Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2002-07-05 nr. 2906

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• Vaiva Vėbraitė.
DIPUKŲ LIETUVA IR SUGRĮŽTANČIŲJŲ TIKROVĖS
35
• TRUMPAI1
• KITAME NUMERYJE2

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• KINO TEATRAI
• TEATRAI
• KONCERTAI
• PARODOS
• VAKARAI
• ĮVAIRŪS
• LRT KULTŪROS LAIDOS

AKTUALIJOS 
• MENININKO STATUSAS
• Kęstutis Keblys.
"SANTARA" - ANYKŠČIAI
9

SVEIKINAME SUKAKTUVININKĘ 
• LIŪNĖ SUTEMA4

TEATRAS 
• MIRĖ GARSUS LIETUVOS AKTORIUS
ARNAS ROSENAS
1
 Aušra Martišiūtė.
LIETUVIŠKI SUSITIKIMAI VECLARE

RADIJO TEATRAS 
• NEAPŠVIESTAS RAMPOS

MUZIKA 
• Rita Aleknaitė-Bieliauskienė.
VILNIAUS FESTIVALIO PUSLAPIAI
2
• "VIEN MUZIKA MAN NIEKADA
NEBUVO ĮDOMI"
1

PROZA 
• EDMUNDAS3
• mini esė.
PO ŠITUO STOGU
• KAS VADINTINA TRADICIJA1

KNYGOS 
• Vida Mažrimienė.
ATGIMUSI "TAWA NOUSON"
• Ramutis Karmalavičius.
METAFIZINIO TEMPERAMENTO SUTELKTIS
1
• NAUJOS KNYGOS

POEZIJA 
• ROBERTAS KETURAKIS2

DAILĖ 
• Saulius Mikėnas.
PARODA "DUBLIS"
• Pillė Veljataga.
APIE DAILĘ ESTIJOJE

DIFFICILE EST SATIRAM NON SCRIBERE! 
• Tadas Desperadas.
TIESOS MOMENTAS

DE PROFUNDIS 
• Vytautas Galvanauskas.
DIDŽIAJAI PARTIJAI
5

TEATRAS

LIETUVIŠKI SUSITIKIMAI VECLARE

Aušra Martišiūtė

[skaityti komentarus]

iliustracija
Renginio dalyvių grupės centre - ketvirta iš dešinės Bettina Twrsnick
Irenos Tumavičiūtės nuotrauka

Vokietijos mieste Veclare, netoli Frankfurto prie Maino, jau ketvirtą kartą vyko "Lietuviški susitikimai", organizuojami Veclaro miesto Fantastikos bibliotekos kartu su Vokiečių-lietuvių literatūros draugija (Greifsvaldas). Šiandien Veclaras Lietuvoje ir Vokietijoje tampa žinomas kaip lietuvių kultūros populiarinimo centras, kuriame aktyviai veikia tikra lietuvių kultūros ambasadorė Bettina Twrsnik. Ji sugeba gauti paramos iš Vokietijos kultūrinių ir politinių organizacijų, kas dveji metai vykstančiame "Lietuviškų susitikimu" renginyje suburia Lietuvos ir Vokietijos kultūros tyrinėtojus, menininkus. Renginyje skaitomi Lietuvos ir Vokietijos kultūrą tyrinėjančių mokslininkų pranešimai, eksponuojamos parodos, vyksta literatūriniai skaitymai - klausytojai supažindinami su lietuvių rašytojų kūrinių vertimais. Per pirmąjį "Lietuviškų susitikimų" renginį 1995 m. Veclaro fantastikos bibliotekoje, sukaupusioje didžiausią fantastinės literatūros lobyną Europoje, buvo surengta diskusija fantastinės literatūros tema, 1997 m. renginio tema buvo moterų ir vaikų literatūra, 2000 m. - pasakos ir mitai.

Šiemet tris dienas (birželio 20-23 d.) trukusių "Lietuviškų susitikimų" temos - teatras ir literatūra - buvo susietos su Veclare vykstančio 50-ojo teatro festivalio programa, skirta Shakespeare’o kūrybai, ir su artėjančia Frankfurto knygų muge. Konferencijų pranešimuose ir aktyviose diskusijose įvairiais aspektais buvo analizuojama Lietuvos ir Vokietijos teatro kultūra, pristatomi Frankfurto knygų mugei "Athena" leidyklos išleisti bei rengiami lietuvių autorių kūriniai.

"Lietuviški susitikimai" prasidėjo parodos "Teatras Lietuvoje" atidarymu Miesto muziejuje ir Oskaro Koršunovo teatro spektakliu pagal Mariaus Ivaškevičiaus pjesę "Malūš" (rež. M.Ivaškevičius). Fantastikos bibliotekoje buvo eksponuojama Ramunės Pigagaitės fotografijų paroda "Mano miesto žmonės". Lietuvių pasakas skaitė, arfos muzikai palydint, garsi įvairių pasaulio šalių pasakų sekėja Hannelore Märchen (Frankfurtas prie Maino). Pažintis su lietuvių folkloru paskatino ją mokytis ir lietuvių kalbos.

Parodą parengė Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejaus darbuotojai, pristatė - muziejaus direktorius Aleksandras Guobys. Tai muziejaus rinkiniuose esančios spektaklių afišos, nuotraukos, scenovaizdžių ir kostiumų eskizai, kostiumai. Parodą ketinta demonstruoti tik renginio metu, tačiau muziejaus šeimininkų pageidavimu ekspozicija veiks dar keletą savaičių, kad kuo daugiau muziejaus lankytojų galėtų susipažinti su Lietuvos teatru, dramos ir muzikinių teatrų scenose pastatytais vokiečių autorių ir Shakespeare’o kūriniais.

Konferencijos vyko didžiojoje miesto savivaldybės salėje ir Fantastikos bibliotekoje. Supažindinta su Lietuvos ir Vokietijos dramos, muzikinių teatrų istorija, šiuolaikinės teatro kalbos kūrimo procesais. Teatrologas Aleksandras Guobys skaitė pranešimą, kuriame nagrinėjo 1945-1990 m. Lietuvos vaidybinio teatro tradicijas ir problemas. Literatūrologė Aušra Martišiūtė analizavo lietuvių autorių dramas, kuriose atpažįstami intertekstiniai ryšiai su Shakespeare’o ir vokiškojo ekspresionizmo kūriniais. Vokiečių teatro kaitą po Antrojo pasaulinio karo aptarė Dieteris Betzas (Vysbadenas). Fritzdieteris Gerhardsas - Etlingeno pilies teatro ir Veclaro vasaros festivalio prodiuseris - pristatė senas tradicijas Vokietijoje turinčius vasaros teatrų festivalius, vykstančius po atviru dangumi. Kauno Vytauto Didžiojo universiteto doktorantė Rūta Mažeikienė gvildeno šiuolaikinio Lietuvos dramos teatro tendencijas, teatro kalbos priemones, leidžiančias užmegzti dialogą su pasikeitusia Lietuvos visuomene. Patrickas Primavesi’s (Frankfurto prie Maino universitetas) aptarė XX a. pabaigos dramos kūrinius ir spektaklius, aktualizuojančius šiuolaikinei visuomenei reikšmingus politikos, sporto, populiariosios kultūros vertinimo klausimus.

iliustracija
Heseno krašto Mokslo ir menų ministerijos Teatro ir literatūros skyriaus vedėjas Albertas Zetzsche per parodos "Lietuvos teatras" atidarymą
Irenos Tumavičiūtės nuotrauka

Muzikologė Alė Gutauskienė parodos temą pratęsė ir papildė apžvelgdama Lietuvos operos ir baleto teatrų istoriją, vokiečių kompozitorių ir dramaturgų bei Shakespeare’o kūrinių spektaklius Lietuvos muzikiniuose teatruose nuo 1945 iki 2000 m., Lietuvos teatrų bendradarbiavimą su vokiečių menininkais. Reinhardas Kaiseris (Frankfurtas prie Maino), neseniai skaitęs paskaitą Vilniuje, Edvino Geisto operos "Dioniso sugrįžimas" premjeros proga, kalbėjo apie E.Geisto gyvenimą ir kūrybą. Arne Stollbergas (Berno universitetas, Šveicarija) nagrinėjo operos spektaklius, išskirdamas tradicinius ir šiuolaikinius, bendrąsias teatro kalbos tendencijas atliepiančius ar jas kuriančius; pristatė spektaklius pagal klasikinius ir šiuolaikinius operos kūrinius, kuriuose radikaliai išsivaduojama iš operų-muziejų kanonų ir štampų. Po kiekvieno pranešimo vykusiose diskusijose konferencijų dalyviai ir klausytojai domėjosi Lietuvos teatro istorija, Vokietijoje jau žinomų režisierių Eimunto Nekrošiaus, Oskaro Koršunovo spektakliais, šiandieninės lietuvių teatro kalbos ištakomis.

Kita "Lietuviškų susitikimų" tema buvo skirta Frankfurto knygų mugei. Rašytojas ir vertėjas Teodoras Četrauskas pristatė septynis projekto "Lietuvos literatūra" leidinius, skirtus Frankfurto mugei, skaitė savo kūrybos fragmentus - politines satyras. Lietuviškų knygų leidybos projektą Vokietijoje įgyvendina T. Četrauskas ir Veclaro fantastikos bibliotekos direktorė Bettina Twrsnick, suradusi leidyklą "Athena". Ši leidykla nuo 2001 m. pradėjo leisti lietuvių literatūros seriją "Literatur aus Litauen" ("Lietuvos literatūra"). Pernai išleistos 3 serijos knygos, išverstos Klauso Berthelio: Arvydo Šliogerio "Post Scriptum", Ričardo Gavelio apsakymų rinkinys "Taikos balandis" ("Friedenstaube: Sieben Wilnaer Geschichten"), Teodoro Četrausko humoreskos "Kažkas, kažkaip, kažkur" ("Irgendwas, irgendwie, irgendwo: Ironische Stadgeschichten"). Frankfurto knygų mugėje "Athena" pristatys ir šioje leidykloje išleistas Leonardo Gutausko, Antano A.Jonyno, Jurgio Kunčino knygas, Lietuvoje dar nepasirodžiusį T.Četrausko romaną "Juozas - taktinis šalies patriotas", lietuvių prozos antologiją. Tęsiant projektą, ketinama kasmet išleisti po 4 lietuvių autorių knygas, - tai nepaprastai svarbus žingsnis, populiarinant lietuvių literatūrą vokiškai kalbančiame regione.

"Lietuviškuose susitikimuose" dalyvavo ir Veclaro miesto bei Heseno krašto valdžios atstovai: Veclaro miesto burmistras Klausas Breidsprecheris, Heseno krašto Mokslo ir menų ministerijos Teatro ir literatūros skyriaus vedėjas Albertas Zetzsche, Heseno landtago Europos komiteto pirmininkas Aloysas Lenzas. Pastarasis supažindino su besiplečiančiais Heseno ir Lietuvos kultūriniais bei ekonominiais ryšiais, ypač akcentavo turizmo perspektyvas.

"Lietuviškų susitikimų" programa atrodo solidi ir oficiali, tačiau Lietuvos kultūros reprezentavimo tradicijos Veclare gimė ne oficialiomis, o asmeninėmis pastangomis. 1991 m. rašytojas Jokūbas Skliutauskas, trumpai apsilankęs Veclare, padėjo užmegzti ryšius tarp Fantastinės bibliotekos ir Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos. Be šio kontakto nebūtų užsimezgusi draugystė, išaugusi į vaisingą bendradarbiavimą, kurio gyvybingumą puoselėja Bettina Twrsnick, Thomas Le Blancas ir kiti Fantastikos bibliotekos darbuotojai (beje, šioje bibliotekoje yra ir lietuviškų knygų skyrius, kuriuo naudojasi čia gyvenantys lietuviai, lituanistiką studijuojantys studentai; čia galima išgirsti ir lietuvių kalbą, nes vasaros praktiką atlieka Vilniaus universiteto bibliotekininkystės specialybės studentės). Lietuvoje šiuos ryšius puoselėja ir stiprina rašytojas Teodoras Četrauskas, vertėja Irena Tumavičiūtė.

iliustracija
Tatjana Liutajeva, Algirdas Dainavičius, Arvydas Dapšys
ir Gabrielia Kuodytė vaidina "Malūšą"

Dmitrijaus Matvejevo nuotrauka

Post scriptum. "Lietuviški susitikimai" vyko Veclaro senamiestyje, apjuostame viduramžiška miesto siena, žavinčiame savita vokiško stiliaus architektūra, akmenimis grįstomis gatvėmis, aikštėmis ir ypatingu praėjusio laiko pojūčiu. Veclaras - J.W.Goethe’s jaunystės miestas. Pasakojama, kad nuo 1772 m. pavasario iki rudens Goethe Veclare turėjo atlikti juridinę praktiką, tačiau Imperijos teismo rūmuose apsilankė tik vieną kartą - atvykęs užsiregistravo ir daugiau nepasirodė. Veclare Goethe sutiko Lotą, - meilė be atsako įkvėpė laiškų romaną "Jaunojo Verterio kančios". Šiandien senojo miesto svečius traukia išsaugotas J.W.Goethe’s romano herojų prototipų atminimas. Taikliai Veclaro ir Goethe’s kūrinio ryšį apibūdino Viktorija Daujotytė: "Genijus ne tik kuria, jis išsaugo žmones, daiktus, leidžia išvysti juos kitiems". Gatvių rodyklės rodo kelią į Lotos namus, kur autentiška aplinka, asmeninių Lotos daiktų aura nustelbia muziejaus įspūdį, į Jaruzalemo namą (Goethe romano herojaus Verterio likimą supynė iš savo patirties ir tragiško Jaruzalemo likimo), vietas, kur mėgo lankytis rašytojas. Iš pirmo žvilgsnio kasdieniška Lotos namų aplinka spinduliuoja nuostabią aurą, - ši moteris įkvėpė Goethę, Thomą Manną, sukūrusį romaną "Lota Veimare". Prie Lotos muziejaus vyksta vasaros festivalio spektakliai, čia buvo vaidinamas ir M.Ivaškevičiaus spektaklis "Malūš". Permainingi orai buvo palankūs: pasibaigus staiga užklupusiai vasariškai liūčiai, publika susirinko, vaidinimas įvyko. Lotos namai tapo netikėta, kultūrinių asociacijų prisodrinta spektaklio dekoracija. Nemažą dalį publikos sudarė rusakalbiai žiūrovai, matyt, susidomėjimą sukėlė informacija, kad spektaklyje kalbama ne tik lietuvių, bet ir rusų kalba. Kalbos barjero problemą renginio organizatoriai išsprendė itin preciziškai, - reklaminiuose bukletuose buvo spausdinama pjesės santrauka, o prieš spektaklį žiūrovai galėjo įsigyti viso pjesės teksto vertimą į vokiečių kalbą.

Į "Lietuviškus susitikimus" Veclare suvažiavo ne tik renginio dalyviai, bet ir nemažai lietuvių kultūra besidominčių žmonių iš įvairių Vokietijos miestų. Taigi miesto svečių maršrutai nusidriekė ir į Lietuvos kultūrą reprezentuojančias vietas. Viena jų tapo pusiau juokais, pusiau rimtai įžvelgta "Vilniaus panorama" - einant senoviniu akmeniniu tiltu, jungiančiu senamiestį su naujuoju miestu, matyti ant medžiais apaugusio kalno stūksantis pilies kuoras, kalno papėdėje boluoja ryškus baltas pastatas, greta teka Lano upė...

 

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Lapkričio

PATKPŠS

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30  

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30 31  

 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 11 iš 11 
5:07:50 Nov 28, 2011   
Nov 2010 Nov 2012
Sąrašas   Archyvas   Pagalba