Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2009-07-10 nr. 3245

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• EMILY DICKINSON.
11
• KRONIKA
• KITAME NUMERYJE

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• KINO TEATRAI
• TEATRAI
• KONCERTAI
• PARODOS
• VAKARAI
• ĮVAIRŪS

AKTUALIJOS 
• EUGENIJA VAITKEVIČIŪTĖ.
Juozas Ambrazevičius-Brazaitis: „Juo tamsesnė aplinkui naktis, juo skaidriau turi degti tikėjimo ir vilties žiburiai…“
3

PUBLICISTIKA 
• STASYS STACEVIČIUS.
Vienaragio klajonės (2)

LITERATŪRA 
• RITA IVINSKYTĖ.
Apmąstau pasaulį. Szymborskos

KNYGOS 
• PRANAS VISVYDAS.
Eiliavimo krizės Lietuvoje nesimato
2
• ALFREDAS GUŠČIUS.
Kokio žmogaus nemėgo Kristus?
15
• NAUJOS KNYGOS
• Knygų dešimtukai
• Bibliografijos ir knygotyros centras

TEATRAS 
• ANDRIUS JEVSEJEVAS.
Varšuvos teatriniai susitikimai: Mikės Pūkuotuko ir Švento Kryžiaus sandūroje
• RIDAS VISKAUSKAS.
Pakilę skrydžiui
• Su JUSTINU SARTAUSKU kalbasi SVAJŪNAS SABALIAUSKAS.
Šiaulių dramos teatro spektaklius rodys Šiaulių televizija

DAILĖ 
• KRISTINA STANČIENĖ.
Dvi Vilniaus tapybos tradicijos
3
 KRISTINA STANČIENĖ.
Mitologinių skulptūrų parkas: menas kurti ir būti kartu
6

MUZIKA 
• VACLOVAS JUODPUSIS.
Festivalis pasibaigė, festivalis prasidės…

PAVELDAS 
• ALFONSAS TAMULYNAS.
Tūkstantmečio parodoje – Lietuva senuosiuose istorijos šaltiniuose
• „Neregėta Lietuva“ Japonijoje­­­

SAVAITĖ SU TV 
• SKIRMANTAS VALIULIS.
Tūkstantmečio paunksmėje
3

(PA)SKAITINIAI 
• MINDAUGAS PELECKIS.
1953

POEZIJA 
• ILONA JANULIENĖ.
7

PROZA/Apsakymo konkursas 
• ALGIS KUKLYS.
Sūnaus vardas
4

VERTIMAI 
• MARLEN HAUSHOFER.
Pasileidėlis

AKTYVIOS JUNGTYS/ŠIUOLAIKINIS MENAS 
• MYKOLAS MAŠNA.
Profesionaliųjų imtynių spektaklis

AKTYVIOS JUNGTYS/KULTŪROS DIS/KURSE 
• MINDAUGAS PELECKIS.
Utenos muzikos fenomenas pagal Vasha Dadaya: „Tikra magija“
1

AKTYVIOS JUNGTYS/JAUNIMO PUSLAPIS 
• BIRUTĖ ASEVIČIŪTĖ.
„Folk session“: tautinio identiteto ženklai jaunųjų menininkų akimis
1

KULTŪRA 
• JOLANTA SEREIKAITĖ.
K. G. Jungo idėjos – Lietuvos vardo tūkstantmečio paminėjimo fone
6

DE PROFUNDIS
Nepriklausomas ribotos atsakomybės „Literatūros ir meno“ puslapis
 
• VIRGINA ŠUKYTĖ.
Kaip prapuolė slibinai
• VIRGINA ŠUKYTĖ.
Kodėl išnyko undinės
1
• KĘSTUTIS PULOKAS.
Praėjusių vasarų kronika
2
• Skraidom užsienio lėktuvais1

DAILĖ

Mitologinių skulptūrų parkas: menas kurti ir būti kartu

KRISTINA STANČIENĖ

[skaityti komentarus]

Balsių mitologinių skulptūrų parkas įsteigtas vietos bendruomenės, jos vadovo Rimanto Mickos ir skulptoriaus Ryto Jono Belevičiaus iniciatyva. 2008 m. surengtas tarptautinis granito skulptūrų simpoziumas tapo parko įkūrimo pradžia. Šiemet parkas pasipildė dar keliomis skulptūromis. Birželio 13 d., tradicinės Balsių bendruomenės šventės metu, pristatyti du nauji meniniai akcentai – Stasio Juraškos ir latvio Girto Burvio kūriniai. Peizažinio, t. y. laisvos struktūros, parko principu formuojamoje daugiau kaip 2 hektarų ploto viešojoje erdvėje šiandien yra penkios granito skulptūros (be minėtų autorių, čia galime pamatyti Kęstučio Musteikio, Sauliaus Širvinsko, latvio Karlio Ilės kūrinius). Plastiškai vingiuojantys takai čia simbolizuoja pasakišką Laumės juostą; originalūs ąžuoliniai suolai, be privalomo tokiems dirbiniams funkcionalumo, pretenduoja ir į savarankiškų skulptūrinių objektų statusą (autoriai –­ Arvydas Ališanka, Rytas Jonas Belevičius, Gediminas ir Mykolas Piekurai bei kiti). Parką iš vienos pusės juosia pusmėnulio formos kalva, specialiai supilta taip, kad ne tik paįvairintų lygų vietovės reljefą, bet ir taptų savotiška apžvalgos aikštele.

Menas viešosiose erdvėse, sumanymai „pasyvius“ miesto fragmentus paversti konceptualiais meno kūrinių, architektūros, gamtinės aplinkos, istorijos deriniais –­ ne visada lengvas uždavinys. Čia, kaip puikiai matyti iš VEKS skulptūrų Vilniuje ir visuomenės nuomonės apie mažesnius projektus („Literatų gatvės projektas“), radikaliai susipriešina masinis skonis ir profesionalų vertinimas, arba – skirtingi požiūriai į miestovaizdį, kaip vertybę, jo puošybos galimybes. Žinoma, nelygu, ar keičiamas istoriškai susiklosčiusios miesto dalies charakteris, ar beveidis naujesnės urbanistikos kvartalas.

Šis skulptūrų parkas – pagoniškos mitologinės tematikos interpretacija. Balsių mikrorajono gatvių pavadinimai (Žalčių, Kaukų, Austėjos, Bubilo, Ragės) šiandien primena baltų dievybių panteoną garsiojo religijotyrininko, etnografo, baltų mitologijos tyrinėtojo Norberto Vėliaus (1938–1996) dėka. Jis dar prieš keletą dešimtmečių pasiūlė naujai kuriamai gyvenvietei skambius ir prasmingus vietovardžius. Parko kūrėjai norėtų, kad ilgainiui čia būtų įamžinta kiekviena Balsių gatvė, mitologinių galių, būtybių charakteriai, veikimas.

Apie temos požiūriu vieningą, tačiau plastikos įvairove gan margą parko visumą galima būtų nemažai diskutuoti –­ kaip dera akmens skulptūros ir menininkų sukurti mediniai suolai, kodėl pasirinkti būtent tokie sprendimai. Čia jau įkomponuotos skulptūros ir mažosios architektūros elementai gana iliustratyvūs, pasakiški, nuosaikūs, atstovaujantys daugiausiai modernistinei meninei raiškai. Konceptualumu, ir, kaip dabar mėgstama sakyti, „interaktyvumu“ išsiskiria Kęstučio Musteikio „Alkas“ ir Sauliaus Širvinsko „Žilvinas“. Į pirmąją skulptūrą –­ lakonišką, rūsčių formų juodo akmens aukurą galima įsisprausti, pabuvoti jos „interjere“. S. Širvinsko iš didžiulių akmenų suręsta grandinė vilioja ja perbėgti –­ mitinio žalčio „kūnas“ pavojingai juda po kojomis, tarsi žaidžiant rusišką ruletę. Tik rizika kiek mažesnė – žaidžiant su skulptūra gali nugriūti... Suprantamai, atpažįstamai vaizduoti mitologinius personažus, ko gero, reikalauja parko sukūrimo aplinkybės, bendruomenės reikmės. Tačiau turint omenyje dažniausiai apverktiną Lietuvos miestų viešųjų erdvių būklę, jų sampratą, šios srities tradicijų nebuvimą, svarbu, kad bendruomenei pavyko populiariame ir geidžiamame privačių namų kvartale išsaugoti vietą, skirtą VISIEMS. Juk pagal dabarties vartojimo apetitus ji turėjo virsti dar keliais privačios namų valdos sklypais.

Mitologinių skulptūrų parko idėja provokuoja bent keletą minčių. Tai ir mūsų dienų „statistinio“ lietuvio santykis su pagonybe, galimos jos interpretacijos, ir visai žemiškos godos – kur ir kaip tikrai gera ir patogu gyventi... Ko gero, daugelio mūsų tautinė savimonė pagonybės klausimu apsiriboja sentimentaliomis patriotizmo klišėmis, giliai nesusimąstant apie istorinius faktus, dramatiškas krikščionybės ir pagonybės peripetijas. Štai kad ir dabar, džiūgaujant dėl Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmečio, vargu ar daug kas prisimena, kad tai pagonių įvykdytos Šv. Brunono egzekucijos padarinys. Apie baltų mitologiją, mūsų protėvius šiandien išleista įvairių autorių studijų, tačiau galima ginčytis, ar mankurtiškas sovietmečio mąstymas, kartu tarsi neutraliai, pro pirštus žvelgęs į pagonybės, senosios Lietuvos kultūros, pasaulėžiūros rekonstrukcijas, šiandien iš esmės pakito. Anuomet toleruojama „lietuvybė“ buvo daugiau fasadinis kultūros reiškinys, ir tai pasireiškė įvairiai. Štai kad ir „Lietuvos“ ansamblis, kur šokėjos pasirodydavo papuoštos ryškiai geltonomis dirbtinėmis kasomis... Bet ar šiandien kitaip? Turime išpažįstančių senąjį baltų tikėjimą, tačiau daugelis apie tai žino nedaug. Todėl vaizduoti baltų mitus ir jų herojus – galvosūkis, ir jo nedažnai imamasi. Čia prisimenu kazachų menininkų grupės „Kyzyl traktor“ pasirodymą ŠMC 1999 m., kuris labiausiai įsiminė klajoklių tautų tradicijų interpretacijomis, gebėjimu iš šių dienų perspektyvos atsigręžti į seniausią savos istorijos klodą. Kaip parodos kontekstas pasirodė ir šiek tiek informacijos apie turtingą ir įvairų meninį gyvenimą Alma Atoje, akcionistinio pobūdžio projektus, siekiančius gana drąsiomis formomis, įžūlokais pareiškimais aktualizuoti regionui svarbius istorinius, geopolitinius faktus.

Lietuvoje nieko panašaus neturime, galbūt dėl kitokio santykio su etnosu, „tautinio“ charakterio, istorinių aplinkybių. Čia vargu ar kas įdėmiau pažvelgs į vardo tūkstantmečio šventės „pretekstą“ ir juolab nepuls kurti akcijos, instaliacijos. Šiuolaikinėje lietuvių dailėje derėtų išskirti Artūro Railos „Žemės galią“, iškalbingą, sudėtingą, daugiaplanę viziją, kuri paradoksaliai „susiurbė“ begalę vizualių ir prasminių nuorodų, aprėpiančių ir mitinį mąstymą, ir dabarties žmogaus žvilgsnį. Kaip mitologinio pasaulio traktuotė Balsių parke labiau vykę atrodo vėlgi minėtieji „Žilvinas“ ir „Alkas“, nes jie ne tik vaizdžiai ir lakoniškai atskleidžia parko temą, bet ir tampa tam tikro požiūrio išraiška. Ši pozicija – pagarbi ir sąžininga: mitų pasauliai ir jų dvasios nesišypso mums it pasakų ar animacijos fėjos ir nykštukai, jie nepažinūs, rūstūs, „kampuoti“ kaip ir skulptūrų akmens luitai...

Naujųjų parko skulptūrų pristatyme buvo įdomu pamatyti latvių skulptoriaus darbą, juolab kad čia jau buvo latvio Karlio Ilės kūrinys. Skulptorius Girtas Burvis, gebantis naudoti natūralias akmens formas, tekstūras, sumaniai priderinti akmeniui vieną kitą detalę, suteikiančią reikiamą charakterį, panašumą, Balsių parkui sukūrė skulptūrą, skirtą baltų mitologijos dievybei Ragei. Masyvus grubaus paviršiaus akmuo derinamas su gilaus reljefo intarpu, išsiskiriančiu juodo granito blizgesiu. Prieš keletą metų, Lietuvos skulptorių bronzos kūrinius demonstruojant Rygoje, teko matyti ir įspūdingą G. Burvio instaliaciją –­ didžiulius medinius vertikaliai sustatytus luotus, kurie taip pat siejosi su baltiška pasaulėvoka.

S. Juraškos „Žynys“ – akmenyje iškaltas gana realistiškas barzdoto snaudžiančio senolio atvaizdas, kur ypatingą personažo charakterį simbolizuoja ant jo užkeltas akmuo – tarsi minčių našta, nežemiškų galių „talpykla“. Ši skulptūra –­ išraiškingo silueto, abu jos segmentai savo formomis antrina vienas kitam.

Vaikščiodama po šį dar kuriamą mies­to parką, pagaliau atradau motyvuotų ar­gumentų, kodėl pati nelabai norėčiau gyventi „užmiestyje“, tarp nuosavų namų, ypač – buvusiuose kolektyvinių sodų kvartaluose. Čia labiausiai trūktų to, kas populiariai vadinama „infrastruktūra“, tačiau labiausiai ne nuotėkų vamzdynų ar centralizuoto vandens tiekimo, o viešosios erdvės – t. y. vietos, kur gali pasivaikščioti, o dar geriau – pasižvalgyti į meno kūrinius, gražiai sutvarkytą aplinką. Ir tai ne tik natūralus noras vaikščioti normalaus ploto šaligatviais, apšviestais pėsčiųjų takais, kur gali tikėtis, kad nebūsi pralekiančio automobilio aptaškytas purvu. Aikštė, skveras, demokratiška, patogi ir estetiška aplinka, kur būriuotųsi vietos žmonės, įvairaus amžiaus ir pomėgių – vaikai, senyvi žmonės, būtų vietos ir ramiam pasisėdėjimui ant suolelio su laikraščiu, ir judriems žaidimams – būtinas miesto gyvenimo elementas.

Tad Balsių mitologinių skulptūrų parkas – ne tik meno, bet ir socialinis reiškinys, skatinantis bendrauti, būti kartu, kurti ir puoselėti savo gyvenamąją aplinką. Dėl šios iniciatyvos galbūt kiek susvyravo privačių namų kvartalams būdingi neperregimų aukštų tvorų idealai, arba – atsirado vieta, kur gali pabūti ir už savo „tvirtovės“ ribų...

 

Skaitytojų vertinimai


53928. reikejo2009-07-15 23:58
kriste,bent man,durnam,nors skliausteliuose parasyti kur tie zymus Balsiai........ar Balbieriski,ar Svencioneliuose ar dar kokioj laikinojoi sostinej.......juk ne gariunai,ne visi supras.....

53938. kiskis p2009-07-16 15:02
is aprasymo turi buti tikras siaubas. visiems patiks.

53939. ivs2009-07-16 15:11
toks strpsn be fotkiu, tai kaip kokie cepelinai be idaro, ka as dabar zinau.

53946. Kristina2009-07-18 01:29
Siaubas ar ne, nesunku patikrinti - Balsiu mikrorajonas, puikiai visiems zinomas individualiu namu kvartalas. O variaciju ten nemazai - nuo siaubo iki visai neblogu darbu... siulau apsilankyti

55678. rv :-) 2009-11-12 12:42
Balsiai yra Vilniuje, šalia Žaliųjų ežerų, fotkes galite pažiūrėti čia: http://picasaweb.google.com/balsiai

62943. Rimantas :-) 2010-09-13 13:58
2008m. dykvietės vietoje įkurtame Balsių mitologiniame parke jau eksponuojama dvidešimt darbų iš granito, metalo ir medžio. Jis tapo tradiciniu, Balsių bendruomenės gyventojų, švenčių ir susiburimu, pasivaikščiojimu su svečiais ir lasvalaikio leidimo vieta.Nuo 2010 m birželio mėn. parkas prasiplėtė dar apie 80000 m/2 sklypu kuriame įkurdintos trys naujos skulptūros "Romuva", "Aitvaras" ir "Žalčių vėlių bokštas". Kviečiame apsilankyti.

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Lapkričio

PATKPŠS

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30  

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30 31  

 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 9 iš 9 
5:11:24 Nov 28, 2011   
Mar 2009 Jul 2014
Sąrašas   Archyvas   Pagalba