA MICHAILOVA.
• CHRISTOPH JANACS.
1
• PAUL PERRY.

AKTYVIOS JUNGTYS/ŠIUOLAIKINIS MENAS 
• ANDRIUS JEVSEJEVAS.
Absurdo poetika Vidurio ir Rytų Europos dramaturgijoje

AKTYVIOS JUNGTYS/KULTŪROS DIS/KURSE 
• SAULIUS VASILIAUSKAS.
Lietuvių kalbos ateitis šiuolaikiniame pasaulyje
6

AKTYVIOS JUNGTYS/JAUNIMO PUSLAPIS 
• Moksleivių poezija1

IN MEMORIAM 
• JURGIS GAIŽAUSKAS
1922 10 25–2009 05 24
1
• ZITA ŽEMAITYTĖ
1923 07 26–2009 05 18
1
• ROMUALDAS NAREČIONIS
1930 08 15–2009 05 22

KRONIKA 
• „Video Vortex 4“
• Konkursas jaunimui

DE PROFUNDIS
Nepriklausomas ribotos atsakomybės „Literatūros ir meno“ puslapis
 
• WOODY ALLEN.
Iš užrašų knygučių
11
• GINTARAS PATACKAS.
Murmelė
6

PARK@S 
• MANTAS VASILKEVIČIUS.
Vilniaus ap(si)kabinimas
2
• Utopinė pasakėlė prieš miegą: R E V O L I U C I J A6
• GINTAUTAS MAŽEIKIS.
Liberalizmo metamorfozės, mutacijos ir deformacijos
3
• Kalbasi JURIJUS DOBRIAKOVAS ir TOMAS ČIUČELIS.
Aktyvizmas kaip laboratorinis būvis
36
• Ar Lietuvai reikalingas Prezidentas?3

MUZIKA

„Pedagogika – mano pašaukimas“

ŽIVILĖ RAMOŠKAITĖ

[skaityti komentarus]

iliustracija
Smuikininkė Undinė Jagėlaitė (dešinėje) su ilgamete jos klasės pianiste Aušra Banaityte
Nuotrauka iš U. Jagėlaitės archyvo

Kai smuikininkė ir pedagogė, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos docentė Undinė Jagėlaitė ištarė, jog pedagogika –­ jos pašaukimas, šiek tiek suglumau, nes visada buvau įsitikinusi, jog jos pašaukimas – visų pirma smuikavimas! Ką gi, gyvendami kelis dešimtmečius toje pačioje muzikų bendruomenėje, vieni kitus pažįstame gana menkai.

Gerai prisimenu judrią, žvitrių akių Kauno specialiosios muzikos mokyklos mokinukę, kuriai ypač lengvai sekdavosi greito tempo kūriniai. Ji visada grodavo drąsiai, veržliai ir ryžtingai. U. Jagėlaitė bendramokslius stebindavo ir sportiniais sugebėjimais: įvairiomis progomis pasirodydavo kaip gimnastė, visa mokykla žinojo, jog ji puikiai žaidžia badmintoną ir priklauso Lietuvos rinktinei. Taigi didelis smuiko konkurentas buvo sportas; Undinė buvo besvarstanti, ar nepasirinkti jo, ypač kai tapo badmintono dvejetų Lietuvos čempione.

Prisimindama ankstyvą vaikystę, U. Jagėlaitė šypteli: smuikas ir muzikos mokykla nuo mažens jai buvo tokie natūralūs dalykai, kaip kvėpavimas. Nebuvo net minties apie ką kita, nes namie ji nuolat girdėdavo smuiką arba kalbas apie jį. U. Jagėlaitės tėvas buvo Kauno muzikinio teatro orkestro koncertmeisteris (studijas baigęs pas Leošą Hajošą Kauno konservatorijoje), dėdė Kęstutis Ivaškevičius –­ Aleksandro Livonto auklėtinis, Kauno muzikos mokyklos pedagogas. Mažosios Undinės ateitis šeimai buvo aiški. Dėdė K. Ivaškevičius ir pradėjo Undinę dar gerokai iki mokyklos mokyti groti smuikeliu, o paskui – vienuolika metų muzikos mokykloje.

Baigusi studijas konservatorijoje (dab. LMTA) pas prof. Viktorą Radovičių ir dvejus metus stažavusis Maskvos Čaikovskio konservatorijoje (prof. Semiono Snitkovskio klasėje), U. Jagėlaitė pradėjo savarankišką kelią. Laimėjusi kelis nacionalinius ir tarptautinius konkursus, ji rengė solinius koncertus, populiarino užmirštą smuiko dueto žanrą, griežė Lietuvos kameriniame orkestre bei Nacionaliniame simfoniniame, redagavo ir atliko naujus kūrinius. Be to, ji dirba pedagoginį darbą LMTA, o nuo 1989 m. – ir Nacionalinėje M. K. Čiurlionio menų mokykloje. Įdėmiau žvilgtelėjusi į biografijos datas, matau, jog pedagogika ji užsiima jau trisdešimt dvejus metus!

Taigi kas yra toji smuiko pedagogika, tikrasis, pasak Undinės Jagėlaitės, jos pašaukimas?

Tai nuostabiai įdomus darbas! Jei jį mėgsti – nesunkus ir nevarginantis. Vienintelis jo trūkumas dabartinėje situacijoje – per didelis krūvis. U. Jagėlaitė sako, jei jis būtų perpus mažesnis, būtų optimalu. Pedagogas jo sumažinti negali (nebent dirbtum nesirūpindamas pragyvenimu...), tad privalai rasti jėgų, kūrybinės energijos ir laiko. Taip! Būtent laiko, kuris lekia nenumaldomai. Laiko tėkmę pedagogė jaučia, nes būsimasis smuikininkas nuolat turi išmokti ko nors nauja. Tai, ko laiku neišmoksti, paskui gali būti per vėlu. Pati Undinė visada mėgo užsibrėžtą darbą atlikti nieko nelaukdama. Iki šiol vienas svarbiausių žmogaus bruožų jai yra punktualumas. Visada po ranka ji turi kruopščiai surašytą savo pamokų tvarkaraštį.

Dabartinis smuikininkų grojimo lygis, palyginti su tuo, kuris buvo jai mokantis, smarkiai išaugo. U. Jagėlaitė veda meistriškumo kursus įvairiose Lietuvos vietovėse, tad puikiai orientuojasi, kaip kinta smuikininkų rengimas. Ji sako: „Mūsų laikais buvo ryškių vaikų, tačiau jie atrodydavo kaip aukšti augalai žemų fone. Dabar tasai fonas, arba bendras lygis – labai aukštas, tad ir tie vienetai, kad išsiskirtų, turi būti ypatingi.“

Smuiko mokymo repertuaras taip pat kinta. Jei anksčiau sudėtingas virtuozines pjeses grodavo pavieniai mokiniai, šiandien jas groja daugelis, be to, žemesnėse klasėse.

Yra tokių pedagoginio darbo paslapčių, kurių nesuprasi nedirbęs. U. Jagėlaitė mano, jog sunkiausia smuiko pedagogo darbe – suderinti laisvą instrumento valdymą su ekspresyviu muzikos perteikimu. Aiškindama šią mintį, ji atkreipė dėmesį į daugelio smuikininkų fizinį įsitempimą (ypač pečių, dešinės rankos), kuris ilgainiui pradeda trukdyti ir net alinti sveikatą. Pirmasis į tai jos dėmesį atkreipė S. Snitkovskis. Taigi, kaip groti raiškiai, muzikaliai, bet neįsitempus!?

Klausydama smuikininkų, U. Jagėlaitė pirmiausia atkreipia dėmesį į mokyklą, o tik paskui – į visa kita. Matyt, tokį žvilgsnį lemia pedagoginis darbas.

Kiekvienas pedagogas ką nors perima iš savo buvusių mokytojų. U. Jagėlaitė neišskiria kurio nors vieno iš trijų pedagogų – K. Ivaškevičiaus, V. Radovičiaus ir S. Snitkovskio. Ji teigia, kad derina jų visų jai artimiausius bruožus, ir priduria, jog muzikiniu požiūriu didelę įtaką yra padaręs Raimundas Katilius, kurio pamokų su studentais ji klausydavosi.

Gražų gegužės vakarą LMTA koncertų salėje karaliavo smuiko muzika. Tai buvo šiltas ir šventiškas koncertas, skirtas docentės Undinės Jagėlaitės jubiliejui. Pasirodė visi jos mokiniai: studentai, absolventai ir M. K. Čiurlionio menų mokyklos moksleiviai. Besiklausant žavių legendinio Jaschos Heifetzo transkripcijų, nesyk susimąstydavai: mūsų smuiko mokykla gražiai auga ir bręsta, o kad tai vyksta – daugybės pedagogų nuopelnas, ypač tų, kurių pašaukimas – mokyti.

 

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Lapkričio

PATKPŠS

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30  

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30 31  

 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 10 iš 10 
5:16:03 Nov 28, 2011   
Mar 2009 Jul 2014
Sąrašas   Archyvas   Pagalba