Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2010-06-11 nr. 3288

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• ALDEN NOWLAN.
Eilėraštis apie stebuklus
15
• TRUMPA KRONIKA
• KITAME NUMERYJE
• PRENUMERATA

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• PARODOS1
• VAKARAI
• ĮVAIRŪS

POKALBIAI 
• Su PETRU VYŠNIAUSKU kalbasi VYGANTAS ŠVOBA.
Penkiasdešimt metų su smuiko raktu
2

BIRŽELIO 14-AJAI 
• GINTARĖ KAPLIUKAITĖ.
Sušaudyti ir sudeginti Jociūnai
20

KNYGOS 
• ALFREDAS GUŠČIUS.
Jie tebeklaidžioja labirinte
2
• IRENA POTAŠENKO.
Atsargiai, rankraščiai nedega!
3
• NAUJOS KNYGOS
• Bibliografijos ir knygotyros centras

KINAS 
• LINA ŽIŽLIAUSKAITĖ.
Jaunasis Izraelio kinas
1

TEATRAS 
• RŪTA JAKUTYTĖ.
Apie kompiuterius teatre
1
• RIDAS VISKAUSKAS.
Keli „pasipliuškenimai“ „banguojančiuose“ spektakliuose vaikams

DAILĖ 
• KAROLINA TOMKEVIČIŪTĖ.
Priešpaskutinė Andriaus Kviliūno vakarienė
1
 REMIGIJUS VENCKUS.
Reali ir neegzistuojanti Hario Branto tikrovė

MUZIKA 
• RITA NOMICAITĖ.
Nežinomas Georgas Friedrichas Händelis
• JONAS BRUVERIS.
Apie Händelio „Serse“...
1

PAVELDAS 
• NIJOLĖ TUMĖNIENĖ.
Jono Rimšos paroda „Tropikų šauksmas: Argentina–Bolivija–Taitis“

POEZIJOS PAVASARIS 
• GITANA NOTRIMAITĖ.
Trumpa XX amžiaus Klėjos ir Kaliopės seserystės istorija
5

POEZIJA 
• JULIJA GULBINOVIČ.
10

PROZA 
• STEPAS EITMINAVIČIUS.
Iš „Mėginimų nuskinti dieną“
4

VERTIMAI 
• IVAN ŠTRPKA.
• DANIEL JONAS.
• LUIS FILIPE CRISTOVAO.

(PA)SKAITINIAI 
• MINDAUGAS PELECKIS.
Būtis
7

KULTŪRA 
• Užutrakio rūmus nuspalvins „Menamos istorijos“
• Rašytojams – galimybė laimėti stažuotę Vokietijoje1

SAVAITĖ SU TV 
• SKIRMANTAS VALIULIS.
Klasė
7

DE PROFUNDIS
De profundis, Domine, koks aš kvailys!
(Arthur Rimbaud. „Sezonas pragare“)
 
• ALBERTAS SKYRELIS.
Epigramos
1
• res ludentes / žaidžiantys daiktai3

Šatėnų prieglobstis 
• Dvyliktoji savaitė33

DAILĖ

Reali ir neegzistuojanti Hario Branto tikrovė

REMIGIJUS VENCKUS

[skaityti komentarus]

iliustracija
Harijs Brants. „Vinilas“
Anglis, popierius. 2008

Tęsiasi projekto „Menas senuosiuose Lietuvos dvaruose“ renginiai. Iki birželio 6 d. Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejuje veikė latvių menininko Hario Branto piešinių paroda. Birželio 18–liepos 25 d. ši ekspozicija veiks Kaune, Ryšių istorijos muziejuje.

Hiperrealistinio pobūdžio latvių menininko kūrybos kontekste svarbu atsigręžti į vaizduojamosios dailės ir fotografijos santykį. Naujojo vaizdo revoliucijos pradžioje pasitelkus fotografijos techniką išgautas vaizdas kerėjo tikroviškumu. Tai vaizduojamąją dailę vertė ieškoti naujų išraiškos, formos konstravimo galimybių. Išryškėjo du keliai: priešintis fotografiniam realistiškumui ir įgyvendinti kiek įmanoma hiperrealistiškesnę pasaulio viziją arba pasitraukti į grynojo, abstraktaus jausmo išraiškos paieškas. Šios dvi tendencijos vyrauja ir šiandien visame vizualiajame mene.

Kūryboje įmanoma galynėtis su pasaulio realistiškumu, tačiau galima siekti ir naujojo, šokiruojančio realistinio vaizdo. Kyla klausimas – ar ši galimybė pasiekiama? Latvių dailininkas H. Brantas savo portretinio pobūdžio kūryboje formos perteikimu artėja prie tikrovės deformavimo galimybių ribos. Atrodo, kad jo paveiksluose tarpsta neegzistuojanti, tačiau nerealiai reali tikrovė. Šią mintį priimkite kaip provokaciją ir kvietimą į pasaulį žvelgti pro dvigubus akinius, taip išgyvenant nuostabą, kai susiduriame su kasdienybėje sutinkamų žmogiškųjų atvaizdų, tipažų, išraiškų savitumu.

H. Branto kūryba atsiskleidžia puikiai įvaldytame akademiniame piešinyje. Įtaigus, jautriai šaržuojamas portreto herojus atsiveria kaip paveiki psichologizmo terpė. Iš H. Branto paveikslų akylai žvelgianti, iš pirmo žvilgsnio anonimiška žmogysta provokuoja retorinį klausimą: ar aš esu žiūrovas, ar žiūrėjimo aktui priskirta būtybė, kitaip – stebimasis? Taigi keičiasi arba niveliuojasi įprastas meno kūrinio ir stebėtojo, žiūrovo santykis. Gilus ir įžūlus personažų žvilgsnis neprisijaukina žiūrovo; jis neleidžia stebėtojui išsižadėti savojo žvilgsnio autonomiškumo; esi priverstas žvelgti į skvarbias portreto herojaus akis. Šaržuoti portretai, išryškinti charakteringiausi bruožai šiuo atveju lemia vaizduojamos realybės, tarsi siurrealistiškai pavojingos tikrovės suvokimą, išgyvenimą ir baimę. Veikėjų elgesys formuojamas žmogaus anatomijos ir technologizuotos kultūros jungties būdu. Čia žmogus virsta kažkokiu specialiai sukurtu, o gal genetinių bandymų metu sutvertu padaru. Štai „Dėdės portretas“ (2006) akimirksniu geba šiurpinti ir išjudinti vaizduotę. Šis panašus į kažkokią nežemišką būtybę – daug metų kinematografinėmis priemonėmis formuojamą ir plėtojamą ateivio, kitos civilizacijos atstovo tipažą. Iš latvių menininko kūrinių gali nujausti, kad jam nesvetimas autentiškos kūrybos ir mokslinės fantastikos dialogas. Atrodo, kad nakties tamsoje ryškėjantys kūnai jo paveiksluose sutinkami kaip paralelinio tamsos pasaulio veikėjai.

H. Brantas mėgsta centrinį komponavimą. Taip pat – demaskuoti ir pabrėžti specialiai pozuojančių herojų vaidmenį. Kai kurie personažai primena ne tik klasikinį portretą, bet ir portretinę fotografiją. Štai „Blusa“ (2010) vaizduojama tarsi klasikines reprezentavimo formas atitinkančioje fotografijoje. Ji atrodo įamžinta frontaliai, pakėlusi akis, drąsiai žvelgianti į žiūrovą. Tačiau pečių linija išduoda veikėją sėdint šonu. Šis pozuojančio moteriškos lyties asmens portretas kelia asociacijas su fotografijos raidos pradžioje kurtais antropologiniais portretais. Juk tokiose nuotraukose svarbiausias personažo veido tipas, charakteris.

Daugelio H. Branto personažų akys išsprogusios, tarsi nepaliaujamai stebinčios realybės pokyčius ir sukeliančios nuostabos jausmą žiūrovui. Šis, menininkui svarbus, kaustantis žvilgsnis verčia prisiminti prancūzų filosofo Jacques’o Derrida mintis apie filosofo akis ir rankas. Anot jo, žmogaus egzistencijoje šioms dviems kūno dalims skiriama daugiausia privilegijų susipažįstant, komunikuojant su pasaulį reprezentuojančiais objektais ar subjektais. Akys, pasak mąstytojo, ne tik sielos veidrodis, bet ir pasaulio buvimo / įprasminimo sąlyga. Žvilgsnis visada lieka „jaunas“ ir imlus vizualinei informacijai, kuri sutinkama egzistencinėje žmogaus kasdienybėje. Arvydas Šliogeris pasaulio pažinimo instrumentu nesiryžta laikyti akių... Teigdamas, kad taktilika yra svarbiausia pasaulio pažinimo akto metu, jis leidžia daryti prielaidą, kad vienintelis ir mažiausiai kvestionuotinas tikrovės pažinimo instrumentas yra žmogaus rankos. Latvių menininko kūriniuose rankos beveik nevaizduojamos, tačiau žvilgsnis, šypsena, veidą vagojančios raukšlės tarsi leidžia nuspėti personažo rankas. Arba bent numanyti, kokia yra pasaulio suvokimo privilegija suteikta šio veido savininko rankoms (diptichas „Agentas ir jo mergina Karlota iš Italijos“, 2004; „Senelis“, 2008).

A. Šliogeris teigia, kad menas artimas mokslui. Mene taip pat, kaip ir moksle, egzistuoja nemažai matematikai būdingų principų. Pirmą kartą išgirdęs šią mintį, norėjau priešintis. Atrodytų, kaip galima sumatematinti vidinį jausmą, iš kurio gimsta kūrinys. Tačiau įsigilinęs į filosofo apmąstymus ir į H. Branto kūrybos sistemą, sutinku... Pamenu, kaip skulptorius, keramikas Gintaras Martinionis sakė, kad piešinys, o ypač – anatominis, yra lygiavertis aukštajai matematikai. Šiandien suvokiu, kad piešinys yra grindžiamas meninėmis ir matematinėmis dogmomis. Kadangi akademinis piešinys yra matematikai artimas fenomenas, vadinasi, jis balansuoja tarp jausmo ir logikos. H. Branto piešinys dažniausiai ir yra tas savotiškas matematikos randas „meniškame“ piešinio kūne...

Menininko kūriniuose erdvė ir laikas tarsi sustoję, neapibrėžiami. Kai kurių paveikslų pavadinimai ar detalės leidžia tik numanyti šias aplinkybes, priklausymą kokiai nors nekasdieniškai ar kaip tik banaliai erdvei. Tačiau dažnai portretų fonai prilygsta tylos fenomenui. Tobuliausiai tyla poetizuojama Johno Cage’o tekstuose ir kūryboje: „Daugiau tylos, mano ausys taip puikiai dar niekada nėra girdėjusios...“ Galbūt kaip tik ši tyla iškyla H. Branto kūryboje? Ta, kuri verčia suklusti ir išgirsti kur kas daugiau, nei įmanoma...

 

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Lapkričio

PATKPŠS

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30  

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30 31  

 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 9 iš 9 
5:13:22 Nov 28, 2011   
Nov 2010 Nov 2012
Sąrašas   Archyvas   Pagalba