Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2010-02-05 nr. 3270

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• ALGIMANTAS MACKUS.
Pokalbis apie negyvųjų gimimą
7
• SVEIKINAME!
• TRUMPA KRONIKA

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• PARODOS
• VAKARAI
• ĮVAIRŪS

POKALBIAI 
• Kas mes iš tiesų esame?3

POLEMIKA 
• Apie R. Juknio straipsnį „Vėl skelbiamas karas Lietuvos upėms“8

KNYGOS 
• GENOVAITĖ DRUČKUTĖ.
Du vieno autoriaus romanai lietuviškai
• INGA MANELYTĖ.
Ištesėtas pažadas
2
• NAUJOS KNYGOS
• Bibliografijos ir knygotyros centras

TEATRAS 
• KRISTINA STEIBLYTĖ.
„Juodoji višta“ grįžo į „Lėlę“
1
• RIDAS VISKAUSKAS.
Vaikams – su išmone ir meile

KINAS 
• AGNĖ MACAITYTĖ.
Kam plaka širdys „Žiemos ekranuose“?

MUZIKA 
• ANTANO KUČINGIO laiškai.
Tiesus savo siela

DAILĖ 
• AISTĖ PAULINA VIRBICKAITĖ.
„Estampas ’09“ – perspektyvi tradicija

SAVAITĖ SU TV 
 SKIRMANTAS VALIULIS.
Choristai

PAVELDAS 
• KRISTINA JOKUBAVIČIENĖ.
Algio Kliševičiaus paroda „Tarp atėjimo ir išėjimo“
2

POEZIJA 
• TOMAS PETRULIS.
9

PROZA 
• POVILAS ŠARMAVIČIUS.
Sekmadienis
3

VERTIMAI 
• CATHERINE DUFOUR.
Šarlit sodas
1

(PA)SKAITINIAI 
• MINDAUGAS PELECKIS.
Paslaptis
5

IN MEMORIAM 
• EUGENIJUS KARPAVIČIUS
1953–2010

KRONIKA 
• Artėja XI Vilniaus knygų mugė
• Nauji žurnalo „Vilnius“ numeriai

DE PROFUNDIS
Užtenka dingti elektrai – iškart nustoja galios visos ideologijos
 
• LUANA MASIENĖ.
Skaičiuotė
• Muzikologas nelegalas Palmyra Dzvonkas fon Faršas.
CD arba Dzievas Kumpaktas
4

DAILĖRAŠTIS
LDS informacinis priedas
 
• SVEIKINAME!
• AUŠRA POŠKUTĖ.
Kur link artėja tapyba
2
• JOLANTA SEREIKAITĖ.
Knygos ženklų liudijimai
2
• Su tapytoja EGLE GINEITYTE kalbasi dailėtyrininkė NIJOLĖ NEVČESAUSKIENĖ.
Gyvenimas tapybos atradimo džiaugsmu
1
• AISTĖ BIMBIRYTĖ.
Lyčių kovos
1
• KRISTINA STANČIENĖ.
Už dekoratyvumo ribos?
3
• Priėmimo į Lietuvos dailininkų sąjungos tikruosius narius taisyklės2
• Informacija
• Dėmesio!
• Jubiliejai
• Parodos LDS galerijose
• In memoriam1

SAVAITĖ SU TV

Choristai

SKIRMANTAS VALIULIS

[skaityti komentarus]

iliustracija

Choristai „Chorų karuose“ (TV3) įsismagino: vertinimo komisija dažniausiai kilnoja tik dešimtukus. Vytautas Šapranauskas, gavęs tris kulkas filme „Zero2“, vėl gyvas ir laido replikas. Išjudino net vertinimo komisijos narę Rūtą Ščiogolevaitę, kuri pacitavo ne iš operos: „Ščiogolevaitie bolše nie nalivaite“ („Ščiogolevaitei daugiau nebepilkite“). Jos kaimynė Larisa Kalpokaitė buvo sužavėta užpakaliukais iš dainos pagal filmą „Džiaze tik merginos“. Mylėjo šią kino juostą ir velionis kolega Saulius Macaitis, bet matydavo ten ir kai ką daugiau. Laidos vedėjas mirė iš juoko, pamatęs plaukuotą moters krūtinę. Fotografas Aleksandras Macijauskas yra pasakojęs, kaip jaunystėje teko šokti scenoje su merginos drabužiais, o žiūrovai rodė pirštais į jo plaukuotas kojas. „Chorų karai“ tapo vos ne karnavalu, ypač kauniškių „Liūtas karalius“. Televizijos kameros net nespėjo priartinti visų kaukių.

Prancūzų filme „Choristai“ (21-asis kanalas) žavi kas kita: kaip sumanus pedagogas iš neklaužadų internato berniūkščių suorganizuoja puikų chorą. Direktorius – biurokratas ir despotas, bet teisybė nugali. Prancūzų kinas turi puikių kūrinių vaikystės tema – „Uždrausti žaidimai“, „400 smūgių“, „Iki pasimatymo, berniukai“. Tačiau apie naująjį prancūzų kiną aktorius Gerardas Depardieu („Vidoką“ parodė PBK) atsiliepia kritiškai: „Vis sunkiau rasti filmų, kurie dar ką nors pasako, sujaudina. Irano, kinų ir korėjiečių filmai turi ką pasakyti. Prancūzų kinas dažnai kalba, neturėdamas ką pasakyti“ (knyga „Gyvas“). Bet tuoj pasitaiso: „Kai sakau „prancūzų kinas“, tai nereiškia, kad kalbu apie visus prancūzų filmus ar režisierius be išimties.“ Kas nuneigs neseniai mirusio režisieriaus Erico Rohmerio subtilų meilės motyvų vaizdavimą? O „Žiemos ekranuose“ pristatyta Alaino Resnais filmų retrospektyva? Laida „Durys atsidaro“ (LTV) parodė interviu su „Žiemos ekranų“ svečiu režisieriumi B. Dumontu („Žmoniškumas“, „Flandrija“ ir kt.). Jis kaltino prancūzų kritikus, kad jie ieško socialumo, o jis esąs ekrano filosofas. Panašiai sovietiniais metais pasielgta su prancūzų kino klasiku Roberu Bressonu: religiniai motyvai jo filmuose nutylimi. Dabar girdėjau sakant, kad už nuobodulio estetiką reikia kovoti dar nuobodesniais filmais negu R. Bressono. Fotografija – irgi. Tik taip esą įmanoma išsaugoti meninę kokybę pramogų ištroškusioje visuomenėje.

Lietuvoje dažniau manoma atvirkščiai. Verslininkai sako, kad finansuotų tik tokius filmus, kuriuos žiūrėtų Lietuva ir pasaulis. Kol kas turime pigių lietuviškų filmų plūstį. Lietuvos ryto televizija skelbia tuoj parodysianti pilnametražius „Kutenimus“. Gal ir „Giedrei“ atsivers TV ekranas? Su „Stiklainio uogienės“ autore režisiere Ramune Čekuolyte važiavome į Alytaus kino festivalį „Lututė“ (malonu, kad parodė „Panorama“). Išsikalbėjome, ką ji veiks Lietuvoje po ilgų studijų Maskvoje. „Uogienė“ buvo nufilmuota už porą tūkstančių litų, bet kritika puolė baisiau už filmą „Perpeetum mobile“, kainavusį ne vieną milijoną. Nesugniužo, jau filmuoja naują darbą, trumpesnį. Alytuje vertinome 25 jaunimo susuktus trumpametražius filmus. Kaip ir kitur, vertingiausia –­ jaunimo nuoširdumas ir noras pasakyti tai, kas vis dar nutylima, apie smurtą, narkotikus, gyvenimo prasmės ieškojimus, jausmus. Viskas rimta ir televizijoje beveik nebesutinkama, išskyrus „Gimnazistus“ (BTV) ir beveik dokumentinį serialą apie pedofiliją, nusidriekusį per visus kanalus. Gera naujiena – festivalio organizatorius Robertas Šarknickas, pats sukūręs filmų, dabar vaikus moko teatro ir kino kalbos. Kai žiuri nariui, fotomenininkui Vytautui Stanioniui sakiau, kad Alytus garsėja kūrėjais maištininkais, jis tik lingavo galva. Kai priminiau filosofą Konstantiną Raičinskį, pasirodė, kad yra padaręs puikių jo nuotraukų ir stebėjęsis, kad filosofas pabudęs užsirašinėja savo sapnus.

K. Raičinskį ir dar vieną neseniai mirusį filosofą – Rimantą Kalinauską gražiai paminėjo ir VGTU seminaras apie sisteminį modeliavimą. Jo siela – dėstytojas Jonas Srėbalius, laidoje „Duokim garo“ (LTV) dažnai pasirodantis ir kaip nesenstantis dainininkas bei šokėjas. Seminarą pradėjo kaimo kapela iš Utenos, bet tai nesukliudė diskutuoti mokslo temomis. Papasakojau, su kuo susidūrėme, kai prieš 20 metų Lietuvos televizija iš vienos sistemos laužėsi į kitą. Dabar irgi yra norinčiųjų ją palaužti savos valdžios kontrolei. Ir gynyba ta pati – visuomenės balsas ir laiškai iš Europos transliuotojų sąjungos (EBU). Seminare VGTU prorektorius E. Zavadskis pasakė, kad pagal universiteto leidžiamų mokslinių žurnalų skaičių ir kokybę jis yra trečias Europoje po Kembridžo ir Oksfordo. Per televiziją dažniau bėdaujama, kaip jaunimas bėga studijuoti svetur.

Kaip pasaulis myli savo vaikus, papasakojo amerikiečių „Neprilygstamieji“ (LNK 1-asis kanalas). Jau galime įsižiūrėti į savo vaiko veidą, kol jis dar motinos įsčiose. Baltoji lokė užmiega žiemos miegu, o jos vaikelis pats išsikapanoja į dienos šviesą. Koalos vaikutis turi misti motinos išmatomis, kitaip nusinuodytų nuo eukalipto lapų. Žmonės irgi gimsta skirtingi, bet štai ateina dirigento lazdelę išmokusi laikyti Irena Starošaitė, ir visi choristai tampa merginomis iš džiazo...

 

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Lapkričio

PATKPŠS

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30  

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30 31  

 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 9 iš 9 
5:11:54 Nov 28, 2011   
Nov 2010 Nov 2012
Sąrašas   Archyvas   Pagalba