Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2009-07-10 nr. 3245

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• EMILY DICKINSON.
11
• KRONIKA
• KITAME NUMERYJE

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• KINO TEATRAI
• TEATRAI
• KONCERTAI
• PARODOS
• VAKARAI
• ĮVAIRŪS

AKTUALIJOS 
• EUGENIJA VAITKEVIČIŪTĖ.
Juozas Ambrazevičius-Brazaitis: „Juo tamsesnė aplinkui naktis, juo skaidriau turi degti tikėjimo ir vilties žiburiai…“
3

PUBLICISTIKA 
 STASYS STACEVIČIUS.
Vienaragio klajonės (2)

LITERATŪRA 
• RITA IVINSKYTĖ.
Apmąstau pasaulį. Szymborskos

KNYGOS 
• PRANAS VISVYDAS.
Eiliavimo krizės Lietuvoje nesimato
2
• ALFREDAS GUŠČIUS.
Kokio žmogaus nemėgo Kristus?
15
• NAUJOS KNYGOS
• Knygų dešimtukai
• Bibliografijos ir knygotyros centras

TEATRAS 
• ANDRIUS JEVSEJEVAS.
Varšuvos teatriniai susitikimai: Mikės Pūkuotuko ir Švento Kryžiaus sandūroje
• RIDAS VISKAUSKAS.
Pakilę skrydžiui
• Su JUSTINU SARTAUSKU kalbasi SVAJŪNAS SABALIAUSKAS.
Šiaulių dramos teatro spektaklius rodys Šiaulių televizija

DAILĖ 
• KRISTINA STANČIENĖ.
Dvi Vilniaus tapybos tradicijos
3
• KRISTINA STANČIENĖ.
Mitologinių skulptūrų parkas: menas kurti ir būti kartu
6

MUZIKA 
• VACLOVAS JUODPUSIS.
Festivalis pasibaigė, festivalis prasidės…

PAVELDAS 
• ALFONSAS TAMULYNAS.
Tūkstantmečio parodoje – Lietuva senuosiuose istorijos šaltiniuose
• „Neregėta Lietuva“ Japonijoje­­­

SAVAITĖ SU TV 
• SKIRMANTAS VALIULIS.
Tūkstantmečio paunksmėje
3

(PA)SKAITINIAI 
• MINDAUGAS PELECKIS.
1953

POEZIJA 
• ILONA JANULIENĖ.
7

PROZA/Apsakymo konkursas 
• ALGIS KUKLYS.
Sūnaus vardas
4

VERTIMAI 
• MARLEN HAUSHOFER.
Pasileidėlis

AKTYVIOS JUNGTYS/ŠIUOLAIKINIS MENAS 
• MYKOLAS MAŠNA.
Profesionaliųjų imtynių spektaklis

AKTYVIOS JUNGTYS/KULTŪROS DIS/KURSE 
• MINDAUGAS PELECKIS.
Utenos muzikos fenomenas pagal Vasha Dadaya: „Tikra magija“
1

AKTYVIOS JUNGTYS/JAUNIMO PUSLAPIS 
• BIRUTĖ ASEVIČIŪTĖ.
„Folk session“: tautinio identiteto ženklai jaunųjų menininkų akimis
1

KULTŪRA 
• JOLANTA SEREIKAITĖ.
K. G. Jungo idėjos – Lietuvos vardo tūkstantmečio paminėjimo fone
6

DE PROFUNDIS
Nepriklausomas ribotos atsakomybės „Literatūros ir meno“ puslapis
 
• VIRGINA ŠUKYTĖ.
Kaip prapuolė slibinai
• VIRGINA ŠUKYTĖ.
Kodėl išnyko undinės
1
• KĘSTUTIS PULOKAS.
Praėjusių vasarų kronika
2
• Skraidom užsienio lėktuvais1

PUBLICISTIKA

Vienaragio klajonės (2)

STASYS STACEVIČIUS

[skaityti komentarus]

iliustracija
Herbinis vienaragis senajame rotušės varpe
Autoriaus nuotrauka


„Merkinės Spiritus“

Per pačią mėnulio pilnatį!

Ir dar penktadienį!

Merkinės kraštotyros muziejaus direktorė ir kukli akvarelininkė Aldona Raugalaitė sukvietė savo draugus, kolegas irgi valdžią į savo kūrybos vakarą, kuris sutapo su jos jubiliejiniu gimtadieniu, ir, kai muziejinėje cerkvėje mūsų jau buvo kaip stačiatikių XIX amžiaus mišiose, tai, puošniai atsistojusi viduryje, direktorė ir pradėjo:

– Na, tai liaupsinkit mane... Kalbėkit, kaip gražiai aš dirbu, kaip prisidirbu... Liaupsinkit, liaupsinkit, man patinka liaupsės...

Įsiviešpatavo trumputė, bet skambi tyla.

Tylėjo gaisruose apsilydęs rotušės varpas su herbiniu vienaragiu ir tylėjo Merkinės seniūnas Gintautas Tebėra, tylėjo knygnešys Jagminas stribų sušaudytame paveiksle ir tylėjo Leninas muziejaus rūsyje, Chruščiovas ir Gagarinas tylėjo, senas artilerijos sviedinys, peršautas šalmas, muziejaus telefonas, muziejinis bravorėlis, girnos, audra Aldonos akvarelėse, visi visi tylėjo, kol taikiai nusišypsojusi tylą nutraukė tiesioginė Aldonos viršininkė.

Ir pasipylė liaupsės.

Kiekvienas liaupsino kaip išgalėjo.

Teisingai ir atsakingai.

Vieni su polėkiais, kiti su polinkiais.

Su gėlėmis ir kartais net su mintimis.

Kai pagaliau ir man atėjo eilė liaupsinti, tai aptikau, jog neturiu nei liaupsinimo plano, nei koncepcijos, todėl tartum savaime ėmiau skaityti iš mikropoemėlės „Merkinės Spiritus“.


        Merkinė ūžia, siaudžia, gaudžia
        Varpais, net virpa svetimi,
        Kai muz. direktorė gražiausia
        Muziejų puošia savimi.
        Jai vienaragiai, švelnūs žvėrys
        Kartoja, pritaria giria:
        Seniūnas Gintautas Tebėra
        Patsai geriausias tebėra
        (...)
        Kaip mintys Nemunas banguoja,
        Išblaivo vikingų laivus,
        Šibaila genialiai važiuoja,
        Jo motoroleris blaivus.
        Ir nebelieka nieko blogo,
        Jei turim omeny laikus,
        Kai Raugala čia raugė brogą,
        O Raugalaitės – agurkus.

Jinai iš tikrųjų puiki kulinarė – sykiais kad užraugs grybų, idėjų, minčių...

O jos tėvas, kalvis ir visų darbų meistras, Dieve duok jam dangų, atkampiame kaime sovietmečiu retkarčiais raugdavo brogą, o kad saugiau būtų varyti, net į partiją įstojo. Kaip liudininkai pasakoja, varydamas rašydavo poeziją ir atsiminimus, buvo surašęs, kas ką apylinkėse skundė per vežimus Sibiran... Bet kartą jo žmonelė visą savo kalvio ir raugimų meistro kūrybą krosnyje paslėpė – dėl šv. ramybės.

O dėl to gal dvidešimties posmelių „Merkinės Spiritus“, andai išspausdinto Varėnos r. „Giružio“ laikraštyje, niekas iš gausiai paminėtų herojų nesupyko, išskyrus mūsų miestelio vyr. gydytoją... Buvo ten ko pykti? Parašiau, jog gydytoja abejoja gyvaisiais ir mirtimi... Bet, sako, ligoniai slaugos namuose labai skaitė ir juokdamiesi vieni sveiko, kiti mirė.

Niūriai, be žodžių vyr. gydytoja į mane pasižiūrėjo – maniau, kad šoko terapiją čia pat, Dariaus ir Girėno aikštėje, panaudos...

Ir į kokias klinikas už kokius eurocentus dabar benuvažiuosiu, kai giltinėlė ims šypsotis?

Pasiligojus beliktų eiti į kapines, atsigulti šalia savųjų, prisiminti, kaip aname vakare, man skaitant „Merkinės Spiritus“, nutrūko vėrinys ant direktorės kaklo ir rutuliukai pabiro – vieni ant akmeninių cerkvės grindų, kiti užstrigo viduj prie krūtinės, ir vakaro dalyviai aiškino, jog tai geras ženklas... Taigi, jau visaip pasiženklinęs, gal gulėsiu dar gyvas šalia tėvo irgi mamos kapų, pasižiūrėsiu į paukštelį pušyje, į akmeninį angeliuką ant gretimo antkapio, gal Merkinės dangumi judės debesiokai, panašūs į avinus ar vienaragius, tai jiems ir tarsiu:

– Na, liaupsinkit mane, liaup­sinkit.


Jub. komitetas kviečia

2009-ųjų pavasarį seniūnas Gintautas Tebėra sukvietė miestelio irgi seniūnijos šviesuomenę bei įtakingus veikėjus ir santūriai nušvitęs apreiškė, kad mūsų miestelį su visom jo istorinėm Magdeburgo teisėm šiemet užgriūva jubiliejai... Merkinės partizanų kryžių kalneliui birželio 14 d. sueina 20 metų. Magdeburgo teisių patvirtinimui ir herbo su Vienaragiu suteikimui Merkinei gruodžio 7 d. sukaks 440 metų. O pirmam žinomam Merkinės vardo paminėjimui –­ 650 metų.

Gal ilgiau pasiknisę po Europos archyvus, aptiktume ir ankstesnių paminėjimų, bet nėr kam knistis... Tad lieka pasikliauti tais Pskovo metraščiais, apie kuriuos nedaug bežinome iš tarybinių enciklopedijų... Berods prieš 650 metų Merkinės piliakalnio gynėjai bus nubloškę kryžiuočius į Nemuną, tikriausiai daug galvų, smagiai pasišokinėdamos, tąsyk nuriedėjo nuo aukštų skardžių, gal tai ir buvo ištakos to padavimo, pagal kurį V. Krėvė parašė „Milžinkapį“.

Tebūnie 650 metų.

Seniūno pasiūlymu sudarome Šventės jubiliejinį komitetą, arba Jub. komitetą, kuriam vadovauti sutinka prityręs merkiniškis, patsai apeliacinio teismo pirmininkas Vytas Milius.

Kadangi paminėjimo diena nežinoma, tik metai, tai 650-me­tį nusprendžiame švęsti ne vieną, o dvi dienas. Rugpjūčio 15-ąją, t. y. per Žolinę, ir rugpjūčio 16-ąją, per didžiuosius Šv. Roko atlaidus.

Klebonas irgi mokslų daktaras bei Jub. komiteto narys Robertas Rumšas didžiai patenkintas.

Fotomenininkas Algimantas Černiauskas pasiūlo ta proga iškalti ir pastatyti tris koplytstulpius buvusių bažnyčių ir vienuolynų vietose beigi jub. akmenį vidur miestelio.

Vienas iš senųjų merkiniškių, andai garsus komisaras siūlo atboginti patranką iš Kauno karo muziejaus, kiti Jub. komiteto nariai pataria neskubėti, gal Lietuvos kariuomenė patrankėlę atveš nemokamai, kažkas pageidauja zenitinės...

Įsijautęs į programą „maksimum“, architektas Kęstutis Kauzonas, irgi iš Mekinės kilęs, pasiūlo atstatyti miesto rotušę, stovėjusią dabartinės cerkvės vietoj iki XIX amžiaus pabaigos. Aišku, pirmiausia bus archeologiniai kasinėjimai, o paskui... Man gaila būtų tos cerkvelės, nes ji vidur miesto atrodo šiltai ir įprastai, bet ne vieną erzina tasai stačiatikių kryžius virš miestelio. Dar K. Kauzonas sako, kad ji neturi architektūrinės vertės, o štai rotušė... Be to, galbūt rotušę, pasak architekto, galima būtų atstatyti ne vietoj cerkvės, o šalia, jeigu paaiškės, kad istoriniai pamatai ne po cerkve... Galvoju, ar nenutiks kaip su dviprasmiškais Valdovų rūmais Vilniuje, tuo metu iš Varėnos r. centro meras Vidas Mikalauskas iškilmingai pareiškia, kad pinigų neduos nė vienam koplytstulpiui, nes jis, kaip ir Vilkaitis, jų neturi... Dar pagalvojus apie europines programas, Merkinės rotušė iš šauniojo architekto vizijų grįžta į Napoleono Ordos piešinių albumą, bent jau kol kas, o koplytstulpius ir akmenį užsimojam statyti už žmonių irgi įmonių aukas.

Toms aukoms rinkti sudaroma net spec. grupė su Merkinės bendruomenės pirmininku Bernardu Sakalausku ir su ekspremjeru, signataru, verslininku, naujuoju merkiniškiu Aleksandru Abišala priešakyje. Bent šiuo požiūriu nenorėčiau būti Abišala, nes nelinksmos ir elgetiškos mintys jam kyla „kalėdojant“ po turtingesniųjų sodybas, neaplenkiant nė savęs. Mat, gražus ir kilnus, kartais tragiškai skambus yra tasai žodis „auka“ ar „aukos“, įdomu skaityti, kaip ten protėviai pagonys po statomos pilies kertiniu akmeniu mergelę dievams paaukodavo, o smulkesniais reikalais aukodavo aviną arba gaidį, nedvejodami, be jokių ten balsavimų – kaip kad dabar vyksta, pavyzdžiui, ministro aukojimas... Bet? Kai ne kiti tau aukoja litus ar moterį, o patsai turi paaukoti savo pinigus, tai...

Bet ąžuolai jau nupjauti, akmuo jau išjudintas, ir skulptorius, kaunietis bei naujasis merkiniškis Kęstutis Lanauskas žada iškalti akmeninį paminklinį „Antspaudą“, nes ne bet kur, o Merkinėje 1387 m. Jogaila suteikė ir antspaudavo Magdeburgo teises Vilniaus miestui. Taigi Merkinės Jub. komitetas rugpjūčio 15 ir 16 dienomis visus kviečia antspauduotis Merkinėje –­ kiekvienas, atsidūręs paminklinio antspaudo šešėlyje, bus antspauduotas daugmaž 5 tonas sveriančiu akmeniniu Merkinės „Atspaudu“ ir gaus magdeburginių privilegijų beigi teisių. O kaip jos atrodys ir pasireikš, priklausys nuo asmeninių nuopelnų, kurių galite įgyti aukodami ar dalyvaudami rugpjūčio 15-ąją Senųjų amatų irgi šiuolaikinių menų dienoj Merkinėje.

Sumanytas vaikų piešinių konkursas istorinėmis temomis: „Milžinkapio“, pilies padegimo, Vienaragio, karaliaus Vazos mirties Merkinės aikštėje 1648 m., miesto subombardavimo 1941 m. ir tebevykstančio priskėlimo, Vanago partizanų įsiveržimo... Gera būtų pamatyti ir didesnių tapytojų darbų tomis beribėmis temomis, tik autoriai turėtų galvoti ne apie honorarą, o... Jeigu šiuo ypatingu metu neturite kur dėti idėjų arba pinigų ir ketinate dalyvauti itin aktyviai, tai patariama registruotis pas Merkinės laisvalaikio centro direktorę Jūratę Bingelienę tel.: 8 310 57140; mob. tel.: 8 612 22034, el. p.: pasiutuslape@gmail.com.

B.d.
 

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Lapkričio

PATKPŠS

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30  

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30 31  

 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 9 iš 9 
5:11:26 Nov 28, 2011   
Mar 2009 Jul 2014
Sąrašas   Archyvas   Pagalba