Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2009-07-10 nr. 3245

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• EMILY DICKINSON.
11
• KRONIKA
• KITAME NUMERYJE

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• KINO TEATRAI
• TEATRAI
• KONCERTAI
• PARODOS
• VAKARAI
• ĮVAIRŪS

AKTUALIJOS 
• EUGENIJA VAITKEVIČIŪTĖ.
Juozas Ambrazevičius-Brazaitis: „Juo tamsesnė aplinkui naktis, juo skaidriau turi degti tikėjimo ir vilties žiburiai…“
3

PUBLICISTIKA 
• STASYS STACEVIČIUS.
Vienaragio klajonės (2)

LITERATŪRA 
• RITA IVINSKYTĖ.
Apmąstau pasaulį. Szymborskos

KNYGOS 
• PRANAS VISVYDAS.
Eiliavimo krizės Lietuvoje nesimato
2
• ALFREDAS GUŠČIUS.
Kokio žmogaus nemėgo Kristus?
15
• NAUJOS KNYGOS
• Knygų dešimtukai
• Bibliografijos ir knygotyros centras

TEATRAS 
• ANDRIUS JEVSEJEVAS.
Varšuvos teatriniai susitikimai: Mikės Pūkuotuko ir Švento Kryžiaus sandūroje
• RIDAS VISKAUSKAS.
Pakilę skrydžiui
• Su JUSTINU SARTAUSKU kalbasi SVAJŪNAS SABALIAUSKAS.
Šiaulių dramos teatro spektaklius rodys Šiaulių televizija

DAILĖ 
• KRISTINA STANČIENĖ.
Dvi Vilniaus tapybos tradicijos
3
• KRISTINA STANČIENĖ.
Mitologinių skulptūrų parkas: menas kurti ir būti kartu
6

MUZIKA 
• VACLOVAS JUODPUSIS.
Festivalis pasibaigė, festivalis prasidės…

PAVELDAS 
• ALFONSAS TAMULYNAS.
Tūkstantmečio parodoje – Lietuva senuosiuose istorijos šaltiniuose
• „Neregėta Lietuva“ Japonijoje­­­

SAVAITĖ SU TV 
• SKIRMANTAS VALIULIS.
Tūkstantmečio paunksmėje
3

(PA)SKAITINIAI 
• MINDAUGAS PELECKIS.
1953

POEZIJA 
• ILONA JANULIENĖ.
7

PROZA/Apsakymo konkursas 
• ALGIS KUKLYS.
Sūnaus vardas
4

VERTIMAI 
• MARLEN HAUSHOFER.
Pasileidėlis

AKTYVIOS JUNGTYS/ŠIUOLAIKINIS MENAS 
• MYKOLAS MAŠNA.
Profesionaliųjų imtynių spektaklis

AKTYVIOS JUNGTYS/KULTŪROS DIS/KURSE 
• MINDAUGAS PELECKIS.
Utenos muzikos fenomenas pagal Vasha Dadaya: „Tikra magija“
1

AKTYVIOS JUNGTYS/JAUNIMO PUSLAPIS 
 BIRUTĖ ASEVIČIŪTĖ.
„Folk session“: tautinio identiteto ženklai jaunųjų menininkų akimis
1

KULTŪRA 
• JOLANTA SEREIKAITĖ.
K. G. Jungo idėjos – Lietuvos vardo tūkstantmečio paminėjimo fone
6

DE PROFUNDIS
Nepriklausomas ribotos atsakomybės „Literatūros ir meno“ puslapis
 
• VIRGINA ŠUKYTĖ.
Kaip prapuolė slibinai
• VIRGINA ŠUKYTĖ.
Kodėl išnyko undinės
1
• KĘSTUTIS PULOKAS.
Praėjusių vasarų kronika
2
• Skraidom užsienio lėktuvais1

AKTYVIOS JUNGTYS/JAUNIMO PUSLAPIS

„Folk session“: tautinio identiteto ženklai jaunųjų menininkų akimis

BIRUTĖ ASEVIČIŪTĖ

[skaityti komentarus]

iliustracija


Stovi tautinių instrumentų ansamblis „Tūto“ (G. Vilčiauskas, I. Vaznelytė,
R. Vilčiauskienė, M. Jankauskas, J. Senkutė), sėdi kompozitoriai J. Jurkūnas,
A. Bumšteinas, projekto autorė B. Asevičiūtė ir videomenininkas A. Dombrovskij

Nuotrauka iš www.fotodiena.lt archyvo

Švęsdama tūkstantmetį, Lietuva vis labiau įsilieja į Europos politinį ir kultūrinį kontekstą. Vilnius pripažintas Europos kultūros sostine, šia proga įgyvendinta daugybė projektų ir renginių. Jau penkeri metai esame Europos Sąjungos nariai, tačiau, nepaisant atsivėrusių naujų galimybių ir perspektyvų, susiduriame su negatyviais reiškiniais socialinio ir tautinio identiteto srityje. Grėsmė socialiniam identitetui kyla dėl intensyvios migracijos (emigracijos), demografinės situacijos pokyčių, industrializacijos ir kitų ekonominio pobūdžio pasikeitimų. Tuo tarpu tautiniam identitetui pavojus iškyla tada, kai prasideda esminių tautiškumo tapatybių, kalbos, religijos ir kultūros tradicijų kitimas.

Lietuvai sparčiai „europėjant“, su minėtomis problemomis susiduria dalis neabejingų lietuvių, gyvenančių šalyje ar išvykusių svetur. Vieniems pavyksta išsaugoti savo tautinį identitetą, kalbos, kultūros, religijos tradicijas, būnant toli nuo Tėvynės. Kiti grįžta į gimtąjį kraštą, pasisėmę mokslo žinių, naujų idėjų. Trečioji dalis adaptuojasi, prisitaiko prie kitos valstybės kultūros ir pamiršta esą lietuviai.

Kultūros antropologas Virginijus Savukynas 2003 m. rašė: „Dabartinėje Lietuvoje tautinis tapatumas jau nebeturi didesnės reikšmės. Mes jau nutautėjome. Nutautėjome per dabartinio tautiškumo banalumą, nykumą ir nuobodumą.“1 Ar tikrai tai vienareikšmė tiesa? Ar tikrai „niekas nekelia klausimo, ką reiškia būti lietuviu“2? Nemaža dalis mano pažįstamų jaunų žmonių, kultūros atstovų, šį klausimą kelia nuolat, permąsto savo santykį su lietuvybe Europos kontekste, aktualizuoja tai savo kūryboje. Šių metų birželio 20 d. jaukioje Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejaus architektūrinio ansamblio erdvėje įvyko renginių ciklo „Tebūnie naktis!“ projektas „Folk session“. Tai skvarbus jaunųjų menininkų žvilgsnis į Lietuvos muzikinę kultūrą, tradicijas, jos etninius klodus, jų vietą ir reikšmę dabarčiai.

Projekto idėja – viename koncerte apjungti įvairias lietuvių liaudies muzikos traktuotes, nuo autentiško liaudies muzikos atlikimo tradicijų iki šiuolaikiško elektroninio skambesio, taip pristatant skirtingas raiškos formas, reprezentuojančias įvairialypį Lietuvos tautinį ir kultūrinį identitetą. Šiame projekte, skirtame tūkstantmečio minėjimui, susibūrę jaunieji menininkai ieškojo individualaus santykio su lietuvybe. Koncertą pradėjo tautinių instrumentų ansamblis „Tūto“, atlikęs folkloro programą. Nuo lietuviškos muzikos šaknų pereita prie originaliosios kompozitorių kūrybos. Ansamblis „Tūto“ ir solistas Mindaugas Jankauskas puikiai atskleidė tautinį koloritą Vytauto Klovos kūrinyje „Ganyklų dainos“. Piemens ir gamtos vaizdinį perteikė glaudus solisto ir liaudies instrumentų dialogas.

Naująją garsiosios Felikso Bajoro „Sakmių siuitos“ interpretaciją pateikė Kristina Žaldokaitė (vokalas) ir Birutė Asevičiūtė (fortepijonas). Džiazo ir gospelo muziką atliekanti K. Žaldokaitė nustebino daugelį. Įtaigumas, gyvumas, tembro savitumas atskleidė naujas solistės galimybes. Ciklo dalys „Gyvuliai ir žmonės“, „Medžiai ir žmonės“, „Velniai ir žmonės“ buvo sąmoningai atskirtos, siekiant išryškinti takoskyrą tarp lietuvių etninių ženklų – sakmių, mitologijos, pamokymų. Žodis, kaip esminis sakmių segmentas, diktavo muzikinę agogiką ir išraiškos priemones.

Projekte „Folk session“ pristatytos net trys lietuvių kompozitorių kūrinių premjeros. Viena jų – Loretos Narvilaitės „Nemirtingumas“ sopranui, trimitui ir fortepijonui. Šis kūrinys interpretuotas „tautiškai“ – trimitą pakeitė birbynė, kurią įvaldęs Nerijus Martinaitis, kompozitorei leidus, adaptavo kūrinį šiam instrumentui.

Dar viena premjera – specialiai renginiui sukurtas Arturo Bumšteino kūrinys „Untitled (Tuto)“. Kompozitorių domina universalios muzikos idėja – tokios, kurią gali atlikti įvairūs muzikos instrumentai. Šiuo atveju tai buvo tautiniai instrumentai (ansamblis „Tūto“) ir sintezatorius (A. Bumšteinas). Kūrinys komponuotas iš klasikinės persų muzikos fragmentų, kuriuos kompozitorius užfiksavo, išgirdęs per iraniečių radiją. Vėliau šie fragmentai buvo perdirbti į harmonines ir melodines struktūras, kurias koordinuoti pavesta atlikėjams. Šį kūrinį A. Bumšteinas dedikavo Teherane vykstančioms kovoms už laisvę. Tautiniai muzikos instrumentai, lietuvių atlikėjai ir persiški sąskambiai –­ tai tarsi tarptautinis dialogas su rytais.

2006 m. per „Vilniaus dienų“ uždarymą skambėjo Jono Jurkūno, Lino Rimšos, Giedriaus Svilainio ir Martyno Bialobžeskio kūrinys „Keturi elementai“. Tai – pirmoji J. Jurkūno kūrybinė akistata su folkloru ir elektronika. Kompozitorius teigia, kad jį domina ne tiek pati folkloro specifika, kiek jos sąveika su šiuolaikine muzika. „Folk session“ pristatyta premjera „So Sho Fo“ – tai „kompiuterinės muzikos ir folkloro bendras vardiklis“, padedantis abiem pusėms išsivaduoti nuo stereotipų: šiuolaikinės muzikos, kaip neva atgrasios, nesuprantamos, o liaudies muzikos – kaip „pasenusios“. Kompozitorius ieško konstruktyvių sprendimų, kurie skambėtų gražiai, patraukliai, nors sąskambiai sąmoningai parinkti atsitiktine tvarka, „užkloti“ paprastais harmoniniais elementais, nesudėtinga melodine partija. „So Sho Fo“ – tai kompiuterio, juostos, tautinių instrumentų ir vokalistų susitikimo vieta.

Tiek A. Bumšteinas, tiek J. Jurkūnas teigia, kad tautinis kūrinio identitetas skleidžiasi intuityviai, užkoduotas pasąmonėje, o atliekant kūrinį reiškiasi per atlikėjų, klausytojų ir kompozitoriaus kontaktą.

Projekto metu Mažosios Lietuvos instrumentalistas ir atlikėjas Antanas Butkus pristatė savo gamybos senuosius tautinius instrumentus – Kerdžiaus trimitą, psalteriumą, kankles-arfą ir kitus. Šie instrumentai pagaminti, remiantis senais piešiniais, nuotraukomis, rastais archyvuose. A. Butkus tarsi apjungė lietuviško folkloro kelią – nuo autentikos iki šiuolaikinio jo traktavimo.

Koncerto metu kiekvienam kūriniui buvo sukurtos videoprojekcijos. Šį didelį darbą atliko menininkas Antanas Dombrovskij. Tai jam buvo meninis ir techninis iššūkis. Gavęs pasiūlymą, A. Dombrovskij pirmiausiai pasvėrė savo jėgas, sugebėjimą interpretuoti ir kurti per ganėtinai trumpą laiką. Jis teigia, kad pasitikėjimo suteikė praktika „konvertuoti“ vaizdą į garsą, gauta dalyvaujant laptopų kvarteto „Twentytwentyone“ veikloje (kuriame, beje, groja ir A. Bumšteinas). Menininkui su šio kvarteto dalyviais daugiau nei ketverius metus teko „skaityti“ netradicines muzikos notacijas, grafines partitūras, o vėliau kurti ir trumpametražį eksperimentinį kiną. Projekte „Folk session“ jam teko veikti priešingai – nuo garso pereiti prie vaizdo. Bendras principas, kuriuo vadovaudamasis A. Dombrovskij kūrė videoprojekcijas, buvo šis: kuo autentiškesnis kūrinys, turintis gilesnes istorines šaknis, tuo abstraktesnių vaizdinių jis buvo lydimas. Pavyzdžiui, „Tūto“ atliekamoms sutartinėms vizualizuoti buvo panaudoti abstrakčios tapybos elementai, animuoti daugiasluoksniai ornamentai, o avangardo scenai atstovaujančio kompozitoriaus A. Bumšteino kūriniui – statiškas peizažas.

A. Dombrovskij manymu, muzikos ir vaizdo kontrastas yra prasiplėtusio suvokimo lauko rodiklis, o pagrindinis tikslas – pažvelgti iš šalies į tai, kas oficialiai laikoma mūsų identiteto dalimi ir kas jį formuoja šiuo metu.

Renginio programą užbaigė ansamblio „Tūto“ vadovo Gintaro Vilčiausko sukurtos lietuvių folkloro aranžuotės, kurių atlikimas sulaukė didžiulių ovacijų ir bisų.

Nuoširdžiai tikiu, kad mūsų tautinis identitetas neišnyks tol, kol bus gyva mūsų kalba, kultūra, kurių ženklai užkoduoti tiek mumyse, tiek lietuviškuose muzikos kūriniuose. Norėtųsi palinkėti jauniesiems menininkams atlikti, kurti ir puoselėti lietuvišką muziką, kuri yra mums tokia artima.

_________________________________
1V. Savukynas. „Trumpa istorija apie tai, kaip Europa gali išgelbėti mūsų tautinį tapatumą“. – „Šiaurės Atėnai“, 2003 05 31, Nr. 654.
2Ten pat.

 

Skaitytojų vertinimai


53929. 3102009-07-16 00:01
Arturo - www.youtube.com/watch?v=W_BkEimbKvw Jono - www.youtube.com/watch?v=pgBJjJEyON8 :)

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Lapkričio

PATKPŠS

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30  

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30 31  

 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 9 iš 9 
5:11:33 Nov 28, 2011   
Mar 2009 Jul 2014
Sąrašas   Archyvas   Pagalba