Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2009-07-10 nr. 3245

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• EMILY DICKINSON.
11
• KRONIKA
• KITAME NUMERYJE

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• KINO TEATRAI
• TEATRAI
• KONCERTAI
• PARODOS
• VAKARAI
• ĮVAIRŪS

AKTUALIJOS 
• EUGENIJA VAITKEVIČIŪTĖ.
Juozas Ambrazevičius-Brazaitis: „Juo tamsesnė aplinkui naktis, juo skaidriau turi degti tikėjimo ir vilties žiburiai…“
3

PUBLICISTIKA 
• STASYS STACEVIČIUS.
Vienaragio klajonės (2)

LITERATŪRA 
• RITA IVINSKYTĖ.
Apmąstau pasaulį. Szymborskos

KNYGOS 
• PRANAS VISVYDAS.
Eiliavimo krizės Lietuvoje nesimato
2
• ALFREDAS GUŠČIUS.
Kokio žmogaus nemėgo Kristus?
15
• NAUJOS KNYGOS
• Knygų dešimtukai
• Bibliografijos ir knygotyros centras

TEATRAS 
• ANDRIUS JEVSEJEVAS.
Varšuvos teatriniai susitikimai: Mikės Pūkuotuko ir Švento Kryžiaus sandūroje
• RIDAS VISKAUSKAS.
Pakilę skrydžiui
• Su JUSTINU SARTAUSKU kalbasi SVAJŪNAS SABALIAUSKAS.
Šiaulių dramos teatro spektaklius rodys Šiaulių televizija

DAILĖ 
• KRISTINA STANČIENĖ.
Dvi Vilniaus tapybos tradicijos
3
• KRISTINA STANČIENĖ.
Mitologinių skulptūrų parkas: menas kurti ir būti kartu
6

MUZIKA 
• VACLOVAS JUODPUSIS.
Festivalis pasibaigė, festivalis prasidės…

PAVELDAS 
• ALFONSAS TAMULYNAS.
Tūkstantmečio parodoje – Lietuva senuosiuose istorijos šaltiniuose
• „Neregėta Lietuva“ Japonijoje­­­

SAVAITĖ SU TV 
• SKIRMANTAS VALIULIS.
Tūkstantmečio paunksmėje
3

(PA)SKAITINIAI 
• MINDAUGAS PELECKIS.
1953

POEZIJA 
• ILONA JANULIENĖ.
7

PROZA/Apsakymo konkursas 
• ALGIS KUKLYS.
Sūnaus vardas
4

VERTIMAI 
• MARLEN HAUSHOFER.
Pasileidėlis

AKTYVIOS JUNGTYS/ŠIUOLAIKINIS MENAS 
• MYKOLAS MAŠNA.
Profesionaliųjų imtynių spektaklis

AKTYVIOS JUNGTYS/KULTŪROS DIS/KURSE 
• MINDAUGAS PELECKIS.
Utenos muzikos fenomenas pagal Vasha Dadaya: „Tikra magija“
1

AKTYVIOS JUNGTYS/JAUNIMO PUSLAPIS 
• BIRUTĖ ASEVIČIŪTĖ.
„Folk session“: tautinio identiteto ženklai jaunųjų menininkų akimis
1

KULTŪRA 
 JOLANTA SEREIKAITĖ.
K. G. Jungo idėjos – Lietuvos vardo tūkstantmečio paminėjimo fone
6

DE PROFUNDIS
Nepriklausomas ribotos atsakomybės „Literatūros ir meno“ puslapis
 
• VIRGINA ŠUKYTĖ.
Kaip prapuolė slibinai
• VIRGINA ŠUKYTĖ.
Kodėl išnyko undinės
1
• KĘSTUTIS PULOKAS.
Praėjusių vasarų kronika
2
• Skraidom užsienio lėktuvais1

KULTŪRA

K. G. Jungo idėjos – Lietuvos vardo tūkstantmečio paminėjimo fone

JOLANTA SEREIKAITĖ

[skaityti komentarus]

Birželio 25–27 d. Vilniaus universitete vyko pirmoji Lietuvoje tarptautinė analitinės psichologijos konferencija. Konferencijos tema – „Dialogas sandūroje tarp Rytų ir Vakarų: kultūrinio tapatumo praeitis, dabartis ir ateitis“. Analitinė K. G. Jungo psichologija analizės objektu laiko ne tik asmens psichikos tyrimą, bet daug dėmesio skiria kultūros ir istorinių procesų analizei, individualių ir kolektyvinių veiksnių sąveikoms bei jų raiškos įvairovei aiškinti.

Konferencijos atidarymo metu kalbėjęs analitinės psichologijos atstovas Murray’us Steinas pažymėjo, kad svarbi giluminės psichologijos sritis – kultūrinės tapatybės ieškojimas. Neatsitiktinai Vilniaus kaip Europos kultūros sostinės pradžia – kunigaikščio Gedimino sapnas, kuriame jis regėjo staugiantį vilką. Pasak M. Steino, tai buvo geras sapnas, gerai interpretuotas. Lizdeika pasakė, kad kunigaikštis turi pastatyti miestą. Tarsi giminiškos paralelės su jungiškąja analitine psichologija, kurioje sapnai svarbūs kaip mūsų egzistenciją veikiantis šaltinis. Kalbėtojas pažymėjo, kad pagrindinis uždavinys – sukurti dialogą tarp Rytų ir Vakarų, nes Europa tampa konfliktiška. Vilniaus universiteto rektorius Benediktas Juodka sakė, kad ne tik visa Lietuva švenčia tūkstančio metų vardo paminėjimo istoriją, bet ir Vilniaus universitetas šiais metais pažymi 430 įkūrimo metus. Juo labiau, kad tik vieną Europos šalį – Lietuvą, jis reprezentuoja. Profesorė Verena Kast, daugybės knygų autorė iš Šveicarijos, jungiškosios analizės „žvaigždė“, skaitė įvadinį pranešimą „Kultūrinė pasąmonė ir tapatybės ištakos“, kuriame teigė, kad egzistuoja ne tik kolektyvinė, bet ir kultūrinė pasąmonė. Pasak jos, kultūrinis identitetas – tai oras, kuriuo kvėpuojame, mes visi gyvename tam tikroje kultūrinėje terpėje. Mus sieja bendri simboliai, mitai, istorija, praeitis, religija, prasmės, kurios priklauso tik mums, ir tai vyksta nesąmoningai. Panašių dalykų prasmės ir vertės gali būti kitokios skirtingose šalyse. Problema kyla tada, kai išvykstame iš savo šalies į kitą: mums reikia išeikvoti daug energijos norint prisitaikyti kitoje kultūrinėje terpėje, nes ten gali funkcionuoti visai kitos, net priešingos vertės. Profesorė pabrėžė, kad kalba yra svarbi – kalbėdami gimtąja kalba, intuityviai galime kalbėti taip, kaip kiti iš mūsų tikisi. Jei iš išorės ateina naujos idėjos, tai mūsų kultūrinė pasąmonė nustato, kurie dalykai svarbūs, o kurie – ne. V. Kast pabrėžė, kad kultūros įvaizdžiai keičiasi lėtai, tačiau identitetas kinta keičiantis politinei situacijai. Profesorė kalbėjo apie tranzitinės erdvės sąvoką. Tai vieta, kurioje kultūrinė patirtis yra lokalizuota kaip galimybių erdvė, kur susikerta tai, kas priklauso individui ir kas priklauso grupei. Egzistuoja tarpkultūrinės tranzitinės erdvės. Tačiau nė viena kultūra nėra nei geresnė, nei blogesnė, jos skirtingos. V. Kast pastebėjo, kad Lietuva įsikūrusi tarp Rytų ir Vakarų, ir priminė, kad Vakarai dažnai įvardijami kaip civilizacijos bastionas, o Rytai – kaip barbarų kraštas. Anot jos, tai vis dėlto išankstiniai įsitikinimai ir prietarai, apie kuriuos reikėtų diskutuoti.

V. Kast pasirinko lietuvišką pasaką „Eglė žalčių karalienė“, kurią prilygino stebuklinių pasakų Nr. 425 grupei, turinčiai stiprų transformacijos elementą. Tokio tipo pasakos yra „Gražuolė ir pabaisa“, „Baltasis vilkas“. Tačiau anos pasakos baigiasi laimingai, o štai „Eglėje žalčių karalienėje“ įvyksta galutinė transformacija – pasakos herojai pavirsta medžiais. V. Kast paklausė: „Kas tai, geresnės ateities laukimas ar buvimas savo vietoje?“ Nors lietuviškoje pasakoje nėra laimingos pabaigos, tačiau akcentuojamas žmogaus ir gamtos ryšys, susiliejimas su gamta, kuris, pasak profesorės, yra daugiau nei laimė.

Po paskaitos profesorės Verenos Kast paklausiau keleto dalykų.

Kuo kolektyvinė pasąmonė skiriasi nuo kultūrinės pasąmonės?

Sakyčiau, kad kolektyvinė pasąmonė –­ biologinė idėja, kad mes visi kaip žmonės esame panašūs, panašūs pagrindiniai poreikiai, panaši raida. O už kolektyvinės pasąmonės slypi kultūrinė pasąmonė – tai, kas sukurta kultūros. Tu esi kultūros veikiamas nuo pat kūdikystės, pvz.: esi berniukas ir nešioji raudonus drabužius, esi mergaitė ir rengiama mėlynai – tai kultūrinė pasąmonė. Ir kai kalbame apie archetipus – tai, kas formuoja paprastas jų formas – yra kolektyvinė pasąmonė, o tai, kas išreiškiama įvaizdžiais, suteikiant dinamikos, – tai kultūra.

Gyvename atvirame pasaulyje, kur yra daugybėje multikultūrinių ryšių, mus veikia daugybė skirtingų identitetų. Kaip tai gali mus keisti? Gal kada nors tapsime kosmopolitais?

Visi mes turime daugybę identitetų. Jūs pati turite daug skirtingų identitetų: kaip žurnalistė, kaip moteris, kaip dukra. Kai sakome žodį „identitetas“ – turime omenyje lankstų identitetą. Identitetas kinta. Visi mes klausiame, kas esame, nes identitetas turi būti patikrinamas. Jei sakysiu – esu tapytoja, bet niekas kitas taip nesakys, – vadinasi, nesu jokia tapytoja. Kitas svarbus klausimas – kam aš priklausau? Jei sakau – aš priklausau pasauliui, tai taip teigti yra per platu. Yra ir mažesnės grupės, kurioms priklausome, ir turime jaustis kam nors priklausantys. Gali būti kosmopolitu, jei žinai, kam priklausai.

Kas yra tranzitinės kultūrinės erdvės? Lietuva tikriausiai yra tranzitinėje erdvėje –­ tarp Rytų ir Vakarų?

Nelabai gerai žinau Lietuvos istoriją, todėl daug negaliu kalbėti, bet jums darė įtaką sovietai, vokiečiai. Visa tai yra identitetas, ir šiam identitetui pasikeitus kilo identiteto krizė: tapo nebeaišku, kam priklausote. Tačiau krizė – tai proga paklausti savęs, kas mums daro įtaką? Jūsų kultūra jums labai svarbi, jums reikėtų grįžti prie istorijos, prie jūsų identiteto ištakų: liaudies dainų, pasakų. Reikėtų atsigręžti į pagonybę, nors žmonės tai jau turi savyje. Jums nereikia siekti išorinės išraiškos, bet grįžti ten, kur yra tam tikri patyrimai. Vėl sukūrę identitetą, jūs atsigaunate. Kas yra lietuviškas identitetas? – labai įdomus ir kartu susijęs su tuo, kas iškentėta.

Tranzitinės erdvės yra visai kita. Tenka konsultuoti susituokusius skirtingų kultūrų žmones. Kai jie susiduria su kita kultūrine pasąmone, kyla daug problemų. Todėl reikia erdvės diskusijai, erdvės išreikšti tam, ką reiškia ta specifinė problema mano šalyje ir kitoje kultūroje. Tai tos erdvės, kuriose komunikuojame, – kartu šita erdvė mus sieja. Tai nėra klausimas, kaip krikščionis gali gyventi su musulmonu, bet kaip krikščionis ir musulmonas gali kartu, vienoje vietoje, harmoningai sugyventi. Tai būdas, padedantis sužinoti, kaip galime pasidalyti kultūra, – taip identiškumas taps tik aiškesnis ir sąmoningesnis. Esame šiek tiek kaip medžiai, bet galime ir judėti. Įgauname pasitikėjimo, kad esame aktyvūs ir galime ką nors pasaulyje keisti. Tačiau svarbu turėti saugų identitetą – tapatybę. Ne tik kaip asmeniui, bet ir kaip šaliai.

Kodėl pasirinkote pasaką apie Eglę žalčių karalienę?

Tai buvo dovana Lietuvai. Man buvo malonu pasisakyti pirmojoje Lietuvos konferencijoje, žinojau, kad tai svarbi pasaka. Norėjau atverti mus jungiančią tarpkultūrinę erdvę, žvelgiau į tą pasaką iš savo šveicariškos pozicijos, bet būtų įdomu sužinoti, kaip tą pasaką aiškina lietuvių kolegos.

Kaip pasikeitė nuo Jungo laikų analitinė psichologija?

Pagrindinis dalykas išlieka tas pats – padėti žmonėms. Nemanau, kad sąvokos pasikeitė, pasikeitė kai kurie jų aiškinimai. Jungas manė, kad, tarkim, vyras turi anima, o moteris – animus, mes manome, kad tai –­ svarbios mūsų psichikos figūros. Nemanau, kad tuo skiriamės nuo anų laikų. Kalbėjau apie kultūrinę pasąmonę, kad viskas ateina iš kultūros, iš santykių su žmonėmis, bet tai jau nėra Jungo dalykas, tai labiau siejasi su kitomis pagrindinėmis mokslo ir psichologijos kryptimis, pvz.: kalbėdami apie sapnus, remiamės ir neurobiologijos mokslu.

K. G. Jungo pasaulėžiūroje labai svarbus menas, simboliai?

Svarbus ne menas kaip toks, bet visi kūrybiškumo aspektai. Nes Jungas tikėjo, kad mūsų psichikoje egzistuoja kūrybinis pradas. Ir tai būdinga visam pasauliui. Kai tu susijungi su ta kūrybine galia, esi sveikas ir gali gyventi visavertį gyvenimą.

B.d.
 

Skaitytojų vertinimai


53890. Balys2009-07-13 18:32
Kaip tai primena Vytautą Kavolį, kurs sugrįžimą į praeitį ir archajišką viziją regėjo ateities rodikliu.

53898. to Balys2009-07-14 01:12
dieve, dieve, ko jūs baudžiauninkai dar nenurimstat ant tos gana ezoterinės psichodinamikos. Nejuokinkinkit. Gal oligarchais patarsit kaip patapt? Cha cha cha

53900. ba bac2009-07-14 12:14
na ko čia žvengti, bajorgaliai kartą buvo uzurpavę valdžią ir žlugo, persimetė į artistus. Tai ką, gal dabar prisikelia pakartoti scenarijų?

53913. drabužinė2009-07-15 03:22
o kartais ne atvirkščiai? berniukai mėlynai, o mergaitės rausvai?

53914. to drabuzine2009-07-15 10:27
Jei ziuresime i krikscionybe, tai Kristaus drabuziai - raudoni, o Marijos - melyni. Gal tas tureta omenyje.

53937. Aistis2009-07-16 14:54
Ne tiek daug tas tūkstantmečio fonas, kai 320 m. pr.m.e. Pitėjas iš Marselio, pabuvojęs mūsų istoriniuose kraštuose, pranešė apie aisčių tautą (Ostiaioi). Kiek vėliau Tacitas ir kiti papildė duomenis. Tai kitais metais turėtume švęsti 2330 metų tautos kultūrinio tapatumo būvį istorijoje.

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Lapkričio

PATKPŠS

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30  

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30 31  

 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 9 iš 9 
5:11:11 Nov 28, 2011   
Mar 2009 Jul 2014
Sąrašas   Archyvas   Pagalba