Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2009-07-10 nr. 3245

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• EMILY DICKINSON.
11
• KRONIKA
• KITAME NUMERYJE

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• KINO TEATRAI
• TEATRAI
• KONCERTAI
• PARODOS
• VAKARAI
• ĮVAIRŪS

AKTUALIJOS 
• EUGENIJA VAITKEVIČIŪTĖ.
Juozas Ambrazevičius-Brazaitis: „Juo tamsesnė aplinkui naktis, juo skaidriau turi degti tikėjimo ir vilties žiburiai…“
3

PUBLICISTIKA 
• STASYS STACEVIČIUS.
Vienaragio klajonės (2)

LITERATŪRA 
• RITA IVINSKYTĖ.
Apmąstau pasaulį. Szymborskos

KNYGOS 
• PRANAS VISVYDAS.
Eiliavimo krizės Lietuvoje nesimato
2
• ALFREDAS GUŠČIUS.
Kokio žmogaus nemėgo Kristus?
15
• NAUJOS KNYGOS
• Knygų dešimtukai
• Bibliografijos ir knygotyros centras

TEATRAS 
• ANDRIUS JEVSEJEVAS.
Varšuvos teatriniai susitikimai: Mikės Pūkuotuko ir Švento Kryžiaus sandūroje
 RIDAS VISKAUSKAS.
Pakilę skrydžiui
• Su JUSTINU SARTAUSKU kalbasi SVAJŪNAS SABALIAUSKAS.
Šiaulių dramos teatro spektaklius rodys Šiaulių televizija

DAILĖ 
• KRISTINA STANČIENĖ.
Dvi Vilniaus tapybos tradicijos
3
• KRISTINA STANČIENĖ.
Mitologinių skulptūrų parkas: menas kurti ir būti kartu
6

MUZIKA 
• VACLOVAS JUODPUSIS.
Festivalis pasibaigė, festivalis prasidės…

PAVELDAS 
• ALFONSAS TAMULYNAS.
Tūkstantmečio parodoje – Lietuva senuosiuose istorijos šaltiniuose
• „Neregėta Lietuva“ Japonijoje­­­

SAVAITĖ SU TV 
• SKIRMANTAS VALIULIS.
Tūkstantmečio paunksmėje
3

(PA)SKAITINIAI 
• MINDAUGAS PELECKIS.
1953

POEZIJA 
• ILONA JANULIENĖ.
7

PROZA/Apsakymo konkursas 
• ALGIS KUKLYS.
Sūnaus vardas
4

VERTIMAI 
• MARLEN HAUSHOFER.
Pasileidėlis

AKTYVIOS JUNGTYS/ŠIUOLAIKINIS MENAS 
• MYKOLAS MAŠNA.
Profesionaliųjų imtynių spektaklis

AKTYVIOS JUNGTYS/KULTŪROS DIS/KURSE 
• MINDAUGAS PELECKIS.
Utenos muzikos fenomenas pagal Vasha Dadaya: „Tikra magija“
1

AKTYVIOS JUNGTYS/JAUNIMO PUSLAPIS 
• BIRUTĖ ASEVIČIŪTĖ.
„Folk session“: tautinio identiteto ženklai jaunųjų menininkų akimis
1

KULTŪRA 
• JOLANTA SEREIKAITĖ.
K. G. Jungo idėjos – Lietuvos vardo tūkstantmečio paminėjimo fone
6

DE PROFUNDIS
Nepriklausomas ribotos atsakomybės „Literatūros ir meno“ puslapis
 
• VIRGINA ŠUKYTĖ.
Kaip prapuolė slibinai
• VIRGINA ŠUKYTĖ.
Kodėl išnyko undinės
1
• KĘSTUTIS PULOKAS.
Praėjusių vasarų kronika
2
• Skraidom užsienio lėktuvais1

TEATRAS

Pakilę skrydžiui

RIDAS VISKAUSKAS

[skaityti komentarus]

iliustracija
Elzė Gudavičiūtė ir Ainis Storpirštis spektaklyje „Medėjos vaikai“
Dmitrijaus Matvejevo nuotrauka iš KVDT archyvo

Pabaiga. Pradžia 25 numeryje

Vasara, karščiai, o čia dar mūsų režisūros didmeistris Eimuntas Nekrošius su 6 val. trukmės „Idiotu“ (pagal F. Dostojevskį) per galvą „trinktelėjo“ (oi, negaili jis žiūrovų ausų ir akių, stipriai atakuoja psichiką, tik ar ne pernelyg aktoriai pakreipti į tokį pusiau isterinį bendravimą-rėkimą viso vaidinimo metu?..), tad nenuostabu, kad „smegenys minkštėja“ šių eilučių autoriui, nes toliau jis prisipažins, kad simpatizuoja Gintaro Varno studentei Elzei Gudavičiūtei. Kodėl? Įspūdis toks, kad nesvarbu, į kokią medžiagą, žanrą šią aktorę „įmesi“, ji vis tiek „išplauks“, sukurdama ryškią veikėją nuo 5 iki 105 metų. Spektaklyje „Žvaigždžių kruša“ Elzė Gudavičiūtė vaidina tokią netašytą daugiabučių laiptinių paauglę Olgą Bachuriną: po išoriniu grubumu slypi pažeidžiama ir savimi nepasitikinti būtybė... „Dekaloge“ aktorė sukūrė tris skirtingus vaidmenis: dideliu proteliu neapdovanotą patiklią mergaitę Zylę (veidelis murzinas, balselis plonytis, už kelis saldainius leidžiasi Dėdžiaus čiupinama), dalykišką studentę Viliją, kuri vaikų globos namuose atlieka „sociologinę apklausą“, ir prasigėrusią energingąją teatro sargę Vidą, kuri velnių duoti gali bet kam, net ir Dovydo Stončiaus savimylai Režisieriui...

E. Gudavičiūtės Vilija, iš pažiūros stropi studentė, atsiduria nepavydėtinoje situacijoje: ją emociškai prievartauja, reikalaudama motiniškos meilės ir įtraukdama į sudėtingus vaizduotės žaidimus, Emilijos Latėnaitės-Beliauskienės mažoji Justė (puikiai pastaroji aktorė suvaidino tėvų meilės ilgesį, tuo pačiu atskleisdama ir personažo agresyvumą, vidinę destrukciją – turiu galvoje sceną, kai supratusi studentės Vilijos išdavystę – ši pabėga iš globos namų, numetusi kažin kur į kampą mergaitės mylimiausią lėlę, mažoji agresiją nukreipia į tą lėlę, ją daužydama...). Vilijai beglobiai vaikai terūpi kaip „statistiniai duomenys“ rašomo darbo temai, o emociškai ji, ko gero, kurčia...

Teatro sargę Vidą E. Gudavičiūtė sukūrė pasitelkusi kelias ryškias detales: akiniukus, skarukę, šimto metų senumo chalačiuką ir suklypusius aukštakulnius. Burbuliuodama Vida iš teatro kiemelio vaiko bomžus (įspūdis toks, kad veiksmas vyksta Kauno teatro kiemelyje!), keiksnoja po repeticijų netvarką scenoje. Gaunam spektaklio pabaigoje pylos ir mes, žiūrovai, kad per ilgai užsisėdėjome... Sūnus (Vainius Sodeika) – Vidos galvosopis. Bet myli ji savotiškai – priešokiais, tarsi užėjus savigailos bangoms. Toji atšalusi makaronų sriuba su nupezusiu bananu, – ne vien skurdo namuose, bet ir asmeninės moters laimės išraiška...

Spektaklyje „Medėjos vaikai“ E. Gudavičiūtė vaidina mažąją Medėją, žvitrią, pasiutusią margaitę. Ji su broliu – mažuoju Jasonu (Ainis Storpirštis) varžosi, kas kokį pokštą kam iškrės, kovoja dėl lyderystės ir suaugusiųjų dėmesio. E. Gudavičiūtės ir A. Storpirščio duetas spektaklyje svar­biausias –­ per juos emociškai ir protu suvokiame, ką išgyvena vaikai po tėvų skyrybų. Mama Medėja (Eglė Špokaitė), vyro Jasono (Marius Repšys; anksčiau mačiau vaidinant ir Dovydą Stončių) išduota, trokšta vien keršto, ir nepastebi, kad vaikai, žaisdami suaugusiųjų santykius savaip, pavojingai priartėja prie savižudybės ribos...

Beje, per baigiamąjį scenos kalbos egzaminą studentai skaitė, nors labiau derėtų sakyti – vaidino, Sofoklio „Elektrą“. Ir čia E. Gudavičiūtė atsiskleidė jau kaip galinti kurti herojinius-tragiškus vaidmenis.

A. Storpirštis – charakterinių duomenų, muzikalus. „Žvaigždžių krušoje“ jis vaidino tokį atsiribojusį nuo aplinkinių Gabrielių – juodi akiniai, balto grimo kaukė, juodas sijonas – skėtė... Ironiškas, įžūlus. Tarsi koks Gintaro Varno teatrinis „šešėlis“... „Dekaloge“ A. Storpirštis su Egle Špokaite vaidina krizę išgyvenančią jauną porą: Modestą ir Moniką. Veiksmo iniciatyva priklauso Monikai, būtent ji speičia į kampą Modestą dėl pašlijusių emocinių santykių, skurdo. Modestui tenka subtiliai tramdyti įsisiautėjusią savo merginą – scena, kai ji „ties nervų krizės riba“ siūlo įsivaizduoti kelionių malonumus po žymiausius Vakarų Europos miestus. Lakoniška ir įspūdinga vyro ir moters komplikuotus ryšius vizualizuojanti scena: Monika ilgai kaip porcelianinė šokėjos statulėlė sukasi aplink ašį, o Modestas prieš laikrodžio rodyklę bėga ratais scenos pakraščiais... Negalintys būti nei kartu, nei atskirai...

Apžvalgėlių ciklą apie Gintaro Varno studentų diplominius spektaklius tenka baigti visko apie kiekvieną absolventą smulkiai nepapasakojus. Savitas kursas. Per „Koncertą omletą“ jie atskleidė ne vien individualius dainavimo, muzikavimo, šokio gebėjimus, bet rado ir keistą „balto koncerto“ formą: greta profesinių savybių pademonstravo gerą absurdo humorą.

Belieka jauniesiems palinkėti ištverti mūsų laikų teatrinius paradoksus ir keistenybes. Bet kursui, turinčiam režisierių, tikėtina, tai turėtų pavykti.

 

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Lapkričio

PATKPŠS

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30  

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30 31  

 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 9 iš 9 
5:11:28 Nov 28, 2011   
Mar 2009 Jul 2014
Sąrašas   Archyvas   Pagalba