Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2009-12-18 nr. 3264

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• AL PURDY.
Klausantis savęs
21
• Kitas numeris išeis
sausio 1 d.
3
• TRUMPA KRONIKA
• PRENUMERATA

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• KINO TEATRAI
• TEATRAI
• KONCERTAI
• PARODOS
• VAKARAI
• ĮVAIRŪS

ESĖ 
• STASYS STACEVIČIUS.
Laikrodis ir begonija
5

AKTUALIJOS 
• 2009 m. Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatai
• ASTRIDA PETRAITYTĖ.
Ar menininkų ir valdininkų dialogai tinkami tik komedijos žanrui?
4
• Gerbiami leidėjai ir vertėjai!

LITERATŪRA 
• KAROLIS BAUBLYS.
Nemirtingai mirtingas lapkritis
5
• Emily Dickinson lietuviškai
• „Literatūros ir meno“ 2009 m. publicistikos ir apsakymo konkursas5

KNYGOS 
• STASYS STACEVIČIUS.
Dingusiesiems ir esantiesiems
1
• ALEKSANDRAS ŠIDLAUSKAS.
Ir vėl kalendorius-klaidynas
• NAUJOS KNYGOS

TEATRAS 
• Režisierių CEZARĮ GRAUŽINĮ kalbina KRISTINA SAVICKIENĖ.
Žmogaus šokis ant angelo sparnų
2
• SNIEGUOLĘ DIKČIŪTĘ kalbina KĘSTUTIS LENKŠAS.
Adventas – su „Prabudimais“

FOTOGRAFIJA 
 GABRIELĖ KUIZINAITĖ.
Lietuviškosios fotografijos istorijos ženklai
1

DAILĖ 
• VAIDILUTĖ BRAZAUSKAITĖ-LUPEIKIENĖ.
Labas viso gero
1

MUZIKA 
• VIDAS PINKEVIČIUS.
Lietuvos vargonų katalogas
2

KINAS 
• LINA ŽIŽLIAUSKAITĖ.
Beprotiškas apetitas gyventi
3

SAVAITĖ SU TV 
• SKIRMANTAS VALIULIS.
Ragai ir kanopos

(PA)SKAITINIAI 
• MINDAUGAS PELECKIS.
Propaganda
25

POEZIJA 
• ALGIS SKAČKAUSKAS
1955–2009.
7

PROZA 
• GEDIMINAS KUKTA.
Visi karaliaus tarnai: romanas
3

VERTIMAI 
• HAIKU2

AKTYVIOS JUNGTYS/ŠIUOLAIKINIS MENAS 
• RIDAS VISKAUSKAS.
Pakeliui į save, tolyn nuo dangaus...
1

AKTYVIOS JUNGTYS/KULTŪROS DIS/KURSE 
• Su RITA ŠERPYTYTE kalbėjosi IEVA VASILIONYTĖ.
Rita Šerpytytė: filosofija – amatas iš pašaukimo, ir tik virš jo – „visi genialumai“
17

AKTYVIOS JUNGTYS/JAUNIMO PUSLAPIS 
• JUOZAS ŽITKAUSKAS.
Nebeverkti, bet pradėti džiaugtis
1

KRONIKA 
• Talentingo vertėjo atminimui11
• Maironio lietuvių literatūros muziejaus naujiena
• „Kūrybos procese“

IN MEMORIAM 
• DAIVA LAGAUSKAITĖ
1953–2009
1

DE PROFUNDIS
Nepriklausomas ribotos atsakomybės „Literatūros ir meno“ puslapis
 
• HANS CARL ARTMANN.
Iš sapnininko
„Neužgimusi žinia. 90 sapnų“
3
• MĀRIS BĒRZIŅŠ.
Gūtenmorgenas ir Kalninis
1
• Brangus Kalėdų Seneli,

FOTOGRAFIJA

Lietuviškosios fotografijos istorijos ženklai

GABRIELĖ KUIZINAITĖ

[skaityti komentarus]

iliustracija

Šiemet sukanka 40 metų, kai įsikūrė Lietuvos fotomenininkų sąjunga, kuri šiandien vienija daugiau kaip 300 narių ir koordinuoja fotografijos procesus Lietuvoje. Tais pačiais 1969-aisiais. Lietuvos fotografijos paroda „Devyni Lietuvos fotografai“ surengta Maskvoje. Kiek anksčiau, 1963 metais, įkurtas Kauno fotoklubas, kuris rengdavo parodas, organizuodavo menininkų darbų peržiūras. Kaip tik tuo metu Maskvoje pradėti leisti fotografijos almanachai, kuriuose buvo publikuojami ir lietuvių fotomenininkų darbai.

Septintuoju XX a. dešimtmečiu į lietuvių fotografiją atėjo novatoriška, eksperimentuojanti fotografų karta. Kūrybinį kelią tuo metu pradėjo dabar savotiškomis ikonomis tapę fotomenininkai: Antanas Sutkus, Algimantas Kunčius, Romualdas Rakauskas, Aleksandras Macijauskas, Julius Vaicekauskas, Liudas Ruikas, Marijonas Baranauskas, Vitas Luckus (1943–1987), Vaclovas Straukas ir kiti. Nepaisant politinio ir kultūrinio atšilimo, sovietmetis lietuvių fotografams, kaip ir daugeliui menininkų, buvo sudėtingas – cenzūros užtvaros, sustabarėjusi tematika, ribotos kūrybos sklaidos galimybės.

Šiais, jubiliejiniais, Lietuvos fotografijos metais, pasirodė trys knygos, kurios įvairiais aspektais analizuoja Lietuvos fotografijos istoriją, dabarties aktualijas, lietuvių fotografijos mokyklos fenomeną. Viena jų – rusų menotyrininko Levo Aninskio knyga „Saulė šakose. Apybraižos apie lietuvių fotografiją“ kurią į lietuvių kalbą išvertė Stanislovas Žvirgždas (rusų kalba parašyta ir išleista 1984 m., lietuviškąjį vertimą išleido Lietuvos fotomenininkų sąjunga). Ji supažindina su klasika tapusiais kūriniais, pristato sovietmečiu susiformavusį požiūrį į lietuvių fotografijos mokyklą, atspindi jos vertinimą bendrame fotografijos istorijos kontekste. Knygoje skelbiami tekstai, rašyti 1982–1983 metais. Lietuviškojo leidimo įžangoje S. Žvirgždas rašo, kad L. Aninskio knyga išleista kaip metodinė priemonė. Vėliau kiti rusų menotyrininkai taip pat nagrinėjo lietuvių fotografiją, tačiau šioje knygoje geriausiai atskleidžiamos lietuvių fotografijos mokyklos ištakos, jos raida, kūrėjai, tuo laikotarpiu vyravusios fotografijos meno problemos. Ji įtvirtina lietuvių fotografijos svarbą, jos reikšmę tuometinėje Sovietų Sąjungoje. Pasak L. Aninskio, Lietuvos fotografijos mokyklos terminas pirmą kartą paminėtas 1969 m. žurnale „Sovetskoje foto“. Gaila, kad originalas ir vertimas nėra iliustruoti fotografijomis, tačiau knyga vertinga dėl įvairių fotografijos aspektų analizės, paralelių ir įžvalgų.

iliustracija

Fotomenininkų Jono ir Tatjanos Kuzminų knyga „Lietuvos fotografijos mokykla“ (išleido Kauno jaunimo žinia­sklaidos centras) – pažintinio pobūdžio. Aiškiai ir nuosekliai pristatomi žymiausi fotomeninkai: supažindinama su kūrybine biografija, aptariami kūrybos ypatumai, pateikiama daug iliustracijų. Knygos autoriai remiasi rusų menotyrininkų tekstais ir įžvalgomis, tad čia galima pasigesti knygos autorių požiūrio ir vertinimo. Tačiau leidinys – tarsi vadovėlis, enciklopedija kiekvienam, besidominčiam lietuvių fotografija.

iliustracija

Naujausia knyga – „Margi fotografijos dešimtmečiai. 1919–2009“ (sudarytojai Stanislovas Žvirgždas ir Skirmantas Valiulis, išleido Lietuvos fotomenininkų sajungos fotografijos fondas). Tai straipsnių rinkinys, skirtas Lietuvos fotomenininkų sąjungos 40-mečiui, jame atspindėta lietuvių fotografijos raida nuo jos ištakų. Knygą sudaro fotografų, menotyrininkų, menininkų, kultūrologų ir filosofų straipsniai apie fotografijos meną. Verta dėmesio požiūrių įvairovė: nuo Jano Bulhako fotografijos sampratos iki filosofo Arvydo Šliogerio svarstymų. Knygos pratarmėje sudarytojai užsimena, kad nuo seniausių laikų fotografiją lydi tekstas. Beveik kiekviename tekste keliami klausimai: kokią vietą fotografija užiima šiuolaikinėje kultūroje, mene ir menų sandūroje, kas yra fotomenas?

Būtų idealu, kad vertingą leidinį papildytų iliustracijos, bet krizės laikais to norėti turbūt per daug drąsu...

Aptarti leidiniai išryškina lietuviškosios fotografijos istorijos etapus, apibūdina, įtvirtina ir lietuvių fotografijos mokyklą, primena jos klasikų vardus, svarbiausius kūrinius, laimėjimus, pateikia kintančią fotografijos sampratą postmoderniojoje kultūroje, provokuoja naujiems iššūkiams bei svarstymams apie šią meno sritį.

 

Skaitytojų vertinimai


56416. sick2009-12-22 16:30
konkretus ir dalykiskas knygu aptarimas, be blevyzgu, kaip kad pvz. Peleckio rastuose. malonu skaityti

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Lapkričio

PATKPŠS

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30  

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30 31  

 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 9 iš 9 
5:08:06 Nov 28, 2011   
Nov 2010 Nov 2012
Sąrašas   Archyvas   Pagalba