Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2009-07-10 nr. 3245

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• EMILY DICKINSON.
11
• KRONIKA
• KITAME NUMERYJE

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• KINO TEATRAI
• TEATRAI
• KONCERTAI
• PARODOS
• VAKARAI
• ĮVAIRŪS

AKTUALIJOS 
• EUGENIJA VAITKEVIČIŪTĖ.
Juozas Ambrazevičius-Brazaitis: „Juo tamsesnė aplinkui naktis, juo skaidriau turi degti tikėjimo ir vilties žiburiai…“
3

PUBLICISTIKA 
• STASYS STACEVIČIUS.
Vienaragio klajonės (2)

LITERATŪRA 
• RITA IVINSKYTĖ.
Apmąstau pasaulį. Szymborskos

KNYGOS 
• PRANAS VISVYDAS.
Eiliavimo krizės Lietuvoje nesimato
2
• ALFREDAS GUŠČIUS.
Kokio žmogaus nemėgo Kristus?
15
• NAUJOS KNYGOS
• Knygų dešimtukai
• Bibliografijos ir knygotyros centras

TEATRAS 
• ANDRIUS JEVSEJEVAS.
Varšuvos teatriniai susitikimai: Mikės Pūkuotuko ir Švento Kryžiaus sandūroje
• RIDAS VISKAUSKAS.
Pakilę skrydžiui
• Su JUSTINU SARTAUSKU kalbasi SVAJŪNAS SABALIAUSKAS.
Šiaulių dramos teatro spektaklius rodys Šiaulių televizija

DAILĖ 
• KRISTINA STANČIENĖ.
Dvi Vilniaus tapybos tradicijos
3
• KRISTINA STANČIENĖ.
Mitologinių skulptūrų parkas: menas kurti ir būti kartu
6

MUZIKA 
• VACLOVAS JUODPUSIS.
Festivalis pasibaigė, festivalis prasidės…

PAVELDAS 
• ALFONSAS TAMULYNAS.
Tūkstantmečio parodoje – Lietuva senuosiuose istorijos šaltiniuose
• „Neregėta Lietuva“ Japonijoje­­­

SAVAITĖ SU TV 
• SKIRMANTAS VALIULIS.
Tūkstantmečio paunksmėje
3

(PA)SKAITINIAI 
• MINDAUGAS PELECKIS.
1953

POEZIJA 
• ILONA JANULIENĖ.
7

PROZA/Apsakymo konkursas 
• ALGIS KUKLYS.
Sūnaus vardas
4

VERTIMAI 
• MARLEN HAUSHOFER.
Pasileidėlis

AKTYVIOS JUNGTYS/ŠIUOLAIKINIS MENAS 
• MYKOLAS MAŠNA.
Profesionaliųjų imtynių spektaklis

AKTYVIOS JUNGTYS/KULTŪROS DIS/KURSE 
 MINDAUGAS PELECKIS.
Utenos muzikos fenomenas pagal Vasha Dadaya: „Tikra magija“
1

AKTYVIOS JUNGTYS/JAUNIMO PUSLAPIS 
• BIRUTĖ ASEVIČIŪTĖ.
„Folk session“: tautinio identiteto ženklai jaunųjų menininkų akimis
1

KULTŪRA 
• JOLANTA SEREIKAITĖ.
K. G. Jungo idėjos – Lietuvos vardo tūkstantmečio paminėjimo fone
6

DE PROFUNDIS
Nepriklausomas ribotos atsakomybės „Literatūros ir meno“ puslapis
 
• VIRGINA ŠUKYTĖ.
Kaip prapuolė slibinai
• VIRGINA ŠUKYTĖ.
Kodėl išnyko undinės
1
• KĘSTUTIS PULOKAS.
Praėjusių vasarų kronika
2
• Skraidom užsienio lėktuvais1

AKTYVIOS JUNGTYS/KULTŪROS DIS/KURSE

Utenos muzikos fenomenas pagal Vasha Dadaya: „Tikra magija“

MINDAUGAS PELECKIS

[skaityti komentarus]

iliustracija
Vaidas Šadeika

      1261 m. pirmąsyk istoriniuose šaltiniuose paminėta Utena (Utten), turinti vos 33 000 gyventojų, garsėja kaip unikalus miestas. Ne tik Utenos akmeniu, bažnyčiomis, cerkvėmis, sinagoga, hipodromu, bravoru, nuostabiomis apylinkėmis ir Lietuvos šalčio rekordu (1956 m. vasario 1 d. Utenoje buvo -42,9 °C) bei rekordiniu vėju (40 m/s 1986 m. birželį). Ypatingas Utenos akcentas – Utenos muzikinė scena. Apie ją pasakoja šiuo metu Portugalijos sostinėje Lisabonoje gyvenantis 32 metų uteniškis VAIDAS ŠADEIKA – VASHA DADAYA.

Keletas sakinių apie Utenos sceną

Apie Utenos muzikinę sceną galima kalbėti daug. Tačiau mūsų laukia pašnekovas, tad tik trumpai aptarsiu pagrindinius jos bruožus. 1990 m. Utenoje susikūrė žymiausia Lietuvos gotikinio roko grupė „Siela“. 1993 m. šiame mieste gimė grupė „Poccolus“, davusi postūmį visos Lietuvos nepriklausomiems muzikantams labiau domėtis senąja baltų religija ir mitologija. Iš Utenos baltų tikėjimą išpažįstančių muzikantų sąjūdžio galima būtų išskirti tokias grupes ir projektus: „Ha Lela“, „Zpoan Vtenz“, „Sovijus“. Unikaliu skambesiu pasižymėjo ir elektroninės muzikos kūrėjas „Sedu“ (Gediminas Gadliauskas, 1979–2004). Nepamirškime ir po pasaulį klajojančio (šiuo metu Monrealio mieste Kanadoje apsistojusio) Hokšilos – jis taip pat iš Utenos. 1995 m. Verbiškėse, Utenos rajone, pradėtas rengti didžiausias ne tik Lietuvoje, bet ir ir Baltijos šalyse neofolko bei kitokios alternatyviosios muzikos festivalis „Mėnuo Juodaragis“ (www.mjr.lt; šiemet, jau dvyliktą kartą, jis vyks rugpjūčio 28–30 d. Zaraso ežero saloje). Iš šių kraštų – ir noise kūrėjai „iTi“, ir neofolko grupė „Žvaigždumenija“.

Be minėtų grupių ir projektų, dar Utenoje yra death metal veteranai „Saples“, rokeriai „ANBO“ (grupę įkūrė Utenos death metal legendos „Giljotina“ gitaristas). Taip pat nereikėtų pamiršti ir elektronikos bei šokių muzikos propaguotojų Dj Daimon ir Dj Android (šio kūrėjo sritis – technomuzikos pari­biai, vadinamasis shranz).

Geriau jaustis laidininku nei kūrėju

Tačiau šįkart mus labiausiai domina mistinė uteniškių eksperimentinės, psichodelinės muzikos grupė „Sala“ – apie 1996 m. iš beišyrančių grupių „Poccolus“ ir „Zpoan Vtenz“ susikūręs menininkų kolektyvas, kuris domisi ne tik muzika, bet ir daile, kinu, atranda daugeliui nepažįstamas filosofijos gelmes. Iš „Salos“, išleidusios apie dešimt albumų, galima tikėtis visko: ir gilių klajonių po nepažįstamas erdves, ir britus „Current 93“ primenančio neofolko.

Vienas grupės „Sala“ kūrėjų – muzikantas, dailininkas Vaidas Šadeika, žinomas slapyvardžiais Alix, Vasha Dadaya arba Vasha Dai (www.myspace.com/vashadai, www.myspace.com/salalithuania ir www.myspace.com/vashadadaja), atsako į klausimus.

Kada ir kokiomis aplinkybėmis į Tavo gyvenimą atėjo muzika?

Įtariu, kad anksti. Nes tėvas grojo gitara. Vėliau, ūgtelėjus, prasidėjo maištas – kokių dešimties metų su draugu vasarą pradėjome vaikščioti prie ežero, kur rinkosi vyresni Utenos metalistai, pankai, rokeriai (baikeriai atsirado vėliau). To draugo brolis buvo vienas iš jų, todėl mus, pyplius, ir priėmė. Jie ištisai klausydavosi, kaip vėliau supratau, „The Sex Pistols“, „The Clash“, „Sektor Gaza“, Viktoro Cojaus, AC/DC, „Accept“, „W.A.S.P.“ ir panašių grupių.

Kada pats ėmei kurti muziką?

Kažkodėl man labiau patinka jaustis perdavėju ar laidininku nei kūrėju. Tikriausiai ir atsakomybė tenka mažesnė –­ gavai, perdavei, o jūs tada jau žinokitės. O tas kelias (ar (ir) šunkelis) tikriausiai kaip ir visų panašių žmonių buvo (yra) labai vingiuotas. Net nežinau, nuo ko ir pradėti. Kad mokykloj kokių trylikos įsimylėjęs pradėjau rašyti romantiškus eilėraščius, o mūsų tuometinė literatūros mokytoja (tikrai puiki ji buvo!) sugebėjo sudominti literatūra ir rašytojų gyvenimais, kurie iš karto man pasirodė įdomūs...

Taip jaunatviškai susižavėjau bohemišku gyvenimu ir pamažu pats ėmiau tokį gyventi (šypsosi).

iliustracija

Kokių penkiolikos susidomėjau black metal ir su draugu sėdėdami alaus bare nutarėme „įrašyt nors pora dainų „Burzum“ stiliumi“ – taip ir pasakėme. Susiradome šiokius tokius instrumentus, davė mokykloj rūsį ir pradėjome repetuoti. Taip gimė „Ha Lela“. Su ja visko buvo. Grupės veikla baigėsi keliais koncertais Pabaltyje (grojome Vilniuje, Rygoje ir Taline), albumu Anglijoj, firmoje „Neat Metal“ ir „legendinės Lietuvos pagan metal grupės“ statusu. Aišku, būna ir blogiau...

Kai su būgnininku Aurelijumi Samulėnu (Aušriu) išvažiavome mokytis į Vilnių, grupė pamažu išsikvėpė. Išsiskirstėme be jokių šnekų. Tiesiog natūraliai atėjo galas.

Kadangi toliau norėjau „kažką daryti su muzika“, prisijungiau prie „Salos“, kuri po truputį iš rūsio fun projekto virto „normalia“ grupe, netgi, sakyčiau, daugiau nei grupe – visu meniniu projektu! Tai vyko maždaug 1996–1998 metais. Išgyvenusi įvairiausius pakitimus, pakilimus, nukrypimus, nukritimus, „Sala“ kuo puikiausiai gyvuoja ir šiandien, toliau sėkmingai vairuojama Audriaus Šimkūno –­ Alas23. Su „Sala“ įrašyti 8 albumai –­ du išleisti Lietuvoje, po „Autarkeia“ vėliava (www.autarkeia.org), du Rusijoje – vienas „Tantric Harmonies“ (www.the-edge.ws/pretentious/tantric-harmonies), kitas –­­ elektroniniu formatu „NBK records“ (nbk.dna-production.org/). Kiti keturi laukia savo eilės.

Prieš kokius porą metų, kai „Salos“ jau nebeužteko, su kitu jos nariu Ramūnu „Muniu“ Peršoniu („Poccolus“, „Sovijus“, „Zpoan Vtenz“) pradėjau kitą muzikinį projektą – „Vasha Dai“ (www.myspace.com/vashadai). Įrašėme pusę albumo, o kitos pusės niekaip nepabaigiam, nors, atrodo, liko tikrai nebedaug. Mat išvažiavau gyventi į Portugaliją, Ramūnas mokėsi, tad neturėjome laiko. Bet keturis trackus galite išgirsti mūsų myspace.

Galiu pridurti, kad nedalyvavau kuriant tik vieną iš tų 8 „Salos“ albumų („2hell we go, 2heal we go“). Kituose manęs daug.

Dar su amžinatilsį „Sedu“ kai ką įrašinėjome kaip „Crystalline Ex­plo­rers“ –­­ tai buvo pirmieji bandymai elektroniką sujungti su akustiniais instrumentais. Bet jis netikėtai iškeliavo, ir likęs vienas to albumo dar nepabaigiau. Nebaigto varianto galite pasiklausyti www.myspace.com/vashadadaja. Ten yra nuoroda. Beje, toje pačioje svetainėje rasite ir daugiau informacijos apie kitus mano meninius projektus.

Kokį savo albumą vertini labiausiai?

Sunku kurį nors išskirti, nes visi įrašyti skirtingu metu, skirtingomis aplinkybėmis ir skirtingai brangūs. Ypač išsiskiria „Salos“ ir „Waxen kitten, flaxen elphen“. Gal dėl vidinio vientisumo, nes albumas sukurtas per gan sudėtingą (ir kartu vieną linksmesnių) mano gyvenimo etapą, kai 1,5 metų be pinigų basčiausi po Europą, daugiausia – jos pietus. Net savo gitaros neturėjau, kad tas dainas užrašyčiau, bet ji vis stebuklingai iš kur nors atsirasdavo. Tikra magija. Ir įrašėme jį per 3–4 mėnesius pas Lašišą („Autarkeia“ galvą) Muniaus nuomojame kambaryje, nuolat tildomi itin jautrių kaimynų...

Dar labai patinka vienintelis oficialus „Salos“ live įrašas „Virpesys“. Tada grojome dabar jau nebeveikiančiame to paties pavadinimo klube. Ir kai pamąstai, kad ta muzika nė karto nerepetuota, o įrašyta „vienu prisėdimu“, tai net šiurpuliukai perbėga – viskas dera lyg burtininkui lazdele pamojus. Ten buvo vienas geresnių „Salos“ koncertų ir dėl publikos, ir dėl garso kokybės, ir dėl nebylaus grupės narių susikalbėjimo.

„Švilpesys“ (iš tikro tai yra dainos, nebetilpusios į „Waxen kitten...“) patinka dėl atšiaurumo ir savotiško grubumo. Irgi viskas įrašyta iš karto, nerepetavus. Tik smuikininkei porą kartų pagrojau dainas, kad nesiblaškytų.

Kūrybinės kančios manęs nekamuoja (pfiu, pfiu, pfiu). Paprastai viskas vyksta labai lengvai ir be jokio streso.

iliustracija
Vaido Šadeikos piešinys

Iš ko semiesi įkvėpimo? Ką propaguoji?

Iš iškvėpimo. Nieko nepropaguoju, nes suprantu, kas būna, kai ką nors propaguo­ji – užtenka prisiminti Sovietų Sąjungą arba Hitlerio laikų Vokietiją. Net pačios geriausios sėklos, pasėtos į netikusią dirvą, numiršta. O tas dirvas purenti tingiu.

Autoritetų yra tikrai daug, pačių įvairiausių, ir jie nuolat keičiasi. Bet niekaip negaliu užmiršti žmonių, kurie, sutikti keliaujant, pasiūlė nakvynę, šilto maisto ir kitą dieną įdėjo atsargų į kelią.

Kokiais instrumentais groji?

Gitara, balsu ir draugės nervais.

Jei ne paslaptis, kokį tikėjimą išpažįsti?

Ne paslaptis. „Išpažįstu“ sveiką humorą ir gerą nuotaiką.

Kiek supratau, dažnai keliauji.

Dažnai. Teisybę pasakius, be kelionių negaliu. Ir paskutinius dešimt metų teko nemažai paklajoti po margąjį pasaulėlį. Vieną dieną suskaičiavau, kad esu „prasinešęs“ per 30 (dabar jau bus daugiau) šalių. Po pusmetį gyvenau Anglijoje, Belgijoje, Olandijoje. Tris mėnesius keliavau po Italiją. Tunise mėnesį gyvenome su vietiniais reperiais. Porą mėnesių keliavau po Maroką (ten noriu sugrįžti, nes tai – dar viena šalis, kur jaučiuosi kaip namie.) Dabar jau beveik metus gyvenu Portugalijoje. Taigi...

Tavo didžiausia svajonė?

Taip imsiu dabar ir visiems išpasakosiu. Ne, Mindaugai, ją pasiliksiu sau.

Kaip vertini dabartinę Lietuvos muzikos situaciją?

Sunkus klausimas, kadangi nesu muzikos kritikas ir mano domėjimasis muzika labai atsitiktinis. Tikrai akylai neseku, kas vyksta popmuzikos scenoje ir šou verslo pasaulyje. Žinau, kad turime tikrai gerų klounų (-ių), kurie papus išvertę veržiasi į Briuselį. Sėkmės jiems.

Mano nuomone, pop pasaulyje geriausias toliau lieka Andrius Mamontovas. Jis tikrai profesionalus, nors gal tas liūdesys irgi ima atsibosti. Randasi įdomių naujų – tikrai patinka „Fusedmarc“ (nors jie patys vadina save alternatyva), Alina Orlova. Pas draugą klausiausi naujo „Happyendless“ albumo, irgi stiprus pasirodė. „Pieno lazeriai“ man per daug „nupopsėjo“. Dar yra „Lemon Joy“ ir Igoris Kofas. Esu jų fanas dėl visko – muzikos, balso, dainavimo manieros, aristokratiškumo. „Siela“ – tikrai gerbiu Aurelijų Sirgedą už tai, ką jis tiek daug metų ir taip atkakliai daro, nors kartais atrodo, kad muzika būtų geresnė, jei „Siela“ taip nebandytų išplaukti į „didžiuosius vandenis“ ir įtikti platesnei auditorijai. Hokšilos „Fight for Africa“ pakelia nuotaiką ir tinka klausytis rytais. „Skylę“ mačiau per koncertą festivalyje „Mėnuo Juodaragis“ – buvo labai gerai.

Iš eksperimentininkų, ir, mano nuomone, tikrai alternatyvių, išskirčiau Antaną Jasenką, Gintą K, Darių Čiutą, Ramūną Peršonį (kuris, mano akimis, niekaip neranda savo nišos ir visai be reikalo lieka nesuprastas), „Girnų Giesmes“, Donį, McKarą (nors jis man labiau patinka kaip asmenybė nei muzikantas), „Vilkdują“ (reikia eiti į jų koncertus, nes įraše nėra scenos vyksmo), aišku, „Salą“.

Mano manymu, Lietuvoje labai daug gerų muzikantų menininkų (nepykit, kurių čia nepaminėjau), kurių niekas nežino dėl jų pačių aplaidumo, geros meno vadybos stokos arba jų pačių nenoro būti žinomiems. Aišku, kiekvienam savo.

Ar domiesi dar kokia nors meno sritimi?

Taip, piešiu ir rašau (gyvenimui 10 metų užsidirbdavau versdamas), bet iš tikrųjų mane domina tų visų (ir dar kitų) menų sintezė ir nauji jų hibridai, santykiai, vaisiai. Niekada nenorėjau tik rašyti, tik piešti, tik kurti muziką. Teisybę pasakius, niekada negalvojau, kad kursiu muziką ar piešiu. Visada labiausiai domino ir domina rašymas (ištraukas galima rasti www.rasyk.lt/user-16930.html). Tam ir esu atidavęs daugiausia laiko. Ir, paradoksalu, šio medžio vaisiai kol kas mažiausi. (Šneku ne apie vertimą, iš kurio gyvenau, o apie rašymą) Turiu kalną prirašytų sąsiuvinių, dienoraščių, užrašų ir laukiu laiko, kai galėsiu nieko nedirbti ir kasdien skirti bent porą trejetą valandų viskam peržiūrėti, atrinkti, išmesti, spausdinti.

Artimiausi planai?

Grįžti bent mėnesiui kitam į Lietuvą.

Dėkui už pokalbį.

 

Skaitytojų vertinimai


53891. Arnazas :-) 2009-07-13 21:04
Labai gaila, kad Lietuvoje visa rinka uzkariavo popsas ir tikri meninikai paprasciausiai pakesta toj masej bevercio slamsto. O Lietuvoj tikru ir geru menininku tikrai yra. Ir geda leidejams, kurie leidzia i rinka visiskai bevercius meno atzvilgiu projektus, besivaikydami pelno.

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Lapkričio

PATKPŠS

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30  

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30 31  

 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 9 iš 9 
5:11:14 Nov 28, 2011   
Mar 2009 Jul 2014
Sąrašas   Archyvas   Pagalba