Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2010-02-05 nr. 3270

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• ALGIMANTAS MACKUS.
Pokalbis apie negyvųjų gimimą
7
• SVEIKINAME!
• TRUMPA KRONIKA

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• PARODOS
• VAKARAI
• ĮVAIRŪS

POKALBIAI 
• Kas mes iš tiesų esame?3

POLEMIKA 
• Apie R. Juknio straipsnį „Vėl skelbiamas karas Lietuvos upėms“8

KNYGOS 
• GENOVAITĖ DRUČKUTĖ.
Du vieno autoriaus romanai lietuviškai
• INGA MANELYTĖ.
Ištesėtas pažadas
2
• NAUJOS KNYGOS
• Bibliografijos ir knygotyros centras

TEATRAS 
• KRISTINA STEIBLYTĖ.
„Juodoji višta“ grįžo į „Lėlę“
1
• RIDAS VISKAUSKAS.
Vaikams – su išmone ir meile

KINAS 
• AGNĖ MACAITYTĖ.
Kam plaka širdys „Žiemos ekranuose“?

MUZIKA 
• ANTANO KUČINGIO laiškai.
Tiesus savo siela

DAILĖ 
• AISTĖ PAULINA VIRBICKAITĖ.
„Estampas ’09“ – perspektyvi tradicija

SAVAITĖ SU TV 
• SKIRMANTAS VALIULIS.
Choristai

PAVELDAS 
• KRISTINA JOKUBAVIČIENĖ.
Algio Kliševičiaus paroda „Tarp atėjimo ir išėjimo“
2

POEZIJA 
• TOMAS PETRULIS.
9

PROZA 
• POVILAS ŠARMAVIČIUS.
Sekmadienis
3

VERTIMAI 
• CATHERINE DUFOUR.
Šarlit sodas
1

(PA)SKAITINIAI 
• MINDAUGAS PELECKIS.
Paslaptis
5

IN MEMORIAM 
• EUGENIJUS KARPAVIČIUS
1953–2010

KRONIKA 
• Artėja XI Vilniaus knygų mugė
• Nauji žurnalo „Vilnius“ numeriai

DE PROFUNDIS
Užtenka dingti elektrai – iškart nustoja galios visos ideologijos
 
• LUANA MASIENĖ.
Skaičiuotė
• Muzikologas nelegalas Palmyra Dzvonkas fon Faršas.
CD arba Dzievas Kumpaktas
4

DAILĖRAŠTIS
LDS informacinis priedas
 
• SVEIKINAME!
• AUŠRA POŠKUTĖ.
Kur link artėja tapyba
2
 JOLANTA SEREIKAITĖ.
Knygos ženklų liudijimai
2
• Su tapytoja EGLE GINEITYTE kalbasi dailėtyrininkė NIJOLĖ NEVČESAUSKIENĖ.
Gyvenimas tapybos atradimo džiaugsmu
1
• AISTĖ BIMBIRYTĖ.
Lyčių kovos
1
• KRISTINA STANČIENĖ.
Už dekoratyvumo ribos?
3
• Priėmimo į Lietuvos dailininkų sąjungos tikruosius narius taisyklės2
• Informacija
• Dėmesio!
• Jubiliejai
• Parodos LDS galerijose
• In memoriam1

DAILĖRAŠTIS
LDS informacinis priedas

Knygos ženklų liudijimai

JOLANTA SEREIKAITĖ

[skaityti komentarus]

iliustracija
Antanas Olbutas
Ekslibrisas Bernardui Brazdžioniui

Lietuvoje pirmieji knygos ženklai buvo sukurti XVI a. Galbūt neatsitiktinai Vilniaus Šv. Jono gatvės galerijoje 2009 m. gruodį vykusi XVI tarptautinė Vilniaus ekslibrisų bienalė neužmiršo svarbiausios šių metų sukakties – Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmečio. Jos dalyviai turėjo nors vieną ekslibrisą dedikuoti šiai datai. Šis mažosios grafikos žanras gali tarsi ištirpti didesnių metų renginių fone. Tačiau man bienalės paroda – jaukus ir intymus įsiklausymas į Lietuvos istoriją, raštiją, nusipelniusių visuomenei ir kultūrai asmenybių prisiminimas.

Tenka išgirsti, kad ekslibrisų kūrimas Lietuvoje apmiręs, bet, pažvelgus į parodoje eksponuotų darbų įvairovę, tokios kalbos atrodo visiškas nesusipratimas. Sovietmečiu su miniatiūromis dailininkai lyg knygnešiai veržėsi į laisvąjį pasaulį, nes taip buvo lengviau prasprūsti pro budrią ideologinės kontrolės akį. Tokie menininkai kaip Vincas Kisarauskas (1934–1988), Antanas Kmieliauskas, Gražina Didelytė (1938–2007) yra laimėję svarių apdovanojimų tarptautinėse parodose. Dabar šis entuziazmas atvėsęs, nes turime ir daugiau „langų“ į pasaulį. Vis dėlto turėtume atiduoti pagarbą šiam grafikos žanrui. Ne vien dėl mūsų menininkų nuopelnų, bet ir todėl, kad jis atspindi sudėtingą ir įdomią knygos raidą.

Bienalėje dalyvavo autoriai ne tik iš Lietuvos, bet ir iš Latvijos, Estijos, Lenkijos, Belgijos, Armėnijos, Kinijos. Kolekcija atspindėjo paskutinių metų ekslibrisų kūrimo tendencijas. Nepaisant naujų technologijų, knygos ženklas nekinta taip radikaliai, kaip, tarkim, estampas. Ekslibriso elementai: privalomas užrašas „ex libris“, knygos ženklo savininko ar organizacijos įrašai – išlieka. Šriftas čia ne mažiau svarbus nei vaizdas, nors kai kurių autorių ekslibrisai su daugybe detalių, gausiu pasakojimo sluoksniu artėja prie iliustracijos ar estampo, užrašams skiriamas mažesnis dėmesys, jie tik papildo vaizdą. Tokios yra armėno Hayko Grigoryano sudėtingos siužetinės, figūrinės kompozicijos, Aušros Čapskytės vingrios, kupinos detalių miniatiūros, tarsi rytietiški kilimai, Danutės Žalnieriūtės jautrūs tekstūriniai, poetiški ofortai, Natalijos Černecovos (Latvija) rafinuotos raudonai juodos vizijos, primenančios secesijos meną. Dmitrijaus Zinovjevo (Latvija) skaitmeninio meno siurrealistinės tapybiškos erdvės, Maria Oi Hee Hung (Kinija) kūriniai, kuriuose vaizduojami tradicinius kinų drabužius vilkintys žmonės, mūsų akiai – egzotiški ekslibrisai. Saviti pasirodė ir Rimos Gaižauskaitės sukurti knygos ženklai, tarsi laisvi eskiziški piešiniai.

Pastebėjau, kad ofortas, akvatinta dailininkus verčia susitelkti ties kūrinio vizualumu, kompozicija. Tokie darbai tarsi išsiveržia iš ženklo traktuotės ribų, o medžio raižinio, linoraižinio ar šilkografijos naudojimas skatina koncentruotis ties apibendrintu pavidalu, skiriant užrašams tiek pat reikšmės, kaip ir vaizdui. Šiuo keliu pasuko humoristinį liaudišką pasakojimą naudojantis Valerijonas Vytautas Jucys, kartu išsaugojęs pusiausvyrą tarp teksto ir vaizdo, panašią estetinę raišką pasirinko Povilas Šiaučiūnas, kuriantis juodai baltus ekslibrisus. Lenkų menininkas Zbig­niewas Jóźwikas mėgsta juodos ir baltos spalvos kontrastą, aiškiai išreikštą idėją. Klemensas Kupriūnas linoraižiniuose išsaugojo tradicinės pasaulėjautos bruožus, kurie suskamba juodame fone baltomis išraiškingomis linijomis.

Antanas Olbutas ir Viktorija Daniliauskaitė ku­ria minimalistinius, apvalytus nuo nereikalingų detalių ekslibrisus. Knygos ženklo savininko individualumas čia antraeilis, viskas pajungiama dailininko estetinei pasaulėjautai. A. Olbuto origi­na­liuose, bienalėje ­apdovanotuose kūriniuo­se daug erdvės, tuštumos, rytietiškos meditacijos. V. Daniliauskaitė lieka ištikima ornamentinės liaudiškos pasaulėjautos ir modernios ­kompozicijos dermėms. Muzikalios, jautrios Alfonso ­Čepausko knygos ženklo traktuotės. Visai kitaip atrodo manieringi, spalvoti Mindaugo Petrulio ekslibrisų raizginiai, belgo Martino R. Baeyno ekslibrisuose atrandame laisvos rašysenos brūkštelėjimus, išnyrančius iš abstrakčių peizažų. Rasa Prišmontienė ieško kiekvienam knygos ženklo savininkui ir progai skirtingos estetinės išraiškos.

Kai kurie menininkai savo darbuose pirmenybę atiduoda kaligrafijai. Tokios yra Vaidoto Janulio kompozicijos, kurioms įkvėpimo jis semiasi iš senųjų raštijos paminklų. Harmonija stebina švarūs, kaligrafiniai Grigorijaus Bosenkos iš Moldovos kūriniai.

Buvo įdomu patyrinėti, kokie simboliai, siužetai atspindi Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmečio sukaktį. Vienas netikėčiausių sprendimų – banknotus ir XX a. pradžios romantinę nacionalinio pakilimo stilistiką primenantys latvio Imanto Ozoliņio ekslibrisai, kuriuos jis dedikavo Mindaugui, Gediminui, Vytautui Landsbergiui, Virgilijui Noreikai, Mikalojui Konstantinui Čiurlioniui... Beje, pastarajam skirtų kūrinių parodoje buvo ir daugiau. Verta paminėti meistriškai šiuo metu primiršta skersinio medžio raižymo technika atliktą menininko iš Italijos Valerio Mezzetti ekslibrisą, kuriame jis išraižė M. K. Čiurlionio portretą ir stebėtinai tiksliai atvaizdavo tapybos paveikslą. Artimesni Lietuvos kaimynai taip pat puikiai naudojasi mūsų kultūrine medžiaga – tarsi liaudiškas audinys M. Gimbutienei skirtas ekslibrisas, sukurtas Juliuszo Szsęsny Baturos iš Lenkijos, įtaigiai perteikia asmens, kuriam dedikuotas knygos ženklas, individualybę. Kiti autoriai atsisako konkrečių vaizdinių. Štai abstraktūs spalvoti Claudio Laros iš Argentinos ekslibrisai – su Lietuva juos sieja tik užrašas, tačiau vis dėlto jie minimaliomis priemonėmis atspindi mūsų tautos dvasią. Menininkai kaip atpažįstamus ženklus pasitelkia ir žymius architektūros paminklus, miesto vaizdus. Tokie yra Valentino Ajausko kūriniai, kuriuose išnyra trapūs, beveik pasakiški senosios architektūros pavidalai. Joana Danutė Plikionytė išradingai traktuoja Lietuvos istoriją, pasirinkdama skirtingus jos laikotarpius, nesibaido ir skirtingų technikų – kompiuterinės grafikos ir subtilaus oforto. Kai kurios Kęstučio Ramono miniatiūros primena baroko laikais mėgtą centrinę kompoziciją, naudojamas įmantrus kaligrafinis šriftas, puošybos elementų gausa. Nemažai autorių kaip lietuviškumo simbolius naudoja religinius įvaizdžius: rūpintojėlius, kryžius etc.

Nepaisant autorių ir kūrinių įvairovės, geros atrankos, bienalėje pasigedau šiuolaikinio požiūrio, ironijos. Nors dabarties užuominų kai kurių autorių darbuose ir galėjome aptikti, norėtųsi išvysti laiko keičiamą estetiką, kuri įpūstų lietuviškajam ekslibrisui šiek tiek gyvybės. Trūko ir jaunosios kartos menininkų. Galbūt jie nesidomi knygos ženklais, tačiau juk tai puikus galimybių laukas įvairių postmodernių interpretacijų sklaidai, o didelių formatų kūriniai patys savaime dar nėra gero, vertingo meno įrodymas.

 

Skaitytojų vertinimai


57140. Artūras iš Vilniaus2010-02-08 12:49
exlibrisai yra puikus "uncover" pavyzdys Europai. Tai iš kinų per japonus atėjęs "atsiribojusio" žu (elito) apženklinimas savo gyvenimo (exist). Tokios įžvalgos pas Jolantą niekada nesurasi, jei nenucopypeistins iš kokio "avratiteto". Ši moteris yra nekokia kritikė. Ji visiškai neturi tokio žavaus asmenybėms bruožo (tandemas žaviai susikukuojantis: turėti savo nepajudinamą savo nuomonę ir galėjimas vis tik ją pakeist)

57149. žolytė2010-02-09 14:19
Jolanta ir jos tekstai turi žavesio, tik ne kiekvienas Artūras sugeba jį įžvelgti. Ir tai jau ne kritikės problema.

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Lapkričio

PATKPŠS

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30  

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30 31  

 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 9 iš 9 
5:11:48 Nov 28, 2011   
Nov 2010 Nov 2012
Sąrašas   Archyvas   Pagalba