Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2009-07-10 nr. 3245

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• EMILY DICKINSON.
11
• KRONIKA
• KITAME NUMERYJE

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• KINO TEATRAI
• TEATRAI
• KONCERTAI
• PARODOS
• VAKARAI
• ĮVAIRŪS

AKTUALIJOS 
• EUGENIJA VAITKEVIČIŪTĖ.
Juozas Ambrazevičius-Brazaitis: „Juo tamsesnė aplinkui naktis, juo skaidriau turi degti tikėjimo ir vilties žiburiai…“
3

PUBLICISTIKA 
• STASYS STACEVIČIUS.
Vienaragio klajonės (2)

LITERATŪRA 
• RITA IVINSKYTĖ.
Apmąstau pasaulį. Szymborskos

KNYGOS 
• PRANAS VISVYDAS.
Eiliavimo krizės Lietuvoje nesimato
2
• ALFREDAS GUŠČIUS.
Kokio žmogaus nemėgo Kristus?
15
• NAUJOS KNYGOS
• Knygų dešimtukai
• Bibliografijos ir knygotyros centras

TEATRAS 
• ANDRIUS JEVSEJEVAS.
Varšuvos teatriniai susitikimai: Mikės Pūkuotuko ir Švento Kryžiaus sandūroje
• RIDAS VISKAUSKAS.
Pakilę skrydžiui
• Su JUSTINU SARTAUSKU kalbasi SVAJŪNAS SABALIAUSKAS.
Šiaulių dramos teatro spektaklius rodys Šiaulių televizija

DAILĖ 
• KRISTINA STANČIENĖ.
Dvi Vilniaus tapybos tradicijos
3
• KRISTINA STANČIENĖ.
Mitologinių skulptūrų parkas: menas kurti ir būti kartu
6

MUZIKA 
• VACLOVAS JUODPUSIS.
Festivalis pasibaigė, festivalis prasidės…

PAVELDAS 
 ALFONSAS TAMULYNAS.
Tūkstantmečio parodoje – Lietuva senuosiuose istorijos šaltiniuose
• „Neregėta Lietuva“ Japonijoje­­­

SAVAITĖ SU TV 
• SKIRMANTAS VALIULIS.
Tūkstantmečio paunksmėje
3

(PA)SKAITINIAI 
• MINDAUGAS PELECKIS.
1953

POEZIJA 
• ILONA JANULIENĖ.
7

PROZA/Apsakymo konkursas 
• ALGIS KUKLYS.
Sūnaus vardas
4

VERTIMAI 
• MARLEN HAUSHOFER.
Pasileidėlis

AKTYVIOS JUNGTYS/ŠIUOLAIKINIS MENAS 
• MYKOLAS MAŠNA.
Profesionaliųjų imtynių spektaklis

AKTYVIOS JUNGTYS/KULTŪROS DIS/KURSE 
• MINDAUGAS PELECKIS.
Utenos muzikos fenomenas pagal Vasha Dadaya: „Tikra magija“
1

AKTYVIOS JUNGTYS/JAUNIMO PUSLAPIS 
• BIRUTĖ ASEVIČIŪTĖ.
„Folk session“: tautinio identiteto ženklai jaunųjų menininkų akimis
1

KULTŪRA 
• JOLANTA SEREIKAITĖ.
K. G. Jungo idėjos – Lietuvos vardo tūkstantmečio paminėjimo fone
6

DE PROFUNDIS
Nepriklausomas ribotos atsakomybės „Literatūros ir meno“ puslapis
 
• VIRGINA ŠUKYTĖ.
Kaip prapuolė slibinai
• VIRGINA ŠUKYTĖ.
Kodėl išnyko undinės
1
• KĘSTUTIS PULOKAS.
Praėjusių vasarų kronika
2
• Skraidom užsienio lėktuvais1

PAVELDAS

Tūkstantmečio parodoje – Lietuva senuosiuose istorijos šaltiniuose

ALFONSAS TAMULYNAS

[skaityti komentarus]

iliustracija
Prezidentas V. Adamkus
susipažįsta su paroda

Danutės Mukienės nuotrauka

      Lietuvos dailės muziejaus padalinyje – Taikomosios dailės muziejuje (Arsenalo 3A, Vilnius) liepos 5 d. Lietuvos Respublikos Prezidentas Valdas Adamkus atidarė Lietuvos tūkstantmečio programos tarptautines parodas „Lietuva senuosiuose istorijos šaltiniuose“, „Vavelis Vilniuje. Nuo Jogailaičių iki Abiejų Tautų Respublikos pabaigos“ ir „Baltų menas“ (veiks iki spalio 4 d.). Pirmojoje parodoje dėmesys sutelktas į dokumentus, kurie į Lietuvą atvežti iš Latvijos, Lenkijos, Rusijos, Ukrainos, Vokietijos, Švedijos, Austrijos, Vatikano ir kitų šalių archyvų ar bibliotekų. Parodą „Lietuva senuosiuose istorijos šaltiniuose“ surengė Lietuvos archyvų departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai, Lietuvos dailės muziejus. Kuratoriai: Viktoras Domarkas, Ūllė Damasickienė, Irma Dagė, Alfonsas Tamulynas (Lietuvos archyvų departamentas), Birutė Verbiejūtė, dr. Vydas Dolinskas (Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai), Romualdas Budrys (LDM).

Paroda „Lietuva senuosiuose istorijos šaltiniuose“ – Lietuvos bei užsienio vyriausybinių ir kultūros institucijų bendro darbo rezultatas. Archyvai, bibliotekos, muziejai, kaip informacijos šaltiniai ir institucijos, kurių funkcija kaupti ir saugoti įvairius žmogaus, tautos, valstybės gyvavimo ir raidos pėdsakus, valstybėje užima ypatingą vietą. Tik dėl juose sukauptų kultūros vertybių galima geriau pažinti savo praeitį, suvokti bei išsaugoti savo nacionalinį tapatumą ir kurti ateitį.

Lietuvos dokumentiniam paveldui praėję amžiai nebuvo gailestingi. Per įvairius karus, politines transformacijas ir suirutes, okupacijas bei gaisrus ne kartą deginta ir plėšta priešų bei savų, šalis neteko nemažos dalies tiek savo sukurtų, tiek iš svetur gautų svarbių senųjų istorijos šaltinių. Vieni dokumentai sunaikinti, kiti išvežti, pasinaudojus stipresniojo teise arba legaliai, į užsienio valstybes. Kai kurių Lietuvai reikšmingų istorijos šaltinių šiai parodai teko ieškoti ne tik Lietuvos, bet ir užsienio šalių dokumentų saugyklose.

Per 190 įvairių istorijos šaltinių (rankraščių, žemėlapių, planų, spaudinių, fotografijų) eksponuojama šioje parodoje. Jų chronologija apima ištisą tūkstantmetį (1009–2003). 60 procentų dokumentų pristato Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorijos vingius. 40 procentų eksponatų supažindina su XIX–XX a. Lietuvos istorija. Dokumentai (originalai, nuorašai ar kopijos) surašyti įvairiomis kalbomis, vartotomis atitinkamu laikotarpiu.

Paroda chronologiškai suskirstyta į keturias dalis, kurių pradžią ir pabaigą žymi valstybingumo istorijos lūžius liudijantys momentai. Ypatingas dėmesys skiriamas ankstyviausiems Lietuvos vardo paminėjimams rašytiniuose šaltiniuose.

Pirmoji parodos dalis pristato Lietuvos valstybės susidarymą ir virtimą Lietuvos Didžiąja Kunigaikštyste (toliau – LDK) bei apima laikotarpį iki Liublino unijos. XII–XVI a. pirmos pusės dokumentai atspindi LDK santykius su kaimyninėmis šalimis, ypač Livonija, Vokiečių ordinu, Rusios kunigaikštystėmis (vėliau Rusija), Lenkija, Aukso orda ir popiežiaus valstybe. Tai – karinių žygių ir karo veiksmų paminėjimai, raštai bei sutartys dėl paliaubų ar taikos, skundai, privilegijos ir sutartys dėl prekybos, teritorinių klausimų sprendimai, Lietuvos ir Lenkijos unijinio pobūdžio sutartys, dokumentai dėl Lietuvos krikšto (1387 m. Lietuva pakrikštyta ir įžengė į naują civilizacinės-kultūrinės bei visuomeninės-politinės raidos etapą, labiau suartėdama su Vakarų Europos kultūrine ir politine erdve). Šios parodos dalies šaltiniai atskleidžia Lietuvos vidaus gyvenimo esminius momentus – valdančiojo elito atstovų tarpusavio santykius, kovą dėl valdžios, šalies valdymo sistemos pertvarkymus, luomų (ypač bajorijos) formavimąsi ir statuso kaitą. Lietuvos karaliaus Mindaugo 1255 m. raštas, kuriuo jis Livonijos ordinui užrašė Sėlos (Selen) žemę, – seniausias dokumento originalas parodoje.

iliustracija
Parodos ekspozicijoje
Danutės Mukienės nuotrauka

Antroji parodos dalis skirta Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei Abiejų Tautų Respublikoje (1569–1795). Šis LDK istorinės raidos etapas, bendriausiu vertinimu, buvo valstybės politinio silpnėjimo, savo teritorijų praradimų, ūkio krizių ir ekonominio nuosmukio (ypač nuo XVII a. vidurio) ir galiausiai visiško valstybingumo netekimo laikotarpis. Tačiau būta kultūros laimėjimų, mokslo pasiekimų (1579 m. įsteigtas Vilniaus universitetas), karinių pergalių ir kitų įvykių. Šaliai teko skausmingai kariauti dėl Livonijos, ginti teritorinį vientisumą kovose su Rusija, Švedija, Turkija. Dažnai įtempti santykiai buvo su politine partnere Lenkija. Padėtį dar sunkino epidemijos, politinių grupuočių tarpusavio nesutarimai ir kovos, dalies didikų parsidavėliškumo svetimiems atvejai. Finalas – trys Abiejų Tautų Respublikos padalijimai ir šios jungtinės valstybės, o kartu ir LDK išnykimas iš Europos politinio žemėlapio.

Trečioji parodos dalis supažindina su Lietuvos istorija 1795–1918 m., kai šalis priklausė svetimųjų valdžiai. Prijungę Lietuvą prie Rusijos, naujieji šeimininkai siekė paversti jos gyventojus klusniais imperijos pavaldiniais, juos nutautinti (surusinti) ir likviduoti bet kokius Lietuvos turėto politinio savarankiškumo pėdsakus. Lietuva turėjo tapti paprastu ,,Šiaurės vakarų kraštu“. Du sukilimai, kova už lietuvių kalbą ir nacionalinis išsivaduojamasis judėjimas buvo atsakas į šią valdžios politiką. Pirmasis pasaulinis karas, Rusijos imperijos griūtis sudarė sąlygas Lietuvos valstybingumo atkūrimui.

Paskutinė parodos dalis – Lietuva XX–XXI a. amžiuje: nepriklausoma respublika (1918–1940), Lietuva okupacijų laikais (1940–1990) ir eurointegracijos skatinama naujausia valstybės istorija po atkovotos nepriklausomybės 1990 m. Šio laikotarpio dokumentai atspindi nelengvą Lietuvos valstybės XX a. kelią į nepriklausomybę ir jos pripažinimą, šios valstybės gyvavimo ir žlugimo istorijos esminius momentus, pasipriešinimą sovietinei okupacijai. Iš naujausių laikų rodomų dokumentų pažymėtinas 1990 m. kovo 11 d. Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Aktas ,,Dėl Lietuvos Nepriklausomos valstybės atstatymo“, pradėjęs naują Lietuvos valstybės gyvavimo laikotarpį. Parodoje galima pamatyti įvairių naujausios istorijos šaltinių, atspindinčių Lietuvos Respublikos diplomatinius, tarpvalstybinius santykius su užsienio šalimis, rodančių Lietuvos Respublikos bendradarbiavimą su NATO, JTO, Lietuvos Respublikos ir dar 9 kitų valstybių stojimą į Europos Sąjungą.

Paroda ,,Lietuva senuosiuose istorijos šaltiniuose“ aprėpia pirmojo Lietuvos tūkstantmečio reikšmingiausius istorijos momentus, pirmą kartą išsamiai pasitelkdama svarbiausius išlikusius dokumentus, surinktus iš daugelio Europos šalių.

 

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Lapkričio

PATKPŠS

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30  

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30 31  

 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 9 iš 9 
5:11:30 Nov 28, 2011   
Mar 2009 Jul 2014
Sąrašas   Archyvas   Pagalba