Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2002-07-05 nr. 2906

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• Vaiva Vėbraitė.
DIPUKŲ LIETUVA IR SUGRĮŽTANČIŲJŲ TIKROVĖS
35
• TRUMPAI1
• KITAME NUMERYJE2

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• KINO TEATRAI
• TEATRAI
• KONCERTAI
• PARODOS
• VAKARAI
• ĮVAIRŪS
• LRT KULTŪROS LAIDOS

AKTUALIJOS 
• MENININKO STATUSAS
• Kęstutis Keblys.
"SANTARA" - ANYKŠČIAI
9

SVEIKINAME SUKAKTUVININKĘ 
• LIŪNĖ SUTEMA4

TEATRAS 
• MIRĖ GARSUS LIETUVOS AKTORIUS
ARNAS ROSENAS
1
• Aušra Martišiūtė.
LIETUVIŠKI SUSITIKIMAI VECLARE

RADIJO TEATRAS 
 NEAPŠVIESTAS RAMPOS

MUZIKA 
• Rita Aleknaitė-Bieliauskienė.
VILNIAUS FESTIVALIO PUSLAPIAI
2
• "VIEN MUZIKA MAN NIEKADA
NEBUVO ĮDOMI"
1

PROZA 
• EDMUNDAS3
• mini esė.
PO ŠITUO STOGU
• KAS VADINTINA TRADICIJA1

KNYGOS 
• Vida Mažrimienė.
ATGIMUSI "TAWA NOUSON"
• Ramutis Karmalavičius.
METAFIZINIO TEMPERAMENTO SUTELKTIS
1
• NAUJOS KNYGOS

POEZIJA 
• ROBERTAS KETURAKIS2

DAILĖ 
• Saulius Mikėnas.
PARODA "DUBLIS"
• Pillė Veljataga.
APIE DAILĘ ESTIJOJE

DIFFICILE EST SATIRAM NON SCRIBERE! 
• Tadas Desperadas.
TIESOS MOMENTAS

DE PROFUNDIS 
• Vytautas Galvanauskas.
DIDŽIAJAI PARTIJAI
5

RADIJO TEATRAS

NEAPŠVIESTAS RAMPOS

[skaityti komentarus]

iliustracija
Janina Babiliūtė

Lietuvos radijo teatrui, kaip reiškiniui, rašantys apie teatrą dėl įvairių priežasčių skiria nedaug dėmesio. Pokalbis su ilgamete Lietuvos radijo redaktore Janina Babiliūte visų žinojimo spragų neužpildys, bet gal padės pažinti, kokia radijo teatro specifika, kokios asmenybės ir kokiomis aplinkybėmis šį teatrą kūrė sovietmečiu, kaip, laikui bėgant, kito kultūros žmonių ir valdininkų požiūris į radijo teatrą.

Janiną Babiliūtę kalbina Ridas Viskauskas.

Radijo teatro reikalus pradėjote kuruoti 1963-iaisiais. Kokia tuo metu buvo radijo teatro situacija?

Tai buvo nelengvas, komplikuotas, tačiau reikšmingas radijo teatro istorijai metas. Žvelgdama iš laiko nuotolio, pasakysiu, kad, nepaisant tuometinės konjunktūros ir visokeriopų cenzūros "šlagbaumų", buvo įdomu ir smagu dirbti. Jau 7-ojo dešimtmečio pradžioje gerą impulsą naujiems poslinkiams davė jaunas, kupinas idėjų redaktorius P.Morkus, režisierių H.Jackevičiūtės, N.Strazdūnaitės, J.Bautrėno, V.Grakausko (vėliau - E.Baltrukonytės-Gusevičienės, V.Čibiro), garso režisierių R.Kudirkos, K.Veličkos kūrybiniai ieškojimai prie mikrofono. Išvažiavus P.Morkui siekti aukštų mokslų, aš perėmiau iš jo estafetę. Tuo metu atsirado galimybė susipažinti su rusų, lenkų, vokiečių radijo teoretikų darbais. Remdamiesi tuo, kas kitų jau pasiekta, kūrėme savąją radijo meno koncepciją, bandėme ją įkūnyti praktiškai. Kasmet įrašinėjome po 20-30 naujų radijo vaidinimų vaikams, jaunimui ir suaugusiems. Radijo teatras skambėjo eteryje 5 kartus per savaitę, ir redakcijos stalčiai lūžo nuo klausytojų laiškų. Jų meilė radijo teatrui tais laikais buvo beribė. Kai kas, rašydamas mums, adresuodavo ne "Radijo teatrui", o "Radijo Petrui", - ne tik dėl akustinio abiejų žodžių panašumo, - tai rodė ir tam tikrą mūsų teatro ir klausytojų tarpusavio ryšį. Galėčiau prisiminti kuriozinių, to meto klausytojus charakterizuojančių pavyzdžių, bet bijau pernelyg išsiplėsti…

Nebijokite.

Na, šitie pavyzdžiai rodo gal ne tiek mūsų klausytojų meilę, kiek patiklumą. Parengėme radijo vaidinimą pagal J.Galsworthy novelę "Pirmasis ir paskutinysis". Gavome daug gerų atsiliepimų. Vienas kitas, tiesa, parašė, kad "labai patiko, bet nelabai supratome…". Klausytojų pageidavimu tą vaidinimą vis kartojome. Kol vieną dieną, praėjus keletui metų, man prireikė to spektaklio ištraukos. Klausausi įrašo ir … netenku žado. Pasirodo, visą laiką radijo vaidinimas buvo transliuojamas ne nuo pradžios iki pabaigos, bet nuo pabaigos iki pradžios. Mat fonotekininkas, priimdamas į fondus įrašą, sumaišė juostas. Ir vis tiek - "labai patiko, nors ir nelabai supratome…". O viena konkursinė juosta - M.Rytupės "Monika" - pelnė mūsų radijo festivalyje "Draugystės juosta" pirmą klausytojų prizą, nors eteryje nuskambėjo be pabaigos, nes išleidėja keliom minutėm anksčiau nugnybo finalą…

iliustracija
Radijo teatre - A.Polio pjesės "Jūreiviškas gambitas"
įrašas (1977 m.). Iš kairės: aktoriai M.Rasteikaitė,
H.Kurauskas, režisierė H.Jackevičiūtė,
aktoriai J.Rygertas ir V.Dumšaitis

Jono Šemeto nuotrauka

Kas lėmė tokį radijo teatro populiarumą?

Radijo teatras nuo pat pirmųjų vaidinimų 1927 metais užėmė svarbią vietą tiek radijo programoje, tiek Lietuvos kultūriniame gyvenime. Mūsų kalbamuoju laikotarpiu (7-ame dešimtmetyje) prasidėjo naujas šio teatro raidos etapas, naujos stilistikos kūrimas, radijo specifikos formavimas. Tuo metu Tarybų Sąjungoje jau buvo prasidėjęs "atšilimas", palietęs ir dramaturgiją, - tai buvo itin svarbu. Atsirado galimybė klausytojams, atbukusiems nuo socialistinio realizmo produkcijos, pateikti daugiau išsivadavusių iš dogmų kūrinių. Be to, tai buvo praėjusio amžiaus vidurys. Informacija, transliuojama per radiją, būdavo skurdi, perfiltruota, neįdomi, tad klausytojas mieliau gręžėsi į literatūrą, meną. Todėl ir radijo programose buvo daugiau vietos skiriama vaidinimams, poezijos ir prozos skaitymams.

Kokių būta reikalavimų iš aukščiau? Kiek jus kontroliavo cenzūra?

Cenzūra visais laikais buvo, yra ir bus. Vienokia arba kitokia. Politinė, ideologinė ar grynai žmogiška. Politinė ir ideologinė kinta priklausomai nuo konjunktūros, tuo tarpu vadinamas "žmogiškasis faktorius", tariant anuometiniu terminu, amžinai gyvas. Kiekvienas turime savo simpatijų ir antipatijų, ir mūsų vidinis cenzorius nejučiom priima arba atmeta, išbraukia arba prirašo. Visi konstruojame "pasaulį pagal save".

Bet, kad ir kokia būtų cenzūra, kad ir kokios būtų jos šaknys, - ji visada kelia cenzūruojamųjų pasipriešinimą.

Arba prisitaikymą.

Deja, taip. Teko išgyventi ir viena, ir kita.

Priešintis buvo smagu. Žinoma, tas priešinimasis irgi buvo tam tikra - ne tiesmuka, labiau kūrybiška - prisitaikymo forma. Gavome kartą festivaliui "Draugystės juosta" pjesę, kurioje viršininkai buvo pavaizduoti nelabai teigiamai. Aišku, tokio teksto cenzūra nebūtų leidusi. Tad ėmėme ir juos "pažeminome" - padarėme "pavaduotojais", o pjesę pavadinome "Pusė teisybės". Arba pasirodydavo, tarkim, koks TSKP nutarimas kadrų klausimais ar direktyvos dėl profsąjungų darbo, - mes tučtuojau puolam rengti planų atitinkama tema. Literatūrinės makulatūros tais laikais visais klausimais buvo. Bet tokia galybė, kad jos nei perskaitysi, nei akim permesi. Tad eidavom lengvesniu keliu - prigalvodavom tekstams "reikalingų" pavadinimų, pvz., "Kadroviko šiokiadieniai", "Profsąjungų pirmininko atostogos" ir panašiai. Mūsų rankos čia buvo neblogai išmiklintos. Žinoma, tų grandiozinių fiktyvių planų niekada neįvykdydavom - patransliuodavom vieną kitą tekstelį, ir tiek. Mūsų tuometinė valdžia nedarė pernelyg didelių priekaištų. Regis, mes gerai vieni kitus supratom, ir visi sutartinai apgaudinėjom aukščiausią valdžią - Maskvą, - būtent ten buvo siunčiamas planų ir ataskaitų balastas.

iliustracija
Repetuojamas radijo vaidinimas - A.Zurbos
"Mokytojas Vėlius ir kiti" (1977 m.).
Iš kairės: režisierius V.Grakauskas
ir aktorius J.Kavaliauskas

Jono Šemeto nuotrauka

Suprantama, juokeliais ne visada buvo galima išsipirkti. Tekdavo atiduoti duoklę - ir didelę - "ciesoriui". Tada būdavo nebe taip linksma. Didysis Spalis, penkmečių statybos, socialistinio lenktyniavimo herojai, revoliucijos vado Vladimiro Iljičiaus jubiliejinės datos - visa tai užėmė svarią vietą radijo teatro repertuare.

Bet turbūt ne šita duoklė lėmė radijo teatro repertuaro politiką. Kokiais principais jis buvo formuojamas?

Radijo teatro repertuarą sąlygoja tam tikra specifika. Tai teatras, kuriame nėra nei dekoracijų, nei kostiumų, nei šviesų, čia nepasitelksi aktorių išorės, pantomimos, baleto ar kino ekrano. Tai "didysis neregys", disponuojantis tik akustinėm raiškos priemonėm - žodžiu, muzika ir garso efektais. Tačiau šiom priemonėm galima daug pasakyti. Radijo teatras nukeldina klausytojo vaizduotę į kosmoso platybes ir į žmogaus pasąmonę, jame galima jungti realybę ir fantaziją, akimirksniu persikelti iš dabarties į praeitį ir ateitį; čia gali kalbėti ir veikti gyvos būtybės ir negyvi daiktai, visa žemės flora ir fauna, fantastiškiausi visatos sutvėrimai. Štai danų rašytojo L.Panduro radijo pjesės "Kur mano galva?" herojus - begalvis (tiesiogine to žodžio prasme) buhalteris, kažkur pametęs galvą, atsidūrusią radinių biure, - taip simboliškai gvildenama biurokratų valdininkų begalviškumo tema. Anglų rašytojas S.Danstonas pjese "Kas ta Silvija?" ragina įsiklausyti į mažuosius mūsų "brolius" - žemės padarėlius, kuriuos mes naikiname, pasmerkiame eksperimentams, - čia vaizduojama mokslinėje laboratorijoje gyvenanti tarakonų šeimyna.

Radijo teatre vykstantis veiksmas, per mikrofoną bylojantis aktoriaus balsas turi didžiulę įtaigos galią. Kartą per Amerikos radiją buvo transliuojama radijo teatro premjera pagal H.Wellso romaną "Pasaulių karas". Kai pjesės pradžioje diktorius pranešė, kad Jungtinių Valstijų rytinėje pakrantėje išsilaipino marsiečiai, daugelis klausytojų priėmė šitą "naujieną" už gryną pinigą, - krašte kilo garsioji 1938 metų spalio 30-osios panika.

Ir dar. Radijo vaidinimų klausosi visokio amžiaus, skonio ir išsilavinimo auditorija, juos tuo pat metu girdi ir jaunuolis, skriejantis automobiliu, ir namų šeimininkė, tupinėjanti prie viryklės.

iliustracija

Taigi radijo dramaturgijos galimybės didelės: čia galima kalbėti apie viską, savitai ir plačiam klausytojų ratui. Radijo teatrui rašė Sh.Andersonas, I.Shaw, W.Saroyanas, A.Milleris, F.Dürrenmattas, H.Böllis, M.Frischas, H.Pinteris, S.Beckettas, I.Bachmann ir daugelis kitų.

O mūsiškiai?

Bandymų būta. Skelbėme ne vieną konkursą - ir sovietmečiu, ir atgavus nepriklausomybę. Deja… Be kelių profesionalesnių tekstų, visa kita buvo už literatūros ribų - jokių originalesnių temų ar idėjų, jokios nuovokos apie dramaturgiją ir radijo specifiką. Kaip pasakė vieno konkurso žiuri narė, - skaitant prisiųstą kūrybą, susidaro įspūdis, tarytum visa Lietuva būtų išsikrausčiusi iš proto…

Galbūt reikėtų palaikyti glaudesnius ryšius su pradedančiais autoriais?

Reikėtų. Kadaise buvo net toks TSKP nutarimas dėl darbo su jaunaisiais specialistais. Ir mes bandėme dirbti: žodžiu ir raštu esame savo pastabas išsakę, patarimų davę ir literatūros specialios rekomendavę. Tačiau pastangos nepasiteisindavo. Ne veltui vienas literatūros tyrinėtojas yra pasakęs, kad kiekvienas kritikas gali išanalizuoti, kaip parašytas Shakespeare`o "Hamletas", bet niekas negali patarti, kaip sukurti tolygų veikalą.

Matyt, dėl originaliosios radijo dramaturgijos stokos radijo teatre girdime tiek daug literatūros kūrinių adaptacijų?

Iš tiesų Lietuvos radijo teatras daugeliu atvejų verčiasi scenai skirtų pjesių, beletristikos, memuarinės literatūros, poezijos radiofonizacijomis. Bet ne tik dėl to, kad stokoja specialiai radijui parašytų kūrinių. Esame nemaža suvaidinę ir pasaulinės radijo dramaturgijos - A.Millerio, F.Dürrenmatto, H.Böllio, M.Frischo, T.Ylirussi`o, G.Abrahamsson, F.Bestenreinerio, S.Holmo, A.Bodelseno, S.Danstono bei kitų užsienio rašytojų radijo pjesių, ir pluoštą lietuvių autorių - R.Šerelytės. D.Kazragytės, E.Ignatavičiaus, H.Kunčiaus, J.Kunčino, S.Parulskio, Juozo Marcinkevičiaus, A.Juozaičio kūrinių, skirtų radijui. Tačiau radijo teatras, kaip ir kiekvienas kitas, negali apsieiti be klasikos vertybių; be to, bendraudamas su įvairialype auditorija, jis visada siekė temų, žanrų, formų įvairovės, tad stengėsi adaptuoti radijui, kas geriausia sukurta žodžio meistrų. Todėl jo repertuare atsirado Valančius ir Žemaitė, Vaižgantas ir Vienuolis, K.Donelaitis ir Just.Marcinkevičius, A.Puškinas, L.Tolstojus, A.Čechovas, M.Cvetajeva, E.Hemingway`us, D.Steinbeckas, K.Čapekas, J.Hašekas, L.Aškenazis…

Bet visa tai buvo, buvo… Laikai keičiasi. Sparčiai vystosi audiotechnika, inspiruojanti naujas idėjas ir eksperimentus. Tad radijo teatras šiandien stovi prie radikalių permainų slenksčio.

B.d.

 

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Lapkričio

PATKPŠS

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30  

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30 31  

 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 11 iš 11 
5:07:38 Nov 28, 2011   
Nov 2010 Nov 2012
Sąrašas   Archyvas   Pagalba