Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2009-05-29 nr. 3239

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• RIMVYDAS STANKEVIČIUS.
Mokymasis skaičiuoti. Trys
58
• KRONIKA
• KITAME NUMERYJE

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• KINO TEATRAI
• TEATRAI
• KONCERTAI
• PARODOS
• VAKARAI
• ĮVAIRŪS

POEZIJOS PAVASARIS 2009 
• Poezijos pavasario laureatą RIMVYDĄ STANKEVIČIŲ kalbina ANTANAS ŠIMKUS.
Patys paprasčiausi burtažodžiai
5

PUBLICISTIKA 
• JOLANTA SEREIKAITĖ.
Linco paveikslai – kultūros sostinės dienoraštis
7

KNYGOS 
• LAIMA VINCĖ.
Pamokantis pasakojimas lietuvių paauglėms
1
• NAUJOS KNYGOS
• Bibliografijos ir knygotyros centras

LITERATŪRA 
• ROMĄ KIŠŪNAITĘ kalbina ALMA VIJEIKYTĖ.
Lietusi kiekvieną vaikų knygą

TEATRAS 
• RIDAS VISKAUSKAS.
Teatre vaikams – fantazija, humoras ir aktorių žaismė

DAILĖ 
• KRISTINA STANČIENĖ.
Ar dar suprantame gigantiškų marionečių dramos teatrą?
2
• RASA DARGUŽAITĖ.
Kur slypi Pirosmanio kūrybos žavesys?

MUZIKA 
• ŽIVILĖ RAMOŠKAITĖ.
„Pedagogika – mano pašaukimas“
• JŪRATĖ VYLIŪTĖ.
Iš lietuvių kultūros paveldo Jungtinėse Amerikos Valstijose

FOTOGRAFIJA 
• REMIGIJUS VENCKUS.
Apie patogios ir nepatogios mados fenomeną
6

SAVAITĖ SU TV 
• SKIRMANTAS VALIULIS.
Čiulba ulba

(PA)SKAITINIAI 
 MINDAUGAS PELECKIS.
Atmintis
1

Poezijos pavasario laureato poezija 
• RIMVYDAS STANKEVIČIUS.
8

Poezijos pavasario svečių poezija 
• AKSINIJA MICHAILOVA.
• CHRISTOPH JANACS.
1
• PAUL PERRY.

AKTYVIOS JUNGTYS/ŠIUOLAIKINIS MENAS 
• ANDRIUS JEVSEJEVAS.
Absurdo poetika Vidurio ir Rytų Europos dramaturgijoje

AKTYVIOS JUNGTYS/KULTŪROS DIS/KURSE 
• SAULIUS VASILIAUSKAS.
Lietuvių kalbos ateitis šiuolaikiniame pasaulyje
6

AKTYVIOS JUNGTYS/JAUNIMO PUSLAPIS 
• Moksleivių poezija1

IN MEMORIAM 
• JURGIS GAIŽAUSKAS
1922 10 25–2009 05 24
1
• ZITA ŽEMAITYTĖ
1923 07 26–2009 05 18
1
• ROMUALDAS NAREČIONIS
1930 08 15–2009 05 22

KRONIKA 
• „Video Vortex 4“
• Konkursas jaunimui

DE PROFUNDIS
Nepriklausomas ribotos atsakomybės „Literatūros ir meno“ puslapis
 
• WOODY ALLEN.
Iš užrašų knygučių
11
• GINTARAS PATACKAS.
Murmelė
6

PARK@S 
• MANTAS VASILKEVIČIUS.
Vilniaus ap(si)kabinimas
2
• Utopinė pasakėlė prieš miegą: R E V O L I U C I J A6
• GINTAUTAS MAŽEIKIS.
Liberalizmo metamorfozės, mutacijos ir deformacijos
3
• Kalbasi JURIJUS DOBRIAKOVAS ir TOMAS ČIUČELIS.
Aktyvizmas kaip laboratorinis būvis
36
• Ar Lietuvai reikalingas Prezidentas?3

(PA)SKAITINIAI

Atmintis

MINDAUGAS PELECKIS

[skaityti komentarus]

Depardieu, Gerard. GYVAS! POKALBIAI SU LAURENT’U NEUMANNU.
Iš prancūzų kalbos vertė Laimonas Tapinas. – V.: Kronta, 2009.

GYVA KNYGA

Knygos apie žvaigždes (rečiau – jų pačių parašytos knygos) dažnai patinka masėms, todėl kai kurie bibliofilai mėgsta raukyti nosis ir sakyti, jog tokios knygos nieko vertos (nors patys paslapčia turbūt jas skaito). Pritariu, gal knygos apie „žvaigždūnus“ dažniausiai nėra literatūros šedevrai, tačiau vien pamatęs, kad G. Depardieu knygą išvertė dokumentinės prozos virtuozas L. Tapinas, išsyk susidomėjau (maloniai stebina ir pati leidykla „Kronta“, leidžianti nestandartines knygas visomis to žodžio prasmėmis – nuo formos iki turinio). O ir aktorius, apie kurį rašoma, švelniai tariant, ne iš kelmo spirtas, vėtytas ir mėtytas. Visi esame matę ne vieną filmą su nepakartojamu G. Depardieu: jis sugeba persikūnyti ir į linksmą pasakų herojų (Asterikso ir Obelikso nuotykių serija), ir į komedijos personažą (pvz., filme „Tėtušiai“), ir į dramatišką Sirano de Beržeraką.

L. Tapinas nusipelnė ne tik atradęs ir puikiai išvertęs įdomią knygą apie įdomų aktorių, bet ir tuo, kad parašė nemenką skyrių „Paaiškinimai“ (p. 294–334), kuriame paaiškinimų – net 171. Tai – savotiška nedidelė studija apie G. Depardieu, paaiškinanti jo sudėtingo gyvenimo peripetijas. Knygos originalas „Vivant!“ išleistas prieš penkerius metus, 2004-aisiais, o rašytas beveik ketverius. Per tuos metus mesjė Gerard’ui teko išgyventi nemaža sunkumų, iš kurių, be abejo, baisiausias – sūnaus Guillaume’o Depardieu (1971–2008), taip pat aktoriaus ir dainininko, mirtis. Paaiškinimuose sužinosime daug įdomybių apie prancūzų kiną, kuris Lietuvoje nėra taip gerai pažįstamas kaip Holivudo „blokbasteriai“.

2008 m. gruodžio 27 d. šešiasdešimtmetį atšventusio G. Depardieu gyvenimas – ir kūrybingas (daugiau kaip 180 vaidmenų!), ir audringas. Žinoma, į 300 puslapių jį sutalpinti be galo sudėtinga, tačiau intriga yra. Didžianosis ekscentrikas knygos pradžioje sako, jog nesąs „nei pabaisa, nei geruolis“ (p. 4). Pokalbiuose su L. Neumannu jis stengiasi būti nuoširdus, „pripažindamas nesaikingos savo prigimties kraštutinumus“. Beje, pats G. Depardieu jau yra bandęs griebtis plunksnos – 1988 m. išėjo jo „Pavogti laiškai“. Tačiau tai buvo „knyga apie meilę“ (p. 7). „Gyvas!“ – tai devyni skyriai (bei prologas ir paaiškinimai), kuriuose „skubantis žmogus“ (p. 209) atsimena daug įvykių, pasakoja apie savo jausmų sumaištį, besaikį alkoholio vartojimą bei antidepresantus. Nevengiama kalbėti apie politiką ir, suprantama, apie prancūziško kino virtuvę.

Bene artimiausias mesjė Gerard’ui –­ šv. Augustinas. Aktorių žavi ne tik jo atsivertimas į tikėjimą, bet ir klajonės. „Mus vienija meilė gyvenimui, pažinimo dvasia, užsispyrimas rasti tai, kas nežinoma... Prieš atsiversdamas, atsivertimo metu ir po to, jis yra gyvas! Štai kas man labiausiai patinka šventajame Augustine“ (p. 279).

Gyva knyga apie itin gyvybingą žmogų, išversta gyvai ir dar su paaiškinimais. Štai kas man labiausiai patinka šiame leidinyje.

O’Brien, Dominic. LAVINKIME ATMINTĮ. ATRASKIME DAR NEPAŽINTAS ATMINTIES GALIAS IR NAUDOKIMĖS JOMIS.
Iš anglų kalbos vertė Egidijus Laurinavičius. – V.: Kronta, 2009.

SACRUM VS. PROFANUM

D. O’Brienas (g. 1957) – britų mnemonikas (kalbant antikinės civilizacijos kalba), hafizas arba hamilas (kalbant islamo civilizacijos kalba). Musulmoniškajame pasaulyje hafizai mintinai moka Koraną (jį sudaro 6236 eilutės – ajatai, arba apie 80 000 žodžių) ir yra labai gerbiami.

Mnemonikai (fenomenalios atminties žmogus) Vakaruose dažniausiai įsimena ne Šventraštį, o ilgus duomenų srautus, skaičius, nepažįstamus vardus ir kitus nelabai svarbius dalykus. Tiesa, šiuolaikinėje mitologijoje mnemonikai turi nemažą reikšmę, remiantis jų istorijomis kuriami filmai (bene žymiausias – 1988 m. „Lietaus žmogus“, kuriame Dustinas Hoffmanas įkūnija autistą ir mnemoniką Kimą Peeką; įsimintinas ir 1995 m. fantastinis filmas „Džonis Mnemonikas“ su Keanu Reevesu).

D. O’Brienas – tikrai gyvas žmogus, aštuoniskart pasaulio atminties čempionatų nugalėtojas. Nugalėjęs kitus protuolius, jis dar 1994 m. tapo Metų protu, vėliau – Atsiminimo didmeistriu. Guinnesso rekordininkas – pvz., per 30 minučių jis įsiminė 2385 atsitiktinai parinktų dvejetainės skaičiavimo sistemos skaitmenų. Yra pergudravęs kazino lošėjus, kol jį iš lošimo namų išgrūdo. Dabar D. O’Brienas dalijasi savo patirtimi ir atminties lavinimo technikomis su mumis.

Neprisimenu, kuriame knygos puslapyje jis aiškina, jog atmintis – tai talentingumo ženklas, paslaptingas dvasios fenomenas. Dailiai iliustruotoje knygoje Atsiminimo didmeistris moko mus prisiminti kuo ilgesnes skaičių sekas, aiškina apie asociacijų meną, muzikos įtaką atminčiai ir dar daug praktinių dalykų, kurie padės mums pastatyti atminties rūmus. Vėliau ima kliedėti apie „atminties buteliukus“ (neva kvapių žvakių ir eterinių aliejų naudojimas gali pagerinti atmintį), atminties masažą (man jo aprašymas labai priminė erotinį), vaikystės atminties žemėlapį.

Gera atmintis – neblogas dalykas. Nors neretai turbūt daugelis pagalvojame: nafik tie prisiminimai, jau geriau neatsiminčiau (būna ir priešingai). O Šerlokas Holmsas yra sakęs, kad į savo atmintį deda tik pačius svarbiausius jam dalykus, antraip ji virstų šiukšlynu. Pridursiu nuo savęs: atmintis be sakralumo dimensijos gali tapti pavojingu sąvartynu.

Freud, Sigmund. PSICHOANALIZĖS ĮVADAS. PASKAITOS.
Iš vokiečių kalbos vertė Austėja Merkevičiūtė. – V.: Vaga, 2009.

ČIRKŠT

Vis dar gyvas mitas, kad S. Freudas rašė tik apie „aną galą“. O Vakaruose, ypač JAV ir Šveicarijoje, tebetikima, kad psichoanalizė gali išgelbėti net nuo menkiausių problemėlių. Nėra meilužės – lekiu pas vietinį „šrinką“ (amerikietišku slengu shrink – psichoterapeutas), yra meilužė – vėl lekiu. Noriu dirbti, bet kažkas ne taip – vėl moku pinigus tam, kad išsikalbėčiau ir prisiklausyčiau banalybių, nenoriu dirbti – vėl tas pats. Tiesa, bene labiausiai psichoanalize pasaulyje abejoja ir skeptiškiausiai ją vertina vieni pavojingiausių sektantų – scientologai, kovai su ja skyrę daug lėšų, sukūrę galybę filmų, knygų ir kitokios propagandos. Nesu nei prieš S. Freudą, nei prieš psichoanalizę (ypač kai ją su humoru interpretuoja Woody Allenas), tačiau į šią knygą, kaip ir į visą S. Freudo mokymą, reikėtų žiūrėti kritiškai. Asmeniškai man S. Freudo atradimai be C. G. Jungo, išsamiai aiškinusio sapnų ir kitokią simboliką, nepilni.

Tačiau prieš akis turime (beje, jau antrą, kiek pakeistą leidimą) klasikinį veikalą (kurį „Vaga“ pristato kaip paskaitas, „skaitytas Vienos universitete 1959–1917 metais“; ar S. Freudas gebėjo keliauti laiku atgal?), kurį reikia vertinti kaip „Karą ir taiką“, „Nusikaltimą ir bausmę“ arba „Lolitą“. Klasika, ir šventa.

Atrodytų, nebėra ko pridurti. Tačiau S. Freudas išties gilus mąstytojas, o ne koks nors urologas ar proktologas. Jis pripažino, kad pasaulis nebuvo „itin dėkingas psichoanalizei už Edipo komplekso atradimą“ (p. 215). Iki froidiškojo sapnų nagrinėjimo daug kas į juos žiūrėdavo perdėm romantiškai, o ėmus juos nagrinėti šerlokiškai, paaiškėjo daugybė keistų ir bauginančių dalykų. Tiesa, atminkite, kad persiskaičius S. Freudo gresia nauji košmarai ar net kompleksai, kuriuos bene geriausiai atspindėjo broliai Coenai filme „Didysis Lebovskis“ (kino juostos herojus sapnuoja gražias moteris, tik staiga – čirkšt – išnyra didžiulės žirklės, simbolizuojančios baisiausią, anot S. Freudo, vyro baimę – kastraciją). O skaitydami saikingai, galite susapnuoti kad ir papuošalų dėžutę.

S. Freudo knyga – kaip geras žuvies patiekalas. Valgyti reikia atsargiai, galima užspringti kokia ašakėlė, tačiau kaip skanu!

POKALBIAI SU ALGIMANTU ČEKUOLIU.
Parengė Loreta Paškevičienė. – V.: Alma littera. 2009.

IR APIE MERGAS, IR APIE ŠTRIK-ŠTRIKFELDĄ

Ši knyga, kaip ir jos autorius, sulaukė milžiniško populiarumo šiųmetėje Vilniaus knygų mugėje. Nenuostabu. A. Čekuolis įdomus ne tik tuo, kad beveik visomis temomis šneka per televiziją, moka bent 13 kalbų, yra matęs kone visą pasaulį ir, būdamas gana solidaus amžiaus, nepraranda atminties, optimizmo ir energijos, kurių pavydėti galėtų bet kuris jaunuolis. A. Čekuolis yra vienas nuostabiausių dėstytojų, pasakininkų, sugebantis žodžiais pakerėti net didžiausius skeptikus. O šie „Pokalbiai“ – dešimtoji jo knyga.

Iliustruota knyga (apie 300 puslapių) konceptuali, suskirstyta skyriais: „Kur buvo rojus“, „Gyvenimo menas“, „Kas valdo pasaulį“, „Nereikalingi žmonės“, „SSRS: Molinės milžino kojos“, „Mitai ir tikrovė apie vyrus ir moteris“, „Juokas –­ rimtas ginklas“, „Algimanto Čekuolio kelionių gudrybės“ (tai – žurnalistės L. Paškevičienės epilogas) ir „Literatūros sąrašas“. Kaip matome, čekuoliškai rimta su moksliškumo ir humoro atspalviais.

Daugiau kaip 60 šalių aplankęs žurnalistas, rašytojas, publicistas per metus kartais aplanko iki dešimties valstybių. Jose prisižiūri visko. Ypač gerai A. Čekuolis išmano neverbalines gudrybes: „Moters kaklas pasako daugiau negu žodžiai“ (p. 225). „Moters krūtinė – dar viena jos kovos vėliava“ (p. 226). „Paišomoji „širdelė“ – ne kas kita, kaip moteriško užpakaliuko „portretas“ (p. 228).

Tiesa, nepagalvokime, kad A. Čekuoliui tik moterys rūpi. Jam rūpi viskas, kas šį pasaulį daro linksmesnį (arba liūdnesnį). „Vakarų Europoje gyvena 30 milijonų niekur nepritampančių europiečių. Pramonė sparčiai vystosi, vis daugiau pagaminama ir suvartojama produkcijos, bet nepritapėliams vietos už bendro stalo nėra. Šita liga pradeda sirgti ir Lietuva“ (p. 133). „Naujas gamyklas japonams dabar geriau sekasi statyti irgi jūroje, tai paprasčiau“ (p. 155). „Kad Šiaurės Korėjos režimo žlugimas artėja – aišku kiekvienam, kuris žvelgia objektyviai“ (p. 165). „Laimei, Štrik-Štrikfeldo padėtis hitlerininkų hierarchijoje buvo neaukšta ir šalininkų jis turėjo nedaug“ (p. 188).

Nors A. Čekuolis suformavo naują publicistikos rūšį „iš visur apie viską“, tačiau, jį gerbdamas, turiu pasakyti, kad jo rašiniai, knygos, laidos nėra banalios ar paviršutiniškos. A.Čekuolio žodis – kabliukas: užkabina kaip žuvelioką, ir eini paskui žveją...

 

Skaitytojų vertinimai


53232. Stasys :-) 2009-06-02 16:31
Sutinku, kad tai labai puikus, nepailstintis plepys.

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Lapkričio

PATKPŠS

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30  

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30 31  

 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 10 iš 10 
5:15:57 Nov 28, 2011   
Mar 2009 Jul 2014
Sąrašas   Archyvas   Pagalba