Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2010-02-05 nr. 3270

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• ALGIMANTAS MACKUS.
Pokalbis apie negyvųjų gimimą
7
• SVEIKINAME!
• TRUMPA KRONIKA

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• PARODOS
• VAKARAI
• ĮVAIRŪS

POKALBIAI 
• Kas mes iš tiesų esame?3

POLEMIKA 
• Apie R. Juknio straipsnį „Vėl skelbiamas karas Lietuvos upėms“8

KNYGOS 
• GENOVAITĖ DRUČKUTĖ.
Du vieno autoriaus romanai lietuviškai
• INGA MANELYTĖ.
Ištesėtas pažadas
2
• NAUJOS KNYGOS
• Bibliografijos ir knygotyros centras

TEATRAS 
• KRISTINA STEIBLYTĖ.
„Juodoji višta“ grįžo į „Lėlę“
1
• RIDAS VISKAUSKAS.
Vaikams – su išmone ir meile

KINAS 
• AGNĖ MACAITYTĖ.
Kam plaka širdys „Žiemos ekranuose“?

MUZIKA 
• ANTANO KUČINGIO laiškai.
Tiesus savo siela

DAILĖ 
• AISTĖ PAULINA VIRBICKAITĖ.
„Estampas ’09“ – perspektyvi tradicija

SAVAITĖ SU TV 
• SKIRMANTAS VALIULIS.
Choristai

PAVELDAS 
• KRISTINA JOKUBAVIČIENĖ.
Algio Kliševičiaus paroda „Tarp atėjimo ir išėjimo“
2

POEZIJA 
• TOMAS PETRULIS.
9

PROZA 
• POVILAS ŠARMAVIČIUS.
Sekmadienis
3

VERTIMAI 
• CATHERINE DUFOUR.
Šarlit sodas
1

(PA)SKAITINIAI 
 MINDAUGAS PELECKIS.
Paslaptis
5

IN MEMORIAM 
• EUGENIJUS KARPAVIČIUS
1953–2010

KRONIKA 
• Artėja XI Vilniaus knygų mugė
• Nauji žurnalo „Vilnius“ numeriai

DE PROFUNDIS
Užtenka dingti elektrai – iškart nustoja galios visos ideologijos
 
• LUANA MASIENĖ.
Skaičiuotė
• Muzikologas nelegalas Palmyra Dzvonkas fon Faršas.
CD arba Dzievas Kumpaktas
4

DAILĖRAŠTIS
LDS informacinis priedas
 
• SVEIKINAME!
• AUŠRA POŠKUTĖ.
Kur link artėja tapyba
2
• JOLANTA SEREIKAITĖ.
Knygos ženklų liudijimai
2
• Su tapytoja EGLE GINEITYTE kalbasi dailėtyrininkė NIJOLĖ NEVČESAUSKIENĖ.
Gyvenimas tapybos atradimo džiaugsmu
1
• AISTĖ BIMBIRYTĖ.
Lyčių kovos
1
• KRISTINA STANČIENĖ.
Už dekoratyvumo ribos?
3
• Priėmimo į Lietuvos dailininkų sąjungos tikruosius narius taisyklės2
• Informacija
• Dėmesio!
• Jubiliejai
• Parodos LDS galerijose
• In memoriam1

(PA)SKAITINIAI

Paslaptis

MINDAUGAS PELECKIS

[skaityti komentarus]




Camus A. UŽRAŠŲ KNYGELĖS I. 1935–1942.
Iš prancūzų kalbos vertė Violeta Tauragienė.

– Vilnius: Baltos lankos, 2009.

GAMTA = PUSIAUSVYRA

Puiku, kad leidykla „Baltos lankos“ leidžia XX a. mąstytojo Alberto Camus (1913–1960) kūrybą. Šįkart skaitome jauno egzistencialisto mintis (jos užrašytos, kai jam buvo tarp 21 ir 28-erių). Nors knyga sąlyginai nedidelė (200 p.), greičiausiai toks formatas jai labiausiai tinka. Minimalistinės užrašų knygelės skaitosi lengviau nei, tarkim, Alfonso Nykos-Niliūno „Dienoraščių“ tomai.

Žavi jaunatviškas maksimalizmas, kuriame esama daug disciplinuotumo: „Sugrįžti prie: Filosofijos ir Kultūros. Todėl viską mesti į šalį. (...) Kasdien rašyti į sąsiuvinį. Po dvejų metų parašyti kūrinį“ (1938 m. balandis, p. 84).

A. Camus užsispyrimas primena islamišką džihado sąvoką. Tai nesusiję su teroru. Džihadas – tai vidinės pastangos keisti, tobulinti, disciplinuoti save, ieškoti prasmės. Ne veltui Alžyre nemažai laiko praleidęs filosofas kalba apie dviejų didžiųjų civilizacijų – Europos ir Islamo –­­ dialogą, Vakarų civilizacijos nuopuolį. „Žmogaus geidulys turtų akivaizdoje. Apakimas“ (1936 m. birželis, p. 36). „Mes irgi kartais gailimės savęs. Tatai mums padeda gyventi. Jums [europiečiams] tas jausmas nepažįstamas, jis jums atrodo nevyriškas. O vis dėlto jį patiria vyriškiausieji iš mūsiškių. Nes mes vadiname vyriškais tuos, kurie turi šviesų protą (...)“ (1939 m. balandis, p. 121).

Violeta Tauragienė ne tik profesionaliai išvertė A. Camus mintis, bet ir parašė 142 išnašas, kurios paaiškina sudėtingą filosofo minčių pasaulį, atskleidžia kai kurias sunkiau suprantamas jo detales. Tiesa, vienoje vietoje įvelta anekdotiška klaida: Plotinas, pasirodo, gyvenęs 1205–1277 metais (p. 98; iš tikrųjų neoplatonizmo pradininkas gyveno 205–270 m.).

A. Camus šioje knygoje dar ne kartą pasirodys kaip dialogo šalininkas: „Indų išminčiaus ir vakarietiško didvyrio sutaikymas. (...) Gamta = pusiausvyra“ (1935 m. gegužė, p. 25).




Cross D. W. POPIEŽĖ JOANA.
Iš anglų kalbos vertė Julija Lapienytė.

– Vilnius: Alma littera, 2009.

SEDES STERCORARIA

Amerikiečių rašytojos Donnos Woolfolk Cross (g. 1947) vienintelis romanas „Popiežė Joana“ („Pope Joan“, 1996) sulaukė nemažo populiarumo užsienyje ir Lietuvoje (perleistas po septynerių metų): sukurtas tinklalapis www.popejoan.com, 2009 m. pasirodė vokiečių režisieriaus Sönke Wortmann’o filmas „Die Päpstin“ („Popiežė“). Jame popiežę Joaną vaidino jauna aktorė Johanna Wokalek, vieną pagrindinių vaidmenų (popiežiaus Sergijaus) atliko aktorius Johnas Goodmanas. Pirmasis filmas apie popiežę Joaną buvo sukurtas 1972-aisiais (rež. Michaelis Andersonas, pagrindinį vaidmenį atliko norvegų aktorė, viena Ingmaro Bergmano mūzų Liv Johanne Ullmann). O pirmasis romanas apie popiežę Joaną pasirodė 1866 m. (jį parašė graikų žurnalistas Emmanuelis Rhoides’as, 1836–1904).

Ar tikrai buvo metas, kai Romos Katalikų Bažnyčią (KB) valdė moteris? Gal tai tik legenda? Atėjus moterų erai, šis klausimas tampa vis aktualesnis. Pirmąsyk legenda apie popiežę Joaną pasirodė XIII a. ir per Martino iš Opavos (Lenkija) kroniką greitai paplito Europoje. Vienuolis dominikonas Martinas iš Opavos greičiausiai rėmėsi kito tos pačios vienuolijos brolio kronika, parašyta XIII a. pr. (Jeano de Mailly’o iš Metzo „Chronica Universalis Mettensis“, 1254; joje kalbama apie neįvardytą popiežę, kurią 1099 m. žiauriai nužudė kardinolai). Martino iš Opavos „Chronicon Pontificum et Imperatorum“ (1278) rašoma, kad Joana valdžiusi ne apie 1099 m., o kur kas anksčiau – IX amžiuje. Šia versija remiasi ir romano „Popiežė Joana“ autorė, pateikianti „Svarbesnių romano įvykių chronologinę lentelę“, pagal kurią Joana gyvenusi 814–855 metais.

„Popiežės“ įvaizdis patiko viduramžių būrėjams: ją galime rasti ant XV–XVI a. taro kortų. Neabejoju, kad yra daug žmonių, pritariančių idėjai, jog moteris galėtų tapti popieže. Ar tai būtų blogai? Galima diskutuoti. Laikai keičiasi. Kadaise Katalikų Bažnyčia turėjo inkvizitorių, bet ne taip seniai įvyko Antrasis Vatikano susirinkimas, pakeitęs požiūrį į daugelį dalykų. Dabar Katalikų Bažnyčia pripažįsta net gyvybę kitose planetose. Kodėl tad nepripažinti, jog jei moteris ne galėtų, tai bent galėjo būti popieže? Juk Vatikano ir Luvro muziejuose stovi sedes stercoraria pavyzdžiai: tai – popiežiaus sostas su skyle apačioje, pirmąsyk panaudotas 1099 m., renkant popiežių Paskalį II. Kam būtų reikėję tokio baldo, jei nebūtų kilę įtarimų, kad tarp popiežių būta moters?

Romanas skaitomas lengvai. Netgi jei netikite legendos apie popiežę Joaną tikrumu, jis turėtų jus sudominti profesionalumu.

„Galų gale jai pasidarė aišku, kad tikėjimas ir abejonė, valia ir geismai, meilė ir protas yra viena, ir tas viena yra Dievas“ (p. 447).




Norkus Z. NEPASISKELBUSIOJI IMPERIJA.
Lietuvos Didžioji Kunigaikštija lyginamosios istorinės imperijų sociologijos požiūriu.

– Vilnius: Aidai, 2009.

LIETUVIAI – IMPERIALISTAI IŠVADUOTOJAI

Šios monografijos Lietuvai seniai reikėjo. Po 2003 m. Vilniaus universiteto leidyklos išleisto Gintaro Beresnevičiaus (1961–2006) veikalo „Imperijos darymas. Lietuviškosios ideologijos metmenys. Europos Sąjunga ir Lietuvos geopolitika XXI a. pirmojoje pusėje“ (šią knygą galime rasti bei nemokamai parsisiųsti ir internete www.dangus.net/nc50.htm) kilo nemažai diskusijų apie Lietuvą, kaip imperiją. LDK valstybingumo imperinį pobūdį nagrinėjo istorikai Alfredas Bumblauskas, Stephenas C. Rowellas ir kiti.

Filosofas prof. habil. dr. Zenonas Norkus (g. 1958), parašęs veikalus „Istorika. Istorinis įvadas“ (1996), „Max Weber ir racionalusis pasirinkimas“ (2003) ir „Kokia demokratija, koks kapitalizmas?“ (2008), pirmąsyk sistemingai ir išsamiai pažvelgia į senosios Lietuvos istoriją iš platesnės istorinės perspektyvos, remiasi šiuolaikinėmis lyginamosios istorinės sociologijos bei tarptautinių santykių teorijomis.

Z. Norkaus monografijoje senoji Lietuva traktuojama kaip patrimoninė imperija, kuri siekė pajungti sau visas senosios Rusios žemes. Vilnius buvo beveik tapęs antruoju Kijevu, tačiau istorinės aplinkybės susiklostė kitaip.

Z. Norkus nagrinėja, kas yra Translatio imperii (imperijos paveldėjimas), primena, kad LDK didysis kunigaikštis titulavosi imperatoriumi („Taip (...) jis save vadino 1371 m. Konstantinopolio patriarchui rašytame laiške, kuriame skundžiasi dėl Maskvoje įsikūrusio Kijevo metropolito Aleksijaus elgesio“; p. 31). Algirdo antspaude aptinkame raides ABE, kurios greičiausiai graikų kalba reiškia „Algirdas imperatorius kilniausias“. Toks pat užrašas aptiktas ir XIV a. švininėje plokštelėje, rastoje 2003 metais.

Z. Norkus įrodo, kad „imperija“ nėra „nešvarus“ žodis, jo nėra ko gėdytis. Filosofas analizuoja imperijos ir imperializmo metodologines strategijas, nagrinėja LDK, kaip imperiją. Monografijoje remiamasi daugybe įvairių šaltinių, tiek Europos, tiek rytų (pvz., arabų mąstytojo iš Tuniso Ibn Khalduno, arba Abu Zayd ’Abdu r-Rahman bin Muhammad bin Khaldun Al-Hadrami, 1332–1406, įžvalgomis). Z. Norkus prieina išvadą, kad senovės lietuviai buvo „imperialistai išvaduotojai“ (p. 207), o Lietuva – antrinė imperija maitvanagė: LDK nebuvo pirminė imperija, jos užvaldytos teritorijos nesudarė integruoto ekonominio pasaulio, ribotos buvo jos imperinės idėjos; tačiau lietuvių valdovai siekė tapti anksčiau egzistavusių ar smunkančių imperijų įpėdiniais; LDK valdžios elitas sugebėjo suvaldyti sudėtingą imperiją, ir ši tapo dviejų rytų slavų tautų – baltarusių ir ukrainiečių – lopšiu. „Nors Maskvai pavyko sunaikinti LDK, tačiau jai galų gale nepavyko pasiekti svarbiausio savo imperinės programos tikslo: visiems laikams sujungti savo valdžioje visų buvusios Kijevo Rusios gyventojų ir paversti juos viena tauta“ (p. 387).

 

Skaitytojų vertinimai


57121. Kalafioras :-) 2010-02-07 09:25
Tikrų ir profesionalių knygų apie senąją Lietuvą tikrai dar labai reikia. Ypač dabar - laikais, kai daugybė tik (geriausiu atveju) hipotezėmis pagrįstų teorijų ir viešų samprotavimų apie didingą Lietuvos kilmę ir įtaką pradedant vos ne nuo Adomo ir Ievos (kurie, aišku, kalbėjo lietuviškai). Pseudoistoriniai Gedgaudo, Rozales pasekėjų paistalai kaip niekad populiarūs. Todėl ir ieškoma kažko ir kažkur kur nepamesta - visokie šeimiai, skaitantys Egipto hieroglifus lietuviškai, atgaivinama, šlėktiška Lietuvos - Sarmatijos teorija ir panašiai... Tuo daromės panašūs į panslavistus, pangermanistus ir kitus pan- ir juokintume pasaulį, jei būtume jam reikšmingesni.

57141. praeivis2010-02-08 13:28
mindaugas pristatė tikrai idomias ir vertas isskirtinio demesio knygas, manyciau, garbingos praeities tyrinejimai pades lietuviu tautai pakilti is letargo ir sukurti aisciu dvasios imperija

57161. m.m.u. :-) 2010-02-11 00:33
Turiu vokiečių rašytojos Brigitos Zėnding biografinę apybraižą apie A.Kamiu. Joje rašytojas vadinamas ne Albertu, bet Alberu... Gal, kad vokiečiai šį vardą taip taria... Apybraižoje pateikiami kai kurie užrašų knygelės įrašai, pvz.- "Meilė gali būti išlaikoma tik tokiais sumetimais, kurie nieko bendro su meile neturi. Pavyzdžiui moraliniais." Šį rašytojo įrašą B.Zėnding vertė iš prancūzų kalbos, o į lietuvių kalbą apybraiža versta iš vokiečių... nesu tokių dalykų žinovė, bet įtariu, kad čia kažkas ne taip... na, gal man, kaip sakoma, "nedaeina"...

57165. the visitors2010-02-11 10:04
Popiežė Joana - visgi intriguojantis dalykas, dėkui už pristatymą, galima bus pasidomėti geriau ir lietuviškai.

57177. to m.m.u.2010-02-12 00:54
Kas rašo apie A. Kamiu, vadina jį Alberu, o kas rašo apie A. Camus - Albertu.

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Lapkričio

PATKPŠS

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30  

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30 31  

 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 9 iš 9 
5:11:52 Nov 28, 2011   
Nov 2010 Nov 2012
Sąrašas   Archyvas   Pagalba