Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2007-06-29 nr. 3149

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• Vyturys Jarutis.
MYKOLAS.DOC
23
• KITAME NUMERYJE

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• KINO TEATRAI
• TEATRAI
• KONCERTAI
• PARODOS
• VAKARAI
• ĮVAIRŪS
• LR KULTŪROS LAIDOS

AKTUALIJOS 
• Astrida Petraitytė.
BOBROVSKIŠKI STIKLO KAROLIUKŲ ŽAIDIMAI
• VERTĖJŲ DIRBTUVĖS NIDOJE

KNYGOS 
• „BAIRONAS“
• „LIETUVIŲ KALBOS IŠDAVYSTĖ“1
• „ISTORIKA“
• ANTANAS MACEINA. „RAŠTAI“
• Jūratė Baranova.
PASLAPTIES AR NUOGYBĖS LINK?
27
• Eugenija Vaitkevičiūtė.
„IR KIEKVIENAS GAL ESAME ŽVILGSNIS...“
• (PA)SKAITINIAI1
• NAUJOS KNYGOS

DAILĖ 
• Algis Uždavinys.
MAŽI GYVENIMO STEBUKLAI
• TYLUS ŠVIESIOS KŪRYBOS GROŽIS

TEATRAS 
• BIRŽELIO LAIŠKAS. GRAŽIOJI TORUNĖ IR JOS TRADICINIS „KONTAKTAS“3

MUZIKA 
• Vilma Paliaukienė.
RAMINTOS ŠERKŠNYTĖS „SAULĖLYDŽIO IR AUŠROS GIESMĖS“: TARP JAU ATRASTO IR NAUJO
3

PAVELDAS 
• Peter Assmann.
ALFREDO KUBINO KŪRYBOS KELIAS

POEZIJA 
• ALIS BALBIERIUS3
• INEZA JUZEFA JANONĖ3

PROZA 
• Nerijus Meškauskas.
SODININKAS
4

VERTIMAI 
• Eugenio Montale.
GELTONOS ROŽĖS

SUKAKTYS 
• GYVENIMAS TARP ŽODŽIŲ, ŽODELIŲ, ŽODELYČIŲ5

KULTŪROS DIS/KURSE/ AKTYVIOS JUNGTYS 
• Edvardas Rimkus.
FILOSOFIJOS, KAIP TRANSCENDENCIJOS, MĄSTYMO SAMPRATA A. ŠLIOGERIO FILOSOFIJOJE
3

KRONIKA 
• ČIULBA ULBA
• KRISTIJONO DONELAIČIO 300 METŲ SUKAKČIAI ARTĖJANT: PRADEDAMA RENGTI MINĖJIMO PROGRAMA
• KAI NĖRA DĖL KO DISKUTUOTI…4
• Pranas Visvydas.
DAR VIS SKAISTYKLOJE
• Stanislovas Abromavičius.
ANTANO GUSTAIČIO SUGRĮŽIMAS
1

SKELBIMAI 
• SKELBIAMAS P. LEMBERTO LITERATŪRINIS KONKURSAS

DE PROFUNDIS 
• Dr. Balys Bukelis.
POLITOLOGINĖS ETIMOLOGIJOS
1
• Rudarūta.
DVIDEŠIMT TRYS
5

PARK@S 
 JULIJONAS URBONAS: SUSIETI NESUSIEJAMUS DALYKUS6
• Vigmantas Butkus.
HOLOGRAMINĖ SNŪDA ŠIAULIŲ „SAULĖS“ KINO TEATRE
• Gintautas Mažeikis.
BONIFACIJAUS ATOSTOGOS IR VIETINIS MENTALITETAS
1
• Tomas Butvilas.
AR TIK IQ APSPRENDŽIA BŪSIMOS KARJEROS PASIRINKIMUS BEI GALIMYBES?
4
• DEIMANTĖ KONDROTAITĖ1

PARK@S

JULIJONAS URBONAS: SUSIETI NESUSIEJAMUS DALYKUS

[skaityti komentarus]

iliustracija
Ernestos Šimkienės fotografija

Su Julijonu Urbonu kalbėjomės šį pavasarį Šiauliuose vykusio penktojo tarptautinio medijų meno festivalio „ENTER“ metu. Julijono pristatyta interaktyvi instaliacija „Pučiamųjų orkestras“, ko gero, tapo didžiausiu festivalio traukos centru.

Gal galėtum savo projektą pristatyti „Parko“ skaitytojams?

„Pučiamųjų orkestras“ – tai garsinė, grafinė ir elektroninė sistema, kuri interpretuoja tikro pučiamųjų orkestro kolektyvinės interakcijos fenomeną. Pučiamųjų orkestre muzikantai kolektyviai sąveikauja savo plaučiais ir savo muzikiniais sugebėjimais. Čia yra elektroninė tokios sąveikos interpretacija. Instaliacija veikia labai paprastai – paprasčiausiai reikia kažką pasakyti į vieną iš mikrofonų arba papūsti į vėjo malūnėlį. Šios sistemos valdymo principai išaiškėja žaidimo metu. Mane ir sudomino, kaip galima kompleksinę sistemą – kompiuterinės ir programinės įrangos prigrūstą mašiną valdyti paprastu, visiems suvokiamu ir prieinamu metodu. Turėjau idėją šią instaliaciją sukurti iš dalies šiek tiek ironiškos, humoristinės formos, kad maloni nuotaika žmonėms padėtų susisieti su ta mašina, kuri dažniausiai laikoma rimta ir nemalonia arba susijusia su darbo kontekstu.

Šiuo darbu iš dalies demonstruoju savo doktorantūros studijų Vilniaus dailės akademijoje ieškojimus ir atradimus. Mano pasirinkta tema – atsirandančių (angl. emerging) technologijų ir dizaino sąsaja, kitais žodžiais tariant, interakcijos dizaino teorija ir praktika. Mano praktiniai darbai yra pagrįsti teoriniais ieškojimais, dauguma jų yra interaktyvūs arba susieti su elektroninėmis technologijomis. Man įdomu, kaip tie projektai, demonstruojami galerijose arba kitose erdvėje, integruojasi į realų gyvenimą, kokius debatus, diskusijas apie technologijas jie sukelia.

Julijonai, tu esi menotyrininkas?

Nenorėčiau taip savęs įvardinti. Esu dizaineris, menininkas, teoretikas – įvairiai galima pasakyti, užsiimu tiek praktika, tiek teorija. Bet mane vadina menotyrininku, nes esu menotyros doktorantas. Prieš tai Vilniaus dailės akademijoje baigiau vizualinio dizaino studijas, pabaigęs magistrantūrą, nutariau toliau gilintis į sudominusią sritį – naujųjų technologijų sąveiką su kūrybine praktika bei jų įtaką menotyros ar dizaino kritikos diskursui.

Galima sakyti, esi tarpdisciplininis žmogus.

iliustracija
Kėdė „Kudirka“. Aut. Paulius Vitkauskas
Iš asmeninio archyvo

Mane visada domino, kaip galima susieti nesusiejamus dalykus, kas tose sąveikose yra vertinga.

Tavo gyvenimo, veiklos schema gana sudėtinga. Pas mus paprastai arba kažką kuria, arba kalba apie kitų kūrybą – kritikuoja.

Man tiesiog įdomu žmogui – nebūtinai teoretikui, nebūtinai ekspertui – suteikti malonią patirtį. Tokie projektai gali būti įvairiai interpretuojami – ir paprastas žmogus gali rasti kažką sau malonaus, ir ekspertas kažką randa. Projektų daugiasluoksniškumas padaro juos prieinamus visiems – vieni juose randa žaidimą, tam tikrą bendravimo su mašina malonumą ar net juoką, kiti įžvelgia ir atskleidžia reikšmingas diskusija apie interakcijos dizaino ir naujųjų technologijų įtaką visuomenei.

Kalbi apie medijų kultūrą?

Galima ir taip sakyti, bet iš tikrųjų dabar man labiau rūpi ne tiek medijos, kiek įvairių technologijų, ne tik elektroninių, įtaka mūsų raidai, mūsų evoliucijai. Dabar yra tokios keturios pagrindinės technologijų rūšys: informacinės, genomo, robotikos ir nano technologijos. Man įdomu, kaip visa tai susieti su dizainu.

Nori būti priekyje?

Ne visai. Man įdomu kažką sukurti numatant, kokios technologijos ateis į namus, ir pasižiūrėti, kaip žmonės jas priims, ar jiems tai suteiks malonių patirčių. Pavyzdžiui, kaip atsitiko su informacinėmis technologijomis? Jos atėjo iš laboratorijų, yra susietos su darbo vertėmis, todėl žmonėms sunku jas valdyti, sudėtinga suprasti. O kodėl taip atsitiko? Buvo atskirta: čia laboratorija, o čia paprasti žmonės. Man norisi savo projektais iš anksto numatyti, kaip žmonės reaguos į tas atsirandančias technologijas, kol jos dar neatėjo iš laboratorijos į namus.

Tavęs kaip menotyrininko noriu paklausti, kaip vertini medijų kultūros situaciją Lietuvoje.

Lietuvoje šia tema dar labai mažai diskutuojama. Jei kalbama, tai dažniausiai apie naująją žiniasklaidą arba ekraninį meną. Galbūt problema ta, kad nėra tarpdisciplinės kūrybos. Pas mus kūrybiniai ir technologiniai procesai yra labai atskirti arba netinkamai siejami. Man tenka bendradarbiauti su lietuvių technologais – dirbant su jais kyla daug nesusipratimų dėl tarpdisciplinio diskurso stokos. Čia gali būti kalta profiliuota mokykla arba „sausa“ specializacija. Japonijoje bendrojo lavinimosi mokyklų vyresnėse klasėse mažinami tiksliųjų ar gamtos mokslų kursai ir didinami humanitarinių ar meno krypties. Todėl japonai užauga kūrybiškesnėmis ir platesnių pažiūrų asmenybėmis. Nenuostabu, kodėl tiek daug japonų dalyvauja ir laimi įvairiuose naujųjų medijų meno festivaliuose ir konkursuose.

iliustracija
Kėdė „Kudirka“. Fragmentas
Iš asmeninio arcyvo

Turbūt kalbi ne tik apie kultūrą?

Taip, mes apskritai esame „generalistai“ (angl. generalists) – „vieno žmogaus orkestrai“, nes vienas žmogus pas mus viską daro ir, galima sakyti, nieko nepadaro. Grojant tik su vienu instrumentu galima tapti nepralenkiamu virtuozu. Kiekybė dažniausiai skatina paviršutiniškumą. Mano patirtis rodo, kad vakarų Europoje tokį projektą kaip „Pučiamųjų orkestras“ darytų keli žmonės: vienas užsiimtų elektronika, kitas – reakcine grafika, dar kitas – garsu. O čia tenka viską daryti pačiam, nes nėra su kuo bendrauti ar kieno paklausti patarimo. Panašu, kad tarpdisciplinė diskusija ir praktika vienu metu yra ir viso orkestro, ir vieno atlikėjo sąveikos darna.

Kaip kyla tavo idėjos? Pirmiausiai jas apmąstai teoriškai?

Mano projektai labai įvairūs. Kas juos inspiruoja? Pirmiausiai – mano kasdienė patirtis. Manau, kad mane domina tai, kas yra arčiausiai manęs ir kas su manimi susieta. Praeityje buvau susijęs su pramogų parkais – su parkų dizainu, administravimu, todėl mane labai domina pramogų parkų kultūra, žmonių patirtis juose. Taip pat man įtaką daro mano šeimos humoras, kuris unikaliai pasireiškia bendraujant – kad palaikytų gerą nuotaiką, savijautą ar socialinius ryšius. Pasitelkus šią asmeninę patirtį, neseniai padariau nedidelę mokslinę studiją apie humoro vertes ir kaip galima jį pritaikyti dizaine ar interaktyvioje terpėje. Dabar dar labiau suprantu, kad humoras gali būti galingas įrankis ne tik kūrybinei raiškai, bet ir komunikacijos procesų valdymui ir manipuliacijai.

O kuo ypatingas tavo šeimos humoras?

Ta reikšmė grynai asmeninė, ją sunku išreikšti žodžiais. Mano tėvo humoras spontaniškas, emocingas. Mamos – subtilesnis, pasvertas moteriška intuicija. Mūsų šeimoje humoras yra labai svarbus – jis nuolat naudojamas užglaistyti problemas ar tiesiog pramogos tikslu.

Lietuvoje tai – ganėtinai retas dalykas...

Tai yra nemaža problema. Kai studijuodamas imdavausi su humoru susijusios temos, akademikai į mane žiūrėdavo kreivai, laikydavo tą temą trivialia, nors seniai suprasta, kad humoras yra labai reikšmingas žmogui.

iliustracija
Instaliacija „Pučiamųjų orkestras“
Iš asmeninio archyvo

Kaip vertini žmogų, kuris neturi humoro jausmo? Tai – didelis trūkumas?

Manau, nėra tokių, kurie neturi humoro jausmo. Visi jį turi, tik kai kurie viešai neparodo, nes juk žmogus iš prigimties yra emocingas.

Gal galėtum papasakoti apie keletą savo projektų.

Kaip minėjau, jie įvairūs. Pavyzdžiui, kartais tenka įprastus projektus praplėsti naujųjų technologijų sprendimais ar tiesiog „aprengti“ daiktus technologizuotu apdaru. Pavyzdžiui, Paulius Vitkauskas, kuris sukūrė kėdę „Kudirka“, manęs paprašė ką nors su ja padaryti interakcijos dizaino kontekste. Aš joje įstačiau skaitliuką, kuris skaičiuoja supimosi ciklus. Paprastas sprendimas, bet tai yra puiki iliustracija, kaip skaitmeninė technologija gali pakeisti žmogaus patirtį su įprastu daiktu. Kiti projektai, kaip, pavyzdžiui, „Pučiamųjų orkestras“, yra susieti su interaktyvumu. Dar kiti susieti su mūsų kasdien naudojamais objektais – man įdomu, kaip galima pakeisti tų objektų paskirtį ar naudojimą taikant naujus metodus, naujas technologijas. Dabar mane labai domina pramoginiai įrenginiai, ateities pramogos. Dauguma mūsų pramogų yra nesusietos su intelektualine veikla, jos yra gana vulgarios ir man įdomu, kaip galima jas susieti su intelektualine veikla, intelektualiniais procesais ir su naujosiomis technologijomis.

O ar kurdamas galvoji apie auditoriją? Ar galvoji, ko jai reikia, kas jai įdomu?

Aš gal ne tiek žiūriu į žmonių poreikius ir norus. Tiesiog mėginu daryti skirtingus projektus ir stebiu žmonių reakcijas, nes patys žmonės dažnai nežino savo norų ir savo poreikių. Aš, kaip dizaineris, galiu tuos užslėptus norus išprovokuoti, paskatinti juos atsiskleisti. Aš pats turiu daug tokių užslėptų poreikių, kurie atsiskleidžia netikėtose situacijose, taigi tie dalykai iš dalies susiję su mano asmenine patirtimi: ką nors neatpažinta galima atrasti darant eksperimentinius darbus, kurie išeina už konvencinio dizaino ribų.

Kas tave patį šiuo metu labiausiai domina? Kultūroje, mene, gyvenime?

Dabar mane labai domina garsas. Įdomus ne garsas įprasta prasme, bet garsas kaip skaitmeninė struktūra: kaip analogiškas garsas tampa neapčiuopiamas, virsta į dviejų skaičiukų kombinacijas, kaip tais skaičiais galima manipuliuoti naudojant automatizuotas sistemas. Tai yra mano paskutiniai ieškojimai. Ir dar mane domina retai taikomų naujų juslių panaudojimas dizaine – juk prioritetai dažniausiai teikiami mūsų regai ir klausai. Mane dabar domina kinestezija, taktilinis dizainas, o turbūt labiausiai – gravitacinis dizainas ar, kaip tiksliau įvardinčiau, – gravitacinė estetika.

iliustracija
Julijono Urbono pieš.

Gal galėtum paaiškinti?

Galiu pateikti atrakciono parko „amerikietiškų kalnelių“ pavyzdį: tame atrakcione visa važiavimo trajektorija iš tikrųjų yra tam tikras gravitacinis pasakojimas. Mane domina gravitacijos simuliacija – kaip tą gravitacijos įspūdį galima suteikti kitais, intelektualiais būdais, kaip tai gali būti susieta su garsu ar vizualine stimuliacija ir kaip galima visam šiam diskursui suteikti intelektualinę formą.

Egzistuoja įtampa tarp šiuolaikinio medijomis, technologijomis pagrįsto meno ir klasikinio, įprasto, tradicinio. Kaip manai, ar gali kas nors laimėti?

Kai atsiranda naujų meno apraiškų, naujų išraiškų, visuomet vyksta įtemptos ir kontraversiškos diskusijos. Aš manau, kad menas darysis vis daugiadiscipliniškesnis. Dauguma ateities tyrinėtojų numato, kad apskritai visi teoriniai ir praktiniai procesai tampa vis labiau susieti, disciplinos, kurios kažkada buvo išskirtos, vis labiau sulimpa ir ilgainiui taps viena disciplina. Tai vadinama artėjimu link vienaskaitiškumo (angl. singularity). Aš tuo tikiu, tai rodo ir vis labiau įsigalintis tarpdiscipliniškumas. Matyt, ir žmogus tampa vis labiau pajėgus „suvaldyti“ vis didėjančius informacijos ar žinių srautus, visuotinis IQ didėja, o technologijos krypsta link žmogaus pajėgumų sustiprinimo – intelektinių, kūniškų ar dar kažkokių kitų. Tai leidžia jam atlikti tokius veiksmus, kurie kažkada buvo laikomi nežmogiškais ir neįmanomais žmogui. Artėja posthumanizmo era.

Kaip įsivaizduoji savo ateitį?

Norėčiau kurti projektus, kurie nagrinėtų naujas dizaino praktikos ir kritikos žemes. Teorija mane daugiau domina kaip motyvacija ir inspiracija projektams ir praktinė pusė – kaip sukurti projektus, kurie sukeltų rimtus debatus, o taip pat paskatintų naujus ieškojimus.

Kalbėjosi Sigita Inčiūrienė

 

Skaitytojų vertinimai


39683. i2007-07-02 22:33
siulau sukurti zaidima artima kronenbergo kine existenija , cia del gravitacines estetikos :) o siaip , Juliau , manau tau pasiseks ir linkiu sekmes !!

39707. na jau na jau2007-07-04 10:40
Julijonai, tu sakai: "O čia tenka viską daryti pačiam, nes nėra su kuo bendrauti ar kieno paklausti patarimo". Nu bet ar tikrai nera?

39721. i2007-07-05 11:14
atsakyiu uz Juliu: nu bet tikrai nera !! tuo ir skitiasi padetis cia ir daug kur kitur .pvz :olandijoje, anglijoje, vokietijoje, prancuzijoje ir t.t. visa tai destoma univeritetuose , o pas mus viska reikia patiems atradineti . ir tai pakankamai sunku.

39729. nu jau jau2007-07-06 16:17
nu tai "bendrauti ar kieno paklausti patarimo" galima ir uz universiteto sienu! ar pasaulis uz akademijos glebio neegzistuoja? nemanau, kad Julijonas gerai apgalvojes atsake i ta klausima. yra zmoniu kurie dirba garse, video, dizaine... ir su kuriais galima ir reikia bendrauti ir visai nesunku juos surasti. tiesiog tas nelemtas akademizmas vis koja totalinei komunikacijai pakisa. o konteksto kaltint tai nereikia. ok?

39731. Julijonas2007-07-07 01:47
Noreciau patikslinti savo atsakyma "nes nėra su kuo bendrauti ar kieno paklausti patarimo". Cia turiu omenyje teorine/praktine elektroninio meno kompetencija. Nenoriu atrodyti arogantas, taciau man is tiesu nepavyko Lietuvoje surasti zmogaus, kuris turetu bent abstrakcia samprata apie kurybini elektronines sistemos projektavima. Su malonumu laukiu kurybingu zmoniu bendradarbiavimo pasiulymu. Reikalingos nors elementarios C++/proce55ing/mikrovaldikliu programavimo arba reakciniu garsiniu kompoziciju komponavimo (pvz. MAX/MSP, PureData terpeje), arba elektr. grandiniu sudarymo, arba metodologines interakcijos dizaino zinios.

50813. yollll2009-01-15 15:00
sakai yra 4 technologiju rusys, bet pacios technologijos yra mechanines, analogines ir skaitmenines.

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Lapkričio

PATKPŠS

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30  

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30 31  

 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 9 iš 9 
5:09:47 Nov 28, 2011   
Nov 2010 Nov 2012
Sąrašas   Archyvas   Pagalba