Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2009-05-29 nr. 3239

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• RIMVYDAS STANKEVIČIUS.
Mokymasis skaičiuoti. Trys
58
• KRONIKA
• KITAME NUMERYJE

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• KINO TEATRAI
• TEATRAI
• KONCERTAI
• PARODOS
• VAKARAI
• ĮVAIRŪS

POEZIJOS PAVASARIS 2009 
• Poezijos pavasario laureatą RIMVYDĄ STANKEVIČIŲ kalbina ANTANAS ŠIMKUS.
Patys paprasčiausi burtažodžiai
5

PUBLICISTIKA 
• JOLANTA SEREIKAITĖ.
Linco paveikslai – kultūros sostinės dienoraštis
7

KNYGOS 
• LAIMA VINCĖ.
Pamokantis pasakojimas lietuvių paauglėms
1
• NAUJOS KNYGOS
• Bibliografijos ir knygotyros centras

LITERATŪRA 
• ROMĄ KIŠŪNAITĘ kalbina ALMA VIJEIKYTĖ.
Lietusi kiekvieną vaikų knygą

TEATRAS 
• RIDAS VISKAUSKAS.
Teatre vaikams – fantazija, humoras ir aktorių žaismė

DAILĖ 
• KRISTINA STANČIENĖ.
Ar dar suprantame gigantiškų marionečių dramos teatrą?
2
• RASA DARGUŽAITĖ.
Kur slypi Pirosmanio kūrybos žavesys?

MUZIKA 
• ŽIVILĖ RAMOŠKAITĖ.
„Pedagogika – mano pašaukimas“
• JŪRATĖ VYLIŪTĖ.
Iš lietuvių kultūros paveldo Jungtinėse Amerikos Valstijose

FOTOGRAFIJA 
• REMIGIJUS VENCKUS.
Apie patogios ir nepatogios mados fenomeną
6

SAVAITĖ SU TV 
 SKIRMANTAS VALIULIS.
Čiulba ulba

(PA)SKAITINIAI 
• MINDAUGAS PELECKIS.
Atmintis
1

Poezijos pavasario laureato poezija 
• RIMVYDAS STANKEVIČIUS.
8

Poezijos pavasario svečių poezija 
• AKSINIJA MICHAILOVA.
• CHRISTOPH JANACS.
1
• PAUL PERRY.

AKTYVIOS JUNGTYS/ŠIUOLAIKINIS MENAS 
• ANDRIUS JEVSEJEVAS.
Absurdo poetika Vidurio ir Rytų Europos dramaturgijoje

AKTYVIOS JUNGTYS/KULTŪROS DIS/KURSE 
• SAULIUS VASILIAUSKAS.
Lietuvių kalbos ateitis šiuolaikiniame pasaulyje
6

AKTYVIOS JUNGTYS/JAUNIMO PUSLAPIS 
• Moksleivių poezija1

IN MEMORIAM 
• JURGIS GAIŽAUSKAS
1922 10 25–2009 05 24
1
• ZITA ŽEMAITYTĖ
1923 07 26–2009 05 18
1
• ROMUALDAS NAREČIONIS
1930 08 15–2009 05 22

KRONIKA 
• „Video Vortex 4“
• Konkursas jaunimui

DE PROFUNDIS
Nepriklausomas ribotos atsakomybės „Literatūros ir meno“ puslapis
 
• WOODY ALLEN.
Iš užrašų knygučių
11
• GINTARAS PATACKAS.
Murmelė
6

PARK@S 
• MANTAS VASILKEVIČIUS.
Vilniaus ap(si)kabinimas
2
• Utopinė pasakėlė prieš miegą: R E V O L I U C I J A6
• GINTAUTAS MAŽEIKIS.
Liberalizmo metamorfozės, mutacijos ir deformacijos
3
• Kalbasi JURIJUS DOBRIAKOVAS ir TOMAS ČIUČELIS.
Aktyvizmas kaip laboratorinis būvis
36
• Ar Lietuvai reikalingas Prezidentas?3

SAVAITĖ SU TV

Čiulba ulba

SKIRMANTAS VALIULIS

[skaityti komentarus]

iliustracija

Lakštingala kas vakarą čiulba mano sode, bet žiūrėti televizoriaus neįskrenda. Kam jai televizija, kai pati gali atlikti visą „Eurovizijos“ repertuarą, o jei ir kartoja, malonu klausytis iki ryto. Televizijoje kartotės –­ programos papjautis. Net ir Radžis gerbėjoms įsibosta, jei neplečia repertuaro. Rytis Cicinas bent jau vaikelio susilaukė. Arba turi kuo nors išprovokuoti, kad „Super lt.“ (TV3) kibtų į jį kaip vampyras. „Abipus sienos“ (LNK) irgi mėgsta senus herojus su kraupiomis istorijomis. Buvęs seifų plėšikas V. Antonovas dabar su gausia šeima gyvena Radviliškio rajono užkampyje. Nors jam daugiau kaip 70 metelių, bet sugebėjo apginti savo paaugles dukras nuo lietuviškų vampyrų su beisbolo lazdomis, kurie važinėja nuošaliais kaimų keliais ir vilioja smalsias mergytes užsienio viešnamiams ar organų transplantacijai. Tokia ciniška dabar plėšikėlių mada, o televizijoje pasirodė net reklama „Neparsiduok“.

Paaugesniesiems – irgi ne pyragai. Laidoje „Čia ir dabar“ (TV3) papasakota, kaip šiauliečiai susiviliojo Londonu, susidėjo pinigėlių ir net nuvyko, bet grįžo it ridiką kandę: nėra vietų, iš kur maišan byrėtų pinigai. Valdininkai ne ką gali padėti: už tokias nuodėmes viliotojams numatyta menkutė bauda. Pataria sekti internete, ar skelbimai patikimi. O jei esi Jurgis be interneto? Vienu žodžiu – vampyrų metas. Dama iš laikraščio klausia, kodėl pagausėjo ekranizacijų su vampyrais ir atitinkamos lektūros. Užsiminiau, kad prieškarinės krizės metais JAV kinas sukūrė savo „Drakulą“. Krizės neviltis uždengiama pasąmonine baime. Taip du minusai duoda pliusą. Gal ir dabar tas pats? Bet Amerikos kinas anuo metu sukūrė ir daug miuziklų, komedijų, melodramų, vesternų. Lyg ir davė atkirtį krizei repertuaro platumu su širdį guodžiančiomis kino žvaigždėmis. Televizijos nebuvo. Kaip yra dabar? „Šiukšlynų milijonierius“ guodžia visą pasaulį, o Holivudas jau senokai ne amerikietiškas, o pasaulietiškas. Šaunių herojų netrūksta ir animacijai, kuri net Kanų festivalyje įsiveržė į kino avangardą.

Tikrai amerikietiškas išlieka nepriklausomas kinas. „21 kanalas“ parodė klasikinius niujorkiečio J. Cassavateso filmus „Šešėliai“ ir „Veidai“. Koks jautrus kameros judėjimas didmiesčio gatvėse ir baruose, kiek daug puikiai apšviestų, fotogeniškų veidų, koks nervingas, džiazinis filmo ritmas. Lietuviai tik dabar mokosi naktinio miesto stilistikos – tai įrodo Igno Miškinio naujas filmas „Artimos šviesos“. Birželio pradžioje Kaune ir Vilniuje bus rodomas šiuolaikinis nepriklausomas JAV kinas. Pamatysime ir kitokios seksualinės orientacijos režisieriaus Guso Van Santo (televizija vis prisimena jo „Dramb­lį“ – filmą apie smurtą mokykloje) naują juostą „Milk“, šiemet laimėjusią Oskarą už aktoriaus Seano Peano vaidmenį. Veiksmas nukeliamas į aštuntą praėjusio amžiaus dešimtmetį, kada kova už žmogaus teises įgavo kitokių atspalvių. Mūsų „Maksimose“ dar galite aptikti įdomaus dokumentinio filmo „Gili gerklė“ lietuviškai įgarsintą DVD. 1972 m. po pirmojo pornografinio filmo „Gili gerklė“ svajota, kad pornografija užkariaus ir Holivudą. Erotikos pagausėjo, bet pasipylė ir teismai su šiokia tokia nauda – kai kurie teisėjai pirmą kartą sužinojo, kas yra oralinis seksas. Kova už žmogaus teises – nelengvas procesas ir demokratijos tėvynėje.

Lietuvos televizijoje jis vyksta ir iš kito galo. „Super lt.“ parodė pasturgalio karalienės rinkimus. Žiūrovų atsiliepimai: „Labai graži rūra.“ Mados fotografas Helmutas Newtonas stebėjo vyrų ir moterų reakcijas į kūną. Buvo įsitikinęs, kad moters žvilgsnis krypsta pirmiausia į vyro sėdmenų stangrumą, o vyrų – į moters kojų liaunumą. Lietuviai įvykdė žvilgsnio emancipaciją –­ nuolat kelia jį aukštyn. Televizinė vasaros programa pagausės gražiais kūnais: „Kitas“ (LNK), „Meilės trikampis“ (TV3). Nacionalinė televizija ulbės išsvajotomis melodijomis „Sveikinimų koncerte“. Kadaise mitrus vadybininkas buvo sugalvojęs ir paguodos pageidavimus sunkios ligos ir net mirties atveju. Tačiau televizija nori linksminti ir linksmintis. Visur mosikuojama reitingu: jei jis aukštas (ir vadybininkai gerai dirba, ir konkurencija – į sveikatą), ir kanalas žiūrimiausias. Ko daugiau reikia pramogų visuomenėje? Antiprogramavimo: jei vienas kanalas kelia žvaigždes ant scenos, tai kitas su jomis kopia į dangų. Jeigu vienas kyštelėjo nešvankų anekdotą, tai kitas prakiša dar „nafigesnį“. Kuo geriau programuojami TV kanalai, tuo mažiau žiūrovas turi ką pasirinkti. Apie turinio lygmenį iš viso sunkoka kalbėti.

Praradome LTV2 programos naujumą ir įvairovę. Laimė, gelbsti geri seni užsienietiški filmai. Kabelinė televizija suka panašia linkme: keliuose kanaluose vienu metu vis medžiojama, meškeriojama, gydoma, siūloma skaniai pavalgyti, dailiai apsirengti. Viską įvykdžius, telieka žiūrėti lietuviškus kanalus arba persijungti į prastėjančią, bet dar transliuojančią daug kultūros Rusijos televiziją. Vilniaus mokytojų namų kiemelyje atidarytame „Blusų turguje“ pardavinėdamas savo naują knygą „Vakarai su televizija“ įsitikinau, kad daug kas televizijos iš viso nebežiūri. Tačiau daugeliui jos magija išlieka. Ja žavėjosi ir prieš keletą metų miręs Artūras Barysas. Jis sakė: „Žiūrėkit teliką ir spėliokit, kodėl jis užkariavo milijonus.“ Pats jis metė kūręs kiną televizijos ir videomeno laikais. Jo filmai išliko, bet parodomi vis rečiau, laukia naujų tyrinėtojų. Jaunos režisierės Giedrės Žickytės dokumentinis televizijos filmas „Baras“ (LTV2) padeda suvokti, kaip gyveno ir kaip pasaulį matė išnyrantis iš bet kokių pančių žmogus. Atrodo, kad nuo „Agrastų vyno“ – filmo apie Justiną Mikutį – nieko panašaus mūsų televizijoje nemačiau. Klausydamasis lakštingalų vėl grįžau į tuos laikus, kada A. Barysas geriausiai jautėsi zoologijos sode, kavinėje „Čiobrelis“ ir antikvariniame knygyne, kur nušvisdavo, aptikęs kokią įdomią senieną.

 

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Lapkričio

PATKPŠS

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30  

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30 31  

 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 10 iš 10 
5:15:55 Nov 28, 2011   
Mar 2009 Jul 2014
Sąrašas   Archyvas   Pagalba