Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2009-05-29 nr. 3239

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• RIMVYDAS STANKEVIČIUS.
Mokymasis skaičiuoti. Trys
58
• KRONIKA
• KITAME NUMERYJE

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• KINO TEATRAI
• TEATRAI
• KONCERTAI
• PARODOS
• VAKARAI
• ĮVAIRŪS

POEZIJOS PAVASARIS 2009 
• Poezijos pavasario laureatą RIMVYDĄ STANKEVIČIŲ kalbina ANTANAS ŠIMKUS.
Patys paprasčiausi burtažodžiai
5

PUBLICISTIKA 
• JOLANTA SEREIKAITĖ.
Linco paveikslai – kultūros sostinės dienoraštis
7

KNYGOS 
• LAIMA VINCĖ.
Pamokantis pasakojimas lietuvių paauglėms
1
• NAUJOS KNYGOS
• Bibliografijos ir knygotyros centras

LITERATŪRA 
• ROMĄ KIŠŪNAITĘ kalbina ALMA VIJEIKYTĖ.
Lietusi kiekvieną vaikų knygą

TEATRAS 
• RIDAS VISKAUSKAS.
Teatre vaikams – fantazija, humoras ir aktorių žaismė

DAILĖ 
• KRISTINA STANČIENĖ.
Ar dar suprantame gigantiškų marionečių dramos teatrą?
2
• RASA DARGUŽAITĖ.
Kur slypi Pirosmanio kūrybos žavesys?

MUZIKA 
• ŽIVILĖ RAMOŠKAITĖ.
„Pedagogika – mano pašaukimas“
• JŪRATĖ VYLIŪTĖ.
Iš lietuvių kultūros paveldo Jungtinėse Amerikos Valstijose

FOTOGRAFIJA 
• REMIGIJUS VENCKUS.
Apie patogios ir nepatogios mados fenomeną
6

SAVAITĖ SU TV 
• SKIRMANTAS VALIULIS.
Čiulba ulba

(PA)SKAITINIAI 
• MINDAUGAS PELECKIS.
Atmintis
1

Poezijos pavasario laureato poezija 
• RIMVYDAS STANKEVIČIUS.
8

Poezijos pavasario svečių poezija 
• AKSINIJA MICHAILOVA.
• CHRISTOPH JANACS.
1
• PAUL PERRY.

AKTYVIOS JUNGTYS/ŠIUOLAIKINIS MENAS 
• ANDRIUS JEVSEJEVAS.
Absurdo poetika Vidurio ir Rytų Europos dramaturgijoje

AKTYVIOS JUNGTYS/KULTŪROS DIS/KURSE 
 SAULIUS VASILIAUSKAS.
Lietuvių kalbos ateitis šiuolaikiniame pasaulyje
6

AKTYVIOS JUNGTYS/JAUNIMO PUSLAPIS 
• Moksleivių poezija1

IN MEMORIAM 
• JURGIS GAIŽAUSKAS
1922 10 25–2009 05 24
1
• ZITA ŽEMAITYTĖ
1923 07 26–2009 05 18
1
• ROMUALDAS NAREČIONIS
1930 08 15–2009 05 22

KRONIKA 
• „Video Vortex 4“
• Konkursas jaunimui

DE PROFUNDIS
Nepriklausomas ribotos atsakomybės „Literatūros ir meno“ puslapis
 
• WOODY ALLEN.
Iš užrašų knygučių
11
• GINTARAS PATACKAS.
Murmelė
6

PARK@S 
• MANTAS VASILKEVIČIUS.
Vilniaus ap(si)kabinimas
2
• Utopinė pasakėlė prieš miegą: R E V O L I U C I J A6
• GINTAUTAS MAŽEIKIS.
Liberalizmo metamorfozės, mutacijos ir deformacijos
3
• Kalbasi JURIJUS DOBRIAKOVAS ir TOMAS ČIUČELIS.
Aktyvizmas kaip laboratorinis būvis
36
• Ar Lietuvai reikalingas Prezidentas?3

AKTYVIOS JUNGTYS/KULTŪROS DIS/KURSE

Lietuvių kalbos ateitis šiuolaikiniame pasaulyje

Esė reportažas

SAULIUS VASILIAUSKAS

[skaityti komentarus]

Gegužės 13-oji. Seimas. Ką veikia? Žaidžia šachmatais. Lietuviškais. Naujos figūros, nauji ėjimų variantai... Į šachmatininkų frakciją netikėtai ateinu ir aš –­ jaunas, neapsiskutęs, blogiausia – be piniginės, tad mane priimti būtų mažų mažiausiai neestetiška. Vis dėlto vyriškis su griozdišku sidabro papuošalu ant kaklo paaiškina man, kaip reikia ŽAISTI. Lietuviškais šachmatais... Akimirksniu perprantu sistemą. Šachas ir matas. Karas ir galas.

Kaip nugalėtojas jaučiuosi perpildytas euforijos, taip pat manau įgijęs teisę dalyvauti konferencijoje tarp kalbininkų ir Seimo narių. Plastiškoje salėje, kur stiklo kube įrėminta konstitucija, įsirėminu ir aš. Sėduosi prie kraštinio mikrofono, gal reikės ką nors pasakyti ir greit pasišalinti. Gal. Tikiuosi, kad ne. Tyliau, kolegos, konferencija prasideda!

Programa meluoja, arba aš nesuprantu, kaip greitai prabėgo numatytasis įžanginis Valentino Stundžio žodis?.. Kalba Songaila. Ne Darius, nors krepšinį google’as labiau myli ir siūlo jį pirmuoju numeriu. Vis dėlto Gintaras. Garsus politikas. Ką jis sako? Kažką apie pavardes, tiksliau – apie Lietuvos lenkų pavardžių rašymą asmens dokumentuose. Lenkų pavardes reikėtų rašyti fonetiškai, bet patys lenkai nori į pasus įvesti savąją abėcėlę. Jų prezidentas jiems pritaria, mūsų valstybės galva – taip pat linksi – Gegužės 13-oji. Seimas. Ką veikia? Žaidžia šachmatais. Lietuviškais. Naujos figūros, nauji ėjimų variantai... Į šachmatininkų frakciją netikėtai ateinu ir aš –­ jaunas, neapsiskutęs, blogiausia – be piniginės, tad mane priimti būtų mažų mažiausiai neestetiška. Vis dėlto vyriškis su griozdišku sidabro papuošalu ant kaklo paaiškina man, kaip reikia ŽAISTI. Lietuviškais šachmatais... Akimirksniu perprantu sistemą. Šachas ir matas. Karas ir galas.

Kaip nugalėtojas jaučiuosi perpildytas euforijos, taip pat manau įgijęs teisę dalyvauti konferencijoje tarp kalbininkų ir Seimo narių. Plastiškoje salėje, kur stiklo kube įrėminta konstitucija, įsirėminu ir aš. Sėduosi prie kraštinio mikrofono, gal reikės ką nors pasakyti ir greit pasišalinti. Gal. Tikiuosi, kad ne. Tyliau, kolegos, konferencija prasideda!

Programa meluoja, arba aš nesuprantu, kaip greitai prabėgo numatytasis įžanginis Valentino Stundžio žodis?.. Kalba Songaila. Ne Darius, nors krepšinį google’as labiau myli ir siūlo jį pirmuoju numeriu. Vis dėlto Gintaras. Garsus politikas. Ką jis sako? Kažką apie pavardes, tiksliau – apie Lietuvos lenkų pavardžių rašymą asmens dokumentuose. Lenkų pavardes reikėtų rašyti fonetiškai, bet patys lenkai nori į pasus įvesti savąją abėcėlę. Jų prezidentas jiems pritaria, mūsų valstybės galva – taip pat linksi – „dob­rze“, – sutinka jis. Mano galva nei iš šio, nei iš to taip pat ima linksėti. Valstybinis užkratas? Padėk, Dieve.

„Jeigu norime išlaikyti kalbą, turime ją saugoti“, – iškelia tezę Tautininkų sąjungos pirmininkas. Aš, jau „apsiforminęs“ Seimo nario kėdėje, pritariu ir nutariu nesivelti į nereikalingas diskusijas. O man „besiforminant“, Seimas (greičiausiai ta dalis, kuri neatėjo į salę ir stebi tiesioginį vaizdelį žydruosiuose kompiuterių ekranuose) suspėja kreiptis į Konstitucinį teismą, kad galėtume pavardes rašyti ir kitomis kalbomis. Kalta ir vokiečių mokslininkų komisija. Na gerai, tada aš keliauju į Vokietiją, kur mano vardas bus Zaulius. Zzz...

Mikrofono mygtuką nuspaudžia kalbininkas Pranas Kniūkšta. Įdomu, kaip jo pavardė skambėtų užsienietiškai? O jeigu tiesiog sutrumpintume, tai liktų „Kniūkšt“? Trūktų angliškojo artikelio the: The Kniūkšt. Bet... Jis rimtas vyras, ir savo dokumentuose raidžių netaupys. Rimtai ir nuoširdžiai jis kalba už tėvynę, už vienybę, už autentiškumą, lenkus ir kitas šalies tautines mažumas palikdamas už Seimo langų. Ir teisingai, čia Lietuva! (linksiu galva, nelyginant Prezidentas)

Kokia kalba be filosofijos? Nelabai kokia. Tad ant Seimo nariams priklausančios kėdės atsisėda ir filosofas Stoškus. Krescencijus (pavydžiu jam vardo) pabrėžia, kad mūsų kalbą reikėtų įtraukti į UNESCO paveldą, juk ji vienintelė likusi gyva iš indoeuropiečių kalbų šeimos. Ši kalba – Europos turtas. Bet žmonės mėgsta turtą švaistyti, o gaila.

Kupčinskas, Garšva (ne Škėmos Antanas), Labutis... Daug kalbančiųjų, daug suprantančiųjų, aš irgi suprantu, tik nepasirengiau šiandien kalbos, atleiskit. Labutis (jo pavardė iškart pasisveikina) sako: „Jeigu Robinzonas negyvenamoj saloj su pavarde galėjo daryti ką nori, tai Zvonkė tegu pagalvoja apie savo giminę, juk ji ištraukia save iš jos rato.“ Ir Natalija turbūt pagalvoja, tik profesorius nežino jos minčių. Kaip ir aš, net nebūdamas profesoriumi.

Įgriso man tos pavardės ir pasai, tad truputį pamiegu kartu su Vertėjų sąjungos atstovu, ką tik atsigaivinusiu iš krepšio ištraukta gira. Turbūt mūsų mintys sutampa – egzotika snausti Seimo salėje. Bent jau mums, to jausmo nepatyrusiems. Pramiegu nemažai diskusijos dalyvių kalbų, bet gal ne pačių svarbiausių, viliuosi. Atsibundu tartum darželyje, kur mokoma užsienio kalbos. Net pasipurtau, jauna oda pavaikšto žąselės. Bet pasirodo, kad jos vaikšto ne veltui –­ užsienio kalbos vis labiau įsitvirtina Lietuvos švietimo sampratoje. O jeigu mūsų vaikų vaikai matematiką ir kitus dalykus mokysis anglų, prancūzų, lenkų ar khmerų kalbomis? Ar bus gerai? Seniausia indoeuropiečių kalba išnyks, be jokio UNESCO, be jokio paveldo... Kandidatė į Europos parlamentą tai puikiai supranta, o Saudargas (vyresnysis) garsiai mąsto apie ateities parduotuvių šaldytuvus, kurie atsidarys, reaguodami į netaisyklingą lietuvių kalbą. Blogiausia, kad ne į taisyklingą. Taip pat Algirdas pastebi, kad mūsų kalba baigia nutautėti, netekti autentiškumo, tautinių savybių, atšalti... Kalbos nostalgija.

Vėliau savo nuomonę išdėsto Vertėjų sąjungos atstovai. Kažkodėl po jų žodžių niekas neploja, o tai – nepagarba kitiems. Juk reikia kompromiso, reikia išsaugoti tai, ką turėjo mūsų protėviai, ką gynė knygnešiai...

O dabar Seime – lietuviški šachmatai. Karas ir galas.

 

Skaitytojų vertinimai


53274. nona :-) 2009-06-03 21:10
Neliks kalbos - išnyks tauta .....Ateinanti karta gal išlaikys .Būkime optimistai.

53310. jona2009-06-05 18:13
Vis prisiekiu sau- daugiau jokių komentarų, bet taip norisi ir man šiektiek parėkauti apie pavardžių rašymą, kad negaliu ištylėti... Jei neapsirinku, rodos, Savukyno laidoje vertėjas ar kuris kitas demonstravo, kaip atrodytų lietuviškos pavardės su islandiškomis galūnėmis... verkt norisi... atrodo, kad, norint padėti skaitytojui perskaityti ir teisingai lietuviškai ištarti rašytojo pavardę, būtina pridėti jai lietuvišką galūnę... Būtų mano valia, tai nei vienas leidinys neišeitų, jei jame nebūtų paaiškinta, kaip lietuviškai tariamos svetimos pavardės ar vietovės... Turiu tokią labai seną knygą, kurioje, jos vertėjas J.Talmantas sudarė, leidinio gale patalpintą, žodynėlį. Trumpas išrašas: Bertelo-Berthelot; Delakrua-Delekroix; Didro-Didreot ir t.t... Nesuprantu, kodėl aš del kelių Vilniuje sėdinčių, intelektu persisotinusių veikėjų, tardama kitos tautos rašytojo pavardę, turiu jausti baimę...

53311. slekta :-) 2009-06-05 20:51
Turime tai ką turime. Kalbą pilną slaviškų keiksmažodžių. angliškų jaustukų , prancūziškų vardų .Kur aktyvioji tautos lietuvybę skatinanti grandis - kalbininkai , pedagogai ...tyla . Gera užmigti pilnu pilvu ir stora pinigine , kam tas tautiškumas . Išnyksim kaip dūmas .Balsuosim už pinigus , kursim ir priimsim ir vėl prijungsima Vilniaus kraštą ,.,,

57134. zosia :-) 2010-02-07 21:00
biutifal

58017. janina :-) 2010-03-29 15:14
Jei norime išlaikyti kalbą, reikia ją saugoti. Koks čia gali būti naudojimas svetimos abėcėlės lietuvių kalbos abėcėlėje. Joje nėra nei w nei x. Kodėl žmogus skaitydamas lietuvių kalba turi mokėti užsienio kalbas? O su tom galūnėm visai kalbą nugalavo. Aš už 5-6 tūkst. metų senumo lietuvių kalbą, o visiems tiems galūnių pakeitimams, pavardžių rašymui svetima kalba -NE.

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Lapkričio

PATKPŠS

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30  

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30 31  

 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 10 iš 10 
5:15:43 Nov 28, 2011   
Mar 2009 Jul 2014
Sąrašas   Archyvas   Pagalba