 | Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis 2009-05-29 nr. 3239 |
|
| Spausdinti | Archyvas | Redakcija | |
Poezijos pavasario laureato poezija RIMVYDAS STANKEVIČIUS
Tiek daug jau esu parašęs, kad retsykiais Imu painiotis – dažnai atrodo, kad kai kurios Bložės knygos – mano rašytos, Dantės kai kurios Eilutės, Requiem pirmosios dalies libretas (tik iki Mocarto mirties), Bulgakovas ant nedegamos medžiagos, beveik visas Parulskis... Kaži kaip jaučiu, jog mano raižyta Didžiuma vardų ant koncentracijos Stovyklų, kankinimų kamerų, psichiatrinių sienų – Kiekvienas vis su kita kančia, vis su kita patirtim Tik su viltim ta pačia vis... Mano paties rašytos ir perrašytos visos keturios Evangelijos (reiks ir dar kartą perrašyt, Nukryžiuot vietoj Kristaus Barabą, pakoreguot apaštalų skaičių), begalės Vietovardžių žemėlapyje, Tatjanos laiškai, Abstraktesni priminimai ateičiai, iššoksiantys Reikiamu metu, suprantamais žodžiais, Pažįstamais kvapais (mat neaišku, kas tuomet būsiu)... Kiek suprantu, ir po mirties mano rašyta – Kapinių sargas pasakojo matydavęs Pro kraštelius silpną šviesą, kosčiojimą girdėjęs Ir verčiamų puslapių šnaresį... Užsiverčiau, pervargau, akių saugiklius išmetė, Tada brailiu rašiau: „Nežiūrėk iš arti į Dievą – apaksi“, paskui Jau tik apgraibomis čiuopiau pėdsakus – Vietom labai aukštai nueita, bet dievaižin ko Grįžta, smukta, skęsta asfalto duobėse, Inkšta, melsta pasigailėjimo... Matyt, tik to jau ir trūko – Kelių šunų ir kareivių, Vieno kito gėlos protrūkio, Vieno kito pašnabždom tarto gaisro burtažodžio, upeliūkščio kelių skiemenų teškėjimo – Jau baigiu austi žodį kaip eldiją, Į kurią pats įlipsiu – Spurdantį, kupiną žodį Žodį lyg žvakę, Savimi paspringstančią, Savyje prigeriančią. Mokymasis skaičiuoti. Vienas
Ar tamsos bijaisi, ar laikrodžio dygsnių? Juk lauki tik telefono skambučio, tik pirmojo Sniego, tik paprasčiausio atoslūgio... Tik, tik, tiki? Tik reikia dažnai mirksėti, tik akimis – aukštyn ir į šalį, Į pačias medžių viršūnes (viešpatie, kada gi spėjo prašvisti?) – Ir ašaros jau suturėtos ant blakstienų galiukų. Ir maras jau suvarytas bažnyčių Šventoriuosna, užkastas, Negesintomis kalkėmis krikštytas, Mocarto kūnu prislėgtas, Kur jau ten išsiveržti? Netgi ir siūlės užlaižytos Sidabriniais varpų liežuviais Šventais, tik tik po komunijos... Bet girdit, kaip jie stuksena, kaip ieško Kelio atgal? O jums išėjus, daktare, visai įsišėlsta – Suveda benamius medžius prie pat Lango stiklo – Mažesni šokinėja, kad mane pamatytų, didesni rodo pirštais, mėgdžioja mano judesius – nesuprantu, ką sako, tik tas žvengimas... Tik, tik, tiki dar? Kaip išsiversti per naktį tik su puse Tezapamo tabletės (beje, ji Visoje palatoje jaučias pati svarbiausia) Ir Mocarto plokštele, kurios orkestras – Bailių skystablauzdžių kompanija – Vos šviesai užgesus ima nepataikyti Į natas, keisti tonacijas, daryt savavališkas Pauzes, darkyt kontrapunktą... Na, sutinku, gal tai nervai, daktare. Bet ar Laikrodis, iškvėpuojantis visą orą palatoj, Iki beprotybės tylintis telefonas, Neišdrįstantis drykstelėti kupinas sniego Debesis virš galvos irgi Tik nervai? Tik, tik, tiki? Pasistenk netikėt. Tai tik laiko kanopos link mano durų – Tai kurjerio žirgas parbėgo. Be raitelio. Vienas. Mokymasis skaičiuoti. Gal dvylika
Sakėt, jų turi būt dvylika, mokytojau? Gal kurio nematyt iš žvalgybinės mano pozicijos? Na, tas pirmasis – su procesijos vėliava ir peršautu gandriuku rankose – Bložė – raunasi tiesiai į stalą (materialius dalykus labai sunkiai mato) šalia, aišku, Geda po toga tikru auksu ir gyvu krauju siuvinėta vis slepia rankas: „Nėra jokio briedkriaunio, jos šiaip pavargo, drovisi, o gal kruvinos, o gal jų visai neturiu“... Tas, kur su gaisru akinių stikluose – Martinaitis, su puslaukiniu traukiniu ant pavadžio, juokingai nuo rugių atsilikęs, galustalėj, kiek atokiau – Venclova – ak, koks apsiskaitęs – jau spėjo kažkur nutvert vakarienės programą – dabar šaudo akim į visas puses, ieškodamas išdaviko (tik vieno savęs neįtaria – net iš anapus Brodskis to niekad neleistų). Kajokui nė motais – tas bando rankove valyti baltus krikšto marškinius (veržia kiek per apykaklę) visa krūtinė ištepliota lotosų vaisiais (nors dar į stalą jų nedavė)... Na, o tas, kur sonetų sula užpiltom akim ant stalo užlipęs su batais, tas kur: „Pasimatuokim, Viešpatie, kuris didesnis“, atleiskit, Mokytojau – jūs. Et, Parulskis dar ir vikriau galėtų – tik, velnias, neleidžia „ustavas“, per sunki ant peties „disantura“, per plėšri voverė prie diržo su artipilne apkaba, aureolė, šauniai nusmaukta ant ausies... Grajauskas (vaikystėje buvęs klapčiukas) rodo visiems, kada klauptis, kada stotis, kada nusipurtyt, suturėjus galugerkly raudos gniutulą, Šlepikas nesiklaupia – neva pats geriau žino, neva zakristijonavęs Molėtuose, visas nušilęs – ką tik, ką tik iš liaudies atėjęs... Na, tas kur tyli – Šimonis – suprask, jis dar kūdikis ir dar nedrįsta kalbėti, suprask – kamaldulis, per sprindį už kitus šventesnis, tyli ir nieko nevalgo – o viduje orgijos, degtinių latakai, žliugsinčios nuo aistros šokėjos ir marmurinės erekcijos... O tas po kėde – jau tikrai paskutinis – Ališauskas, graužiantis akmenį (kokia graži metafora antikai – Sizifo mitui priminti, surinkti akmenis, lapus sugrėbti, krūtinės „buržuikėj“ sudeginti)... Šešėlių, aišku, aš neskaičiuoju (Bložė šešėlio nemeta) ir jau tikrai neskaičiuoju savęs – patyliukais trumpam išbėgusio. Mokymasis skaičiuoti. Centurija
Nuo to laiko, kai supratau, kad visa Tai – ne žaidimas, drovu į akis pažvelgti savo žvalgams – iš spalvotos plastmasės lietiems kareivėliams – vieną jų dar vaikystėj pririšau prie jaunos liepaitės viršūnės (man buvo iki pažastų), privyniojau siūlu, klijais mirkytu – pasmerkiau amžinai žvalgybai, stebėtojo postui be teisės skųstis, su teise pavargti, kaži ko baisaus imti tikėtis iš žaibo, iš paukščių berankių, begalvių berniūkščių, jau po manęs jau po viskam augančių... Ar dar reikia sakyti, kad liepa išaugo į didelį medį, kasmet skaudžiai plėsdama kareivio akiratį, vertė mylėti vis didesnius plotus tėvynės? Ar dar reikia sakyti, kad Dievas už tai mane nubaudė – Padarė tą patį man, ką aš tam kareiviui – Tik jis savo tarnybą jau baigė prieš Dvylika metų, o aš... Viešpats paleido į atsargą Drauge su visu medžiu (ką gali plastmasinis šautuvas Prieš riaumojantį ekskavatorių?) – Išdaviau ginklo brolį – nepuoliau dėl jo po vikšrais (neoru, pernelyg vaikiška) – buvau mat studentas... Matyt, prastas buvau studentas (o juk mokiaus poezijos!), Jei nesuradau jo kūno po mūšio, nesusipratau net jo Žvalgybos raportų perskaityti, dangaus ir vėjo Paliktų randų jo pleiskanotoj plastmasėj pirštais Iščiuopti... Dabar viską tenka iš naujo, viską Tenka pačiam... |
| ← | → |
Skaitytojų vertinimai
| 53191. gerbejas | 2009-06-01 15:54 |
| Puikus eilerasciai, vertas premijos laureatas. O kodel man primena Alisankos poezija? Kazkaip be reikalo praslysta jis pro vertintoju akis. | |
| 53209. oi! | 2009-06-01 23:46 |
| ne ne ne | |
| 53212. Trikojis | 2009-06-02 03:03 |
| sušalusių bulvių neverti oy vey gerb. gerbėjau! tikrai ne Ališankos Ališanka tikras poetas | |
| 53302. vatinukas | 2009-06-05 12:35 |
| vietines reiksmes ivykis.Labai vietines. | |
| 53308. Alisanka - | 2009-06-05 16:55 |
| trikojis. | |
| 53342. Erika | 2009-06-07 17:53 |
| RIMVI, Perskaičiusi pasijutau lyg išvyta iš rojaus. Taip blogai, kad negali būti blogiau. Tylėjau, kai kažkada rasei eil. dedikuotus Kajokui,maniau, gal netyčia. Tylejau, kai putojai negavęs laureato laurų pernai. O kas čia dabar. Kur lendi be muilo. Toks šunuodegavimas, gėda, kad tave pažįstu. | |
| 53385. lietune | 2009-06-08 23:16 |
| o aš smagiai šypsojau iš tų "dvylikos" :) nemačiau jokio lindimo nei be muilo, nei su juo. gal nuo požiūrio (kaip ir visur) priklauso. labai tikiuos, kad naujoji Stankevičiaus knyga nebus blogesnė už "Antspaudą". iš to, ką paskaičiau, panašu, jog nebus :) sveikinu su premija ir sėkmės ;) | |
| 53412. Erika | 2009-06-10 13:10 |
| To Lietune - ne visi akli mato. | |
Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Lapkričio
| P | A | T | K | P | Š | S |
|---|---|---|---|---|---|---|
| 1 | 2 | 3 | 4 | 5 | 6 | |
| 7 | 8 | 9 | 10 | 11 | 12 | 13 |
| 14 | 15 | 16 | 17 | 18 | 19 | 20 |
| 21 | 22 | 23 | 24 | 25 | 26 | 27 |
| 28 | 29 | 30 | ||||
| 1 | 2 | 3 | 4 | |||
| 5 | 6 | 7 | 8 | 9 | 10 | 11 |
| 12 | 13 | 14 | 15 | 16 | 17 | 18 |
| 19 | 20 | 21 | 22 | 23 | 24 | 25 |
| 26 | 27 | 28 | 29 | 30 | 31 | |
| 1 | ||||||
| 2 | 3 | 4 | 5 | 6 | 7 | 8 |
| 9 | 10 | 11 | 12 | 13 | 14 | 15 |
| 16 | 17 | 18 | 19 | 20 | 21 | 22 |
| 23 | 24 | 25 | 26 | 27 | 28 | 29 |
| 30 | 31 | |||||
Nuorodos
Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas
„DAILĖ“, „VILNIUS“,
„7 MENO DIENOS“,
„ŠIAURĖS ATĖNAI“,
„LITERATŪRA IR MENAS“,
„NEMUNAS“,
„UŽUPIO ŽURNALAS“
Lietuva internete
