Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2010-02-05 nr. 3270

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• ALGIMANTAS MACKUS.
Pokalbis apie negyvųjų gimimą
7
• SVEIKINAME!
• TRUMPA KRONIKA

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• PARODOS
• VAKARAI
• ĮVAIRŪS

POKALBIAI 
• Kas mes iš tiesų esame?3

POLEMIKA 
• Apie R. Juknio straipsnį „Vėl skelbiamas karas Lietuvos upėms“8

KNYGOS 
• GENOVAITĖ DRUČKUTĖ.
Du vieno autoriaus romanai lietuviškai
• INGA MANELYTĖ.
Ištesėtas pažadas
2
• NAUJOS KNYGOS
• Bibliografijos ir knygotyros centras

TEATRAS 
• KRISTINA STEIBLYTĖ.
„Juodoji višta“ grįžo į „Lėlę“
1
• RIDAS VISKAUSKAS.
Vaikams – su išmone ir meile

KINAS 
• AGNĖ MACAITYTĖ.
Kam plaka širdys „Žiemos ekranuose“?

MUZIKA 
• ANTANO KUČINGIO laiškai.
Tiesus savo siela

DAILĖ 
• AISTĖ PAULINA VIRBICKAITĖ.
„Estampas ’09“ – perspektyvi tradicija

SAVAITĖ SU TV 
• SKIRMANTAS VALIULIS.
Choristai

PAVELDAS 
• KRISTINA JOKUBAVIČIENĖ.
Algio Kliševičiaus paroda „Tarp atėjimo ir išėjimo“
2

POEZIJA 
• TOMAS PETRULIS.
9

PROZA 
• POVILAS ŠARMAVIČIUS.
Sekmadienis
3

VERTIMAI 
• CATHERINE DUFOUR.
Šarlit sodas
1

(PA)SKAITINIAI 
• MINDAUGAS PELECKIS.
Paslaptis
5

IN MEMORIAM 
 EUGENIJUS KARPAVIČIUS
1953–2010

KRONIKA 
• Artėja XI Vilniaus knygų mugė
• Nauji žurnalo „Vilnius“ numeriai

DE PROFUNDIS
Užtenka dingti elektrai – iškart nustoja galios visos ideologijos
 
• LUANA MASIENĖ.
Skaičiuotė
• Muzikologas nelegalas Palmyra Dzvonkas fon Faršas.
CD arba Dzievas Kumpaktas
4

DAILĖRAŠTIS
LDS informacinis priedas
 
• SVEIKINAME!
• AUŠRA POŠKUTĖ.
Kur link artėja tapyba
2
• JOLANTA SEREIKAITĖ.
Knygos ženklų liudijimai
2
• Su tapytoja EGLE GINEITYTE kalbasi dailėtyrininkė NIJOLĖ NEVČESAUSKIENĖ.
Gyvenimas tapybos atradimo džiaugsmu
1
• AISTĖ BIMBIRYTĖ.
Lyčių kovos
1
• KRISTINA STANČIENĖ.
Už dekoratyvumo ribos?
3
• Priėmimo į Lietuvos dailininkų sąjungos tikruosius narius taisyklės2
• Informacija
• Dėmesio!
• Jubiliejai
• Parodos LDS galerijose
• In memoriam1

IN MEMORIAM

EUGENIJUS KARPAVIČIUS
1953–2010

[skaityti komentarus]

iliustracija

Neseniai netekome vieno žymiausių Lietuvos knygos dailininkų Eugenijaus Karpavičiaus. Per trumpą gyvenimą jis apipavidalino per 300 įvairių žanrų knygų – meno ir fotoalbumų, katalogų, poezijos, esė knygų, vadovėlių, mokslinių leidinių. Jo apipavidalintos knygos nuolat buvo vertinamos premijomis Lietuvos ir tarptautiniuose Knygos meno konkursuose, tarptautinėse knygų mugėse eksponuojamos Lietuvos leidėjų asociacijos, atskirų Lietuvos leidyklų bei Pasaulio gražiausių knygų konkurso stenduose.

Eugenijus Karpavičius 1973–1978 m. mokėsi Valstybiniame dailės institute (dabar Vilniaus dailės akademija), dirbo „Mokslo“, „Baltų lankų“ ir Dailininkų sąjungos artesria leidyklose, Nacionaliniame muziejuje, 2001 m. įkūrė savo vardo leidyklą. Jis buvo Lietuvos dailininkų sąjungos narys (1984) ir Lietuvos fotomenininkų sąjungos narys (2005).

Valstybiniame dailės institute Eugenijus studijavo dizainą, todėl ankstyvoji jo kūryba susijusi su grafiniu dizainu, konkrečiai su teatriniu plakatu. Jis dalyvavo tarptautinėse plakatų trienalėse ir bienalėse Lahtyje (Suomija), Varšuvoje (Lenkija), Brno (Čekija), parodose JAV, Japonijoje, Vokietijoje. 1984 m. Baltijos šalių plakatų trienalėje Taline (Estija) buvo apdovanotas Grand Prix už plakatų kolekciją Panevėžio dramos teatrui, o 1990 m. dailininko kūryba buvo pristatyta Japonijos grafinio dizaino žurnale „IDEA“).

Knygos kompozicijos ir maketavimo pagrindų E. Karpavičius sėmėsi prof. Alberto Gursko paskaitose, kurias pastarasis skaitė grįžęs iš stažuotės Leipcigo aukštojoje grafikos ir meninio knygų apipavidalinimo mokykloje, nes aštunto dešimtmečio VDI studijų programoje knygos menas buvo grafikų prerogatyva, ir dizaineriai šioje srityje dirbdavo retai. Rimtą profesinį požiūrį į knygos meną E. Karpavičius suformavo dirbdamas „Mokslo“ leidykloje (1982–1992) ir savarankiškai analizuodamas tipografikos klasikų ir šiuolaikinių knygos meno teoretikų veikalus. Postūmis profesinėje srityje jam buvo Atviros Lietuvos fondo rengtos išvykos į Frankfurto knygų muges (1995–1997). Išskirtinis E. Karpavičiaus bruožas buvo nuolatinis savarankiškas domėjimasis knygos meno ir spaudos naujovėmis.

Naują požiūrį į tipografinį knygos dizainą Lietuvos knygos mene ženklino dešimtajame dešimtmetyje E. Karpavičiaus apipavidalintos „Baltų lankų“ leidyklos knygos. Dailininkas rėmėsi klasikiniais naujosios tipogra­fikos principais – patogus formatas, aiški architektonika, atitinkanti knygos paskirtį ir adresatą, lengvai skaitomas šriftas, racionaliai sukomponuotos iliustracijos ir moksliniai priedai. Kiekviena jo apipavidalinta knyga turi aiškų scenarijų (prologą, eigą, epilogą), paremtą prasminiais ir meniniais akcentais, ritminėmis pauzėmis. Dailininkas profesionaliai suvokė knygų meno maketavimo specifiką, turėjo įgimtą knygos kultūros jausmą. E. Karpavičius atsakingai vertino knygos sudarymo procesą ir buvo daugelio apipavidalintų knygų sudarymo bendraautoris (pvz., „Antanas Mončys“, „Feliksas Jakubauskas“, „Petras Repšys“ ir kt.). Jis visada „vedė“ knygą nuo idėjos iki jos realizavimo – parinkdavo kiekvieno leidinio vidinių lankų ir priešlapių popierių, įrišimo medžiagas, prižiūrėjo spaudos darbus.

Dailininko meninis stilius pasižymi santūrumu, aiškia maketo kompozicija, darniai ir logiškai išdėstyta vaizdine medžiaga, puikiu profesiniu spaudos galimybių išmanymu. Jis vengė išorinio puošnumo, įvairių dekoratyvių detalių ir vertino minimalizmą. Pagrindinis jo kūrybos principas buvo „mažiau yra daugiau“. Tačiau, kurdamas meno ar fotografijos albumus, dailininkas nevengė emocionalumo, atsiskleidusio per vaizdų išdėstymo ritmą, formų, spalvų santykius.

Tuo pasižymėjo jo apipavidalintos įvairių žanrų knygos – meno albumai, poezija, dalykinė literatūra. Ilgainiu pagrindine E. Karpavičiaus kūrybos sritimi tapo meno, o pastaruoju metu – architektūros fotografijų albumai (pradedant fotoalbumu „Tarybų Sąjungos gamta“, kuris 1987 m. pripažintas gražiausia Pabaltijo knyga ir eksponuotas Brno grafinio dizaino bienalėje, ir vėlesniais darbais –­ „Lietuvos bažnyčių menas“, „Dagerotipai, ambrotipai, ferotipai Lietuvos muziejuose“, „Antanas Mončys“, „Petras Repšys“, „Feliksas Jakubauskas“¸ „Stanisław Filibert Fleury. 1858–1915“, „Pažaislis. Menas ir istorija“, „Vilnius. Baroko miestas“, A. Kunčiaus „Vilnius. 1960–1970“, M. Sakalausko „Vilnius nuo aukštumų“, daugelis kitų). Būtent šio tipo knygose išryškėjo kertiniai E. Karpavičiaus kūrybos principai.

Prisikaupus neįgyvendintų idėjų, dirbant ar bendradarbiaujant įvairiose leidyklose, 2001 m. dailininkas įsteigė „E. Karpavičiaus leidyklą“. Pirmoji šios leidyklos knyga – „Jan Bułhak. Vilniaus barokas“ (2003). Iki 2009 m., kol nepalaužė liga, jis spėjo parengti ir išleisti keliolika mokslinių bei architektūros fotografijų leidinių – „Vilnius. Baroko miestas“ (sudarytoja Giedrė Mickūnaitė, 2006), Algimanto Kunčiaus „Vilnius. 1960–1970“ (2007), Mečislovo Sakalausko „Vilnius nuo aukštumų“ (2008) ir kt.

Liko neįgyvendinti sumanymai... Liko šeima. Likome mes – jo draugai, kolegos... Lietuvos knygos menas neteko daug. Yra nepakeičiamų žmonių. Vienas jų – Eugenijus Karpavičius. Mūsų Augutis...

Danutė Zovienė

 

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Lapkričio

PATKPŠS

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30  

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30 31  

 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 9 iš 9 
5:11:45 Nov 28, 2011   
Nov 2010 Nov 2012
Sąrašas   Archyvas   Pagalba