Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2010-02-05 nr. 3270

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• ALGIMANTAS MACKUS.
Pokalbis apie negyvųjų gimimą
7
• SVEIKINAME!
• TRUMPA KRONIKA

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• PARODOS
• VAKARAI
• ĮVAIRŪS

POKALBIAI 
• Kas mes iš tiesų esame?3

POLEMIKA 
• Apie R. Juknio straipsnį „Vėl skelbiamas karas Lietuvos upėms“8

KNYGOS 
• GENOVAITĖ DRUČKUTĖ.
Du vieno autoriaus romanai lietuviškai
• INGA MANELYTĖ.
Ištesėtas pažadas
2
• NAUJOS KNYGOS
• Bibliografijos ir knygotyros centras

TEATRAS 
• KRISTINA STEIBLYTĖ.
„Juodoji višta“ grįžo į „Lėlę“
1
• RIDAS VISKAUSKAS.
Vaikams – su išmone ir meile

KINAS 
• AGNĖ MACAITYTĖ.
Kam plaka širdys „Žiemos ekranuose“?

MUZIKA 
• ANTANO KUČINGIO laiškai.
Tiesus savo siela

DAILĖ 
• AISTĖ PAULINA VIRBICKAITĖ.
„Estampas ’09“ – perspektyvi tradicija

SAVAITĖ SU TV 
• SKIRMANTAS VALIULIS.
Choristai

PAVELDAS 
• KRISTINA JOKUBAVIČIENĖ.
Algio Kliševičiaus paroda „Tarp atėjimo ir išėjimo“
2

POEZIJA 
• TOMAS PETRULIS.
9

PROZA 
• POVILAS ŠARMAVIČIUS.
Sekmadienis
3

VERTIMAI 
• CATHERINE DUFOUR.
Šarlit sodas
1

(PA)SKAITINIAI 
• MINDAUGAS PELECKIS.
Paslaptis
5

IN MEMORIAM 
• EUGENIJUS KARPAVIČIUS
1953–2010

KRONIKA 
• Artėja XI Vilniaus knygų mugė
• Nauji žurnalo „Vilnius“ numeriai

DE PROFUNDIS
Užtenka dingti elektrai – iškart nustoja galios visos ideologijos
 
• LUANA MASIENĖ.
Skaičiuotė
• Muzikologas nelegalas Palmyra Dzvonkas fon Faršas.
CD arba Dzievas Kumpaktas
4

DAILĖRAŠTIS
LDS informacinis priedas
 
• SVEIKINAME!
• AUŠRA POŠKUTĖ.
Kur link artėja tapyba
2
• JOLANTA SEREIKAITĖ.
Knygos ženklų liudijimai
2
• Su tapytoja EGLE GINEITYTE kalbasi dailėtyrininkė NIJOLĖ NEVČESAUSKIENĖ.
Gyvenimas tapybos atradimo džiaugsmu
1
 AISTĖ BIMBIRYTĖ.
Lyčių kovos
1
• KRISTINA STANČIENĖ.
Už dekoratyvumo ribos?
3
• Priėmimo į Lietuvos dailininkų sąjungos tikruosius narius taisyklės2
• Informacija
• Dėmesio!
• Jubiliejai
• Parodos LDS galerijose
• In memoriam1

DAILĖRAŠTIS
LDS informacinis priedas

Lyčių kovos

AISTĖ BIMBIRYTĖ

[skaityti komentarus]

iliustracija
Viktoras Binkis. Apie Juos ir Jas
Drobė, aliejus. 2009

Sausį „Akademijos“ galerijoje veikė Viktoro Binkio paroda „Apie Juos ir Jas“. Kaip teisingai pastebėjo apie šią parodą „Lietuvos ryto“ dienraštyje rašiusi Lilija Valatkienė, tai, ką savo darbais pasakoja menininkas, ne visiems bus malonu išgirsti. Tikra tiesa, ir tą supratau neatsispyrusi pagundai paskaitinėti po straipsniu išdėstytą viešąją nuomonę. Kiek sujudimo! Tačiau skaitytojų apšauktas feministu, nesuvokiančiu moters grožio, ir nevykusiu Franciso Bacono mėgdžiotoju, autorius ir jo meninė pozicija, mano galva, nė kiek nenukentėjo. Kiek čia tiesos? Daug, nes tai, kuo menininkas kaltinamas, ir yra jo kūrybos tikslai.

Sakysite, kad menininkas – feministas, – šis, ko gero, atrėžtų, kad būtent taip ir yra. Jo paveikslų herojės akivaizdžiai stipresnės už vyrus. To neslepia ir autorius sakydamas: „Be abejo, aš žvelgiu iš feministo pozicijų. Labai kritiškai žiūriu į vyriškąją lytį, žaviuosi moterimis ir iš jų labai daug tikiuosi.“ V. Binkio moterys gudrios, pro krentančias ant veido plaukų sruogas jos dviprasmišku žvilgsniu žiūri į nuodėmių pritvinkusį vyrišką kūną. Taip, stiprioji lytis daugelyje menininko paveikslų tėra kūnai, valdomi instinktų. Tuo tarpu dailioji, kuri čia visai nėra daili, virsta stipria ir net agresyvia. Tačiau, kaip retoriškai paklaustų V. Binkis: „Kas jai belieka?“ Autorius personažus ir jų tarpusavio santykius tapo tokius, kokius mato čia ir dabar, tiek socialinėje, tiek politinėje plotmėje. Jei kalbėsime apie grožio nesuvokimą, tai čia, matyt, derėtų žvelgti į formaliąją darbų pusę. Išdarkyti, žvilgsniu ir teptuku išmėsinėti kūnai, aitrios spalvos ir, rodos, tuo pernelyg stipriai išreiškiami personažų charakteriai – štai kas erzina aktyvius interneto (ir, žinoma, ne tik jo) vartotojus, pirmenybę teikiančius „tikram, gėrį skleidžiančiam menui“. Anei gėrio, anei dailių formų čia nerasime. O kur dar paveikūs kompoziciniai sprendimai, pasitelkus kuriuos objektai išlankstomi, ištampant jų ir taip ligotas galūnes, kad tik tilptų į jiems akivaizdžiai per mažą drobę.

Kas dėl Franciso Bacono – paralelė taip pat ne iš piršto laužta. Panašumas akivaizdus. Ką apie tai pasakytų menininkas – nežinau, tačiau vos įėjus į galeriją iš tikrųjų apima jausmas, kad visa tai matyta. Galbūt tą iš dalies lemia aukščiau išvardytos formaliosios kūrinių savybės. O gal autorius išties simpatizuoja garsiajam britui? Bet kuriuo atveju V. Binkio herojų kūnai taip pat deformuoti, kaip deformuota ir juose tūnanti siela. Ir žodis „tūnanti“ čia labai tinka, nes atrodo, kad šios žmogystos lindi tamsiausiame, ankščiausiame kampe, idant pasislėptų nuo puolančių ar pultų pačios.

Štai tokias bemaž „pasakaites iš rūsio“ apie Juos ir Jas pasakoja Viktoras Binkis, moterų mylėtojas ir tradicinės grožio sampratos darkytojas...

 

Skaitytojų vertinimai


57155. jis :-) 2010-02-10 07:31
patiko si binkio paroda, paliko ispudi

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Lapkričio

PATKPŠS

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30  

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30 31  

 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 9 iš 9 
5:11:50 Nov 28, 2011   
Nov 2010 Nov 2012
Sąrašas   Archyvas   Pagalba