Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2010-02-05 nr. 3270

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• ALGIMANTAS MACKUS.
Pokalbis apie negyvųjų gimimą
7
• SVEIKINAME!
• TRUMPA KRONIKA

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• PARODOS
• VAKARAI
• ĮVAIRŪS

POKALBIAI 
• Kas mes iš tiesų esame?3

POLEMIKA 
• Apie R. Juknio straipsnį „Vėl skelbiamas karas Lietuvos upėms“8

KNYGOS 
• GENOVAITĖ DRUČKUTĖ.
Du vieno autoriaus romanai lietuviškai
• INGA MANELYTĖ.
Ištesėtas pažadas
2
• NAUJOS KNYGOS
• Bibliografijos ir knygotyros centras

TEATRAS 
• KRISTINA STEIBLYTĖ.
„Juodoji višta“ grįžo į „Lėlę“
1
• RIDAS VISKAUSKAS.
Vaikams – su išmone ir meile

KINAS 
• AGNĖ MACAITYTĖ.
Kam plaka širdys „Žiemos ekranuose“?

MUZIKA 
• ANTANO KUČINGIO laiškai.
Tiesus savo siela

DAILĖ 
• AISTĖ PAULINA VIRBICKAITĖ.
„Estampas ’09“ – perspektyvi tradicija

SAVAITĖ SU TV 
• SKIRMANTAS VALIULIS.
Choristai

PAVELDAS 
• KRISTINA JOKUBAVIČIENĖ.
Algio Kliševičiaus paroda „Tarp atėjimo ir išėjimo“
2

POEZIJA 
• TOMAS PETRULIS.
9

PROZA 
• POVILAS ŠARMAVIČIUS.
Sekmadienis
3

VERTIMAI 
• CATHERINE DUFOUR.
Šarlit sodas
1

(PA)SKAITINIAI 
• MINDAUGAS PELECKIS.
Paslaptis
5

IN MEMORIAM 
• EUGENIJUS KARPAVIČIUS
1953–2010

KRONIKA 
• Artėja XI Vilniaus knygų mugė
• Nauji žurnalo „Vilnius“ numeriai

DE PROFUNDIS
Užtenka dingti elektrai – iškart nustoja galios visos ideologijos
 
• LUANA MASIENĖ.
Skaičiuotė
• Muzikologas nelegalas Palmyra Dzvonkas fon Faršas.
CD arba Dzievas Kumpaktas
4

DAILĖRAŠTIS
LDS informacinis priedas
 
• SVEIKINAME!
• AUŠRA POŠKUTĖ.
Kur link artėja tapyba
2
• JOLANTA SEREIKAITĖ.
Knygos ženklų liudijimai
2
• Su tapytoja EGLE GINEITYTE kalbasi dailėtyrininkė NIJOLĖ NEVČESAUSKIENĖ.
Gyvenimas tapybos atradimo džiaugsmu
1
• AISTĖ BIMBIRYTĖ.
Lyčių kovos
1
 KRISTINA STANČIENĖ.
Už dekoratyvumo ribos?
3
• Priėmimo į Lietuvos dailininkų sąjungos tikruosius narius taisyklės2
• Informacija
• Dėmesio!
• Jubiliejai
• Parodos LDS galerijose
• In memoriam1

DAILĖRAŠTIS
LDS informacinis priedas

Už dekoratyvumo ribos?

KRISTINA STANČIENĖ

[skaityti komentarus]

iliustracija
Linas Cicėnas
Industrinis pinokis. 2008

Niekada nebuvau didelė Lino Cicėno tapybos gerbėja. Galbūt tokiai mano nuostatai pasitarnavo tai, kad šį menininką dažnai „sutinkame“ interjero žurnaluose, televizijoje, atsakinėjantį į žurnalistų klausimus populiariojoje spaudoje. Sutikime – tai, ką gardžiu kąsneliu laiko masinės informacijos priemonės, dar nebūtinai yra iš tiesų geras, kokybiškas menas... Arba menininkai, kuriuos mėgsta ir pastebi „ten“, ilgainiui radikaliai pakeičia savo veiklos pobūdį. Čia peršasi viena paralelė – Egmontas Bžeskas, kuris iš profesionaliosios grafikos pasaulio, kur jau buvo gana sėkmingai įsitvirtinęs, išplaukė į plačiuosius popkultūros vandenis, kuriuose iriasi taip pat labai sėkmingai... Pastarojo kūryboje vyravo efektingi ir paveikūs didelių formatų atspaudai. Tačiau kritikai E. Bžesko kūriniuose yra pasigedę „gylio“, tikrumo, rimtesnių intelekto ir jausmo apraiškų.

Kiekviena nauja menininko kūrybos paroda leidžia naujai pažvelgti ir į jo kūrinius. Tuomet svarstyklių rodyklė pakrypsta į vieną ar į kitą pusę, ir nebūtinai mažėjančia kryptimi... Iš naujo pasverti Lino Cicėno kūrinius kaip tik yra puiki proga – sausio 27 d. Savicko paveikslų galerijoje atidaryta menininko kūrybos paroda „Industrinis pinokis ir Jokūbo kopėčios“.

Apie Liną Cicėną sklando daug kontroversiškų gandų. Štai menotyrininkė Rita Mikučionytė, sužinojusi, kad einu į L. Cicėno parodos atidarymą ir dar esu pasišovusi apie jį parašyti, patarė laikytis atsargiai, nes esą galiu net „į galvą“ gauti. Beje, ji buvo teisi! Iš tiesų, viena pirmųjų solidžioje Savicko paveikslų galerijoje gavau „į galvą“... Tiesa, smūgis buvo nestiprus ir žaismingas – tuščiais plastmasiniais gėrimų buteliais žiūrovus „mušė“ Senamiesčio teatro aktoriai, dalyvavę spalvingame Cicėno šou. Viliojantys gėrimų kokteiliai čia puikavosi tikrų tikriausiame paauksuotame karste, šoko seksualios merginos, populiarius šlagerius ir uždegančias improvizacijas dainavo Marius Salynas ir Migloko (Miglė Vilčiauskaitė), aktoriai plazdėjo baltais, „angeliškais“ sparnais, o pats vakarėlio „kaltininkas“ linksminosi ir linksmino parodos atidarymo svečius.

Galerijoje kilusį bruzdesį buvo įdomu stebėti dar parodos atidarymo išvakarėse. Iškrovęs vieną didelio formato kūrinių partiją, Linas Cicėnas skubėjo jų vežtis dar ir dar... Pro galerijos duris nešamos milžiniškos drobės atrodė išties įspūdingai, iki paskutinės akimirkos buvo sunku suvokti, kaip šitiek daug kūrinių tilps nedidukėse ekspozicijų salėse... Tačiau menininkui, matyt, dažnai praverčia ne tik laisvas požiūris į daugelį normų ir stereotipų, bet ir scenografo patirtis (L. Cicėnas VDA studijavo scenografiją). Užuot, kaip įprasta, „retinęs“ ir „švarinęs“ būsimos parodos ekspoziciją, menininkas sukimšo į galerijos patalpas labai daug darbų: didelių ir mažų, spalvingų ir monochromiškų, įžūlių ir santūrių bei minoriškų, pakabinamų ir su specia­liai pritaisytais rateliais, tarsi scenos dekoracijos, kurias galima lengvai pastumti ten, kur reikia... Menininkas prisijaukino netvarką, paversdamas ją tam tikra tvarka. Galerija, paprastai pristatanti nedideles, tačiau solidžias, rimtas įvairių tapytojų parodas, neatpažįstamai pasikeitė, virto tarsi laisva ir bohemiška menininko studija ar net teatro scena, kuriai neišbaigtumas, netvarka, iš pirmo žvilgsnio chaotiška darbų sangrūda kaip tik suteikia žavesio, atsainaus nerūpestingumo. Beje, L. Cicėnas neabejotinai yra „interjerinis“ menininkas, jo darbai puošia ne vieno garsaus žmogaus apartamentus, o ir parodoje „Turbulencija: trys požiūriai“ jo tapyba, pristatyta kaip danų kolekcininko Denniso Nande kolekcijos dalis, puikavosi panašių dekoratyvių ir labai jau „interjeriškų“ darbų kaimynystėje.

Parodoje eksponuotos grynai dekoratyvios L. Cicėno kompozicijos su paukščiais, ornamentais išpuošto audinio žaismą primenančiais gyviais, koliažai su grubiais virvių kontūrais sudomino mažiau – vien todėl, kad jos beveik visai „necicėniškos“, pagrįstos vien formos multiplikavimu, motyvų kartojimusi. Tačiau kituose kūriniuose motyvo, jo traktuotės ir prasmės, kontekstualumo klausimas vertė susimąstyti ir paklausti savęs – ar tai taip pat tik malonus žaidimas, ar kažkas daugiau... Neliaupsindama kartais nemotyvuotų L. Cicėno poelgių, pasisakymų ir paprasčiausio kvailiojimo, jo kūryboje įžvelgčiau ir visai įdomių dalykų. Žinoma, tik su sąlyga, jei šie atsiradę neatsitiktinai, taip elgiamasi ir kuriama sąmoningai... Čia reikėtų išskirti „figūrines“ kompozicijas, ikonografinius personažus, kuriais L. Cicėnas savitai naudojasi. Štai kad ir „Tigrinė madona“, kurios drabužiai, tarsi laisvo elgesio damos kostiumas, verčia įsivelti į sudėtingą diskusiją su sakralumo, šventenybės samprata. Perrengdamas Mariją, ir dar kur – Marijos žemėje, menininkas galbūt sąmoningai atlieka desakralizacijos veiksmą, gal žaidžia ir pokštauja ar siekia parodyti savo santykį su minėtomis vertybėmis. Toks požiūris, santykis byloja ir apie platesnes prasmes, atskleidžia šiuolaikinės visuomenės, mūsų dienų asmenybės pasaulėvaizdį – tuščią, beprasmį, atsiduodantį viešnamio ar spalvingo karnavalo nuotaikomis. Panašiai yra ir su kitais L. Cicėno herojais – menininkas naudoja savitą stilizaciją, paversdamas juos kvailokos išraiškos veikėjais suapvalintomis galvomis, utriruotais bruožais. Jie monumentalūs ir kartu – groteskiški. Groteskas, ironija papildo L. Cicėno kūriniams būdingą polinkį į dekoratyvumą. „Cicėniška“ stilizacija kiek primena klasikinį popmeną, naująjį realizmą, konstruktyvizmą. Sakralumo groteskas čia siejasi su populiariąja simuliakrų teorija, leidžia susimąstyti apie tikėjimo tikrumą, šiuolaikinį sakralios esybės suvokimą.

„Industriniai pinokiai“ taip pat nėra vien dekoratyvūs, jie akivaizdžiai turi kažkokio sunkiai nusakomo brutalumo (menininkas čia turbūt pateiktų visai kitą versiją). Šie „medinukai“ kiek primena siaubo filmus, kuriuose miela lėlytė staiga virsta baugiu monstru, krečia įvairias šunybes ir galų gale išžudo visus namų gyventojus. Klasikinio portreto kompozicija, pagaliau pasakų personažo įvaizdžiai šiems darbams suteikia ir reikiamo ironijos prieskonio.

Pasak Aistės Paulinos Virbickaitės, „L. Cicėno kūryba neperžengia dekoratyvumo ribos, jos visuma – šių dienų atvaizdas; L. Cicėno kūryboje viskas įdomu, smagu, spalvinga. Tačiau likęs tyloje ir susikaupęs supranti, kad likai vienas“. Objektyvios išvados, vis dėlto skatina ir kitų minčių... Ar ne panašus nykios tuštumos ir slogučio jausmas persekioja, pasižvalgius kad ir po enciklopedinius popmeno atstovų darbus? Pavyzdžių galima būtų rasti ir daugiau... Noriu tikėti, kad L. Cicėno taktika panaši, ir tai yra jo gelbėjimosi ratas vertinant iš tikrojo profesionalumo ir meniškumo pozicijų. Tad jei situacijos apvertimas, personažo „perrengimas“ ar kitoks perkūrimas – sąmoningas menininko veiksmas, o ne vien žaidimas vardan paties žaidimo, tuomet tenka pripažinti, kad L. Cicėnas savo kūryboje kartais mąsto ir projektuoja, o ne vien dekoruoja ir žaidžia...

Taigi, kalbant apie L. Cicėną, rodos, pinasi vien dvejonės ir išlygos, retoriniai klausimai, į kuriuos nelengva atsakyti. Ekscentriška intelektualaus chuligano poza menininkui garantuoja dėmesį, nuostabą, kartais – pyktį ir nesupratimą. Bet tai – ne apie kūrybą, o apie asmenybę... Juk nors ir turint omenyje visą šiuolaikinės dailės įvairovę, visgi turi būti kažkoks objektyvus matas, leidžiantis nuspręsti, ko verti Lino Cicėno kūriniai. Ko gero, šio menininko kūrybai itin būdinga sprendimų, formų, traktuočių, raiškos būdų įvairovė ar net chaosas – tai jos stiprybė, o kartu ir silpnoji pusė. Atrodo, kad menininkas savo kūrinių ir idėjų maišalynėje (tyčia ar ne?) kartais pasiklysta pats, niekur nenuvesdamas ir žiūrovo.

Kita vertus, gretinant su kitais iš esmės dailias interjero puošmenas kuriančiais menininkais, akivaizdu, kad „nesušukuotas“, kvailiojantis, kartais tuščias ir lėkštas, o kartais verčiantis susimąstyti ar erzinantis L. Cicėnas dažnai įdomesnis, bent jau ne toks aiškus ir prognozuojamas. Galbūt ir ties jo darbais kylantys klausimai ir dvejonės – taip pat ženklas, kad už margo, spalvingo drobių paviršiaus slypi kiek daugiau, nei atrodo iš pirmo žvilgsnio...

 

Skaitytojų vertinimai


57236. fanas2010-02-16 22:43
pats straipsnis tai moteriskes kliedesiai kuri daileje ir siuolaikiniam mene neatskirtu gucci nuo yvo... o ka kalbeti apie suformuota nacionalines dailes indetiteta , todel daugumai susivokti siuolaikinio meno labirintuose galetu padeti apskritai tik issilavinimas ir meno istorijos kontekstas ir cica tesia italiska tradicija jam baisu butu kalbeti barbaru saviindetiteto pseudo tapybos tradicija kuria formuoja pseudo meno kritikai

57237. Cicinai? aūūū2010-02-17 00:31
palyginimai guci ar yvas - kvepia cicenu... Cicinu, kaip dar jis ten vadinams... kokie ten italai, kokios ten tradicijos, vargeli vargeli tu mano. issikalinejims, ir viskas. sovietmeciu Cicinas mazum butu psichusken patupdytas. nors, toks kiets bicas but galejes ir koki laineri i uzsieni nusivaryt. ale ne, tykiai ramiai isbuvo, o daba isbujojo... Danijos perlas nr.2 po Marcinkėviciaus

57238. to fanas2010-02-17 00:44
Italiską tradiciją cicėniškos interpretacijos dvasioje neseniai rodė "Arkoje". Kas matė, žino, kokia ten buvo įspūdinga tapybinio mėšlo krūva, tūkstančiai chaltūrų, imitacijų, pseudointerpretracijų pavyzdžių, tiesiai iš saulėtosios Italijos. Ten Cicėną matau, jis ten organiškai atrodytų. Čia per švelniai apie jį parašyta, jis gi kaip ir giriamas, pritąriama jam nemažai. Nesuprantu, už ką.

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Lapkričio

PATKPŠS

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30  

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30 31  

 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 9 iš 9 
5:11:36 Nov 28, 2011   
Nov 2010 Nov 2012
Sąrašas   Archyvas   Pagalba