Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2002-07-05 nr. 2906

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• Vaiva Vėbraitė.
DIPUKŲ LIETUVA IR SUGRĮŽTANČIŲJŲ TIKROVĖS
35
• TRUMPAI1
• KITAME NUMERYJE2

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• KINO TEATRAI
• TEATRAI
• KONCERTAI
• PARODOS
• VAKARAI
• ĮVAIRŪS
• LRT KULTŪROS LAIDOS

AKTUALIJOS 
• MENININKO STATUSAS
• Kęstutis Keblys.
"SANTARA" - ANYKŠČIAI
9

SVEIKINAME SUKAKTUVININKĘ 
• LIŪNĖ SUTEMA4

TEATRAS 
• MIRĖ GARSUS LIETUVOS AKTORIUS
ARNAS ROSENAS
1
• Aušra Martišiūtė.
LIETUVIŠKI SUSITIKIMAI VECLARE

RADIJO TEATRAS 
• NEAPŠVIESTAS RAMPOS

MUZIKA 
• Rita Aleknaitė-Bieliauskienė.
VILNIAUS FESTIVALIO PUSLAPIAI
2
• "VIEN MUZIKA MAN NIEKADA
NEBUVO ĮDOMI"
1

PROZA 
• EDMUNDAS3
• mini esė.
PO ŠITUO STOGU
• KAS VADINTINA TRADICIJA1

KNYGOS 
• Vida Mažrimienė.
ATGIMUSI "TAWA NOUSON"
• Ramutis Karmalavičius.
METAFIZINIO TEMPERAMENTO SUTELKTIS
1
• NAUJOS KNYGOS

POEZIJA 
• ROBERTAS KETURAKIS2

DAILĖ 
• Saulius Mikėnas.
PARODA "DUBLIS"
 Pillė Veljataga.
APIE DAILĘ ESTIJOJE

DIFFICILE EST SATIRAM NON SCRIBERE! 
• Tadas Desperadas.
TIESOS MOMENTAS

DE PROFUNDIS 
• Vytautas Galvanauskas.
DIDŽIAJAI PARTIJAI
5

DAILĖ

APIE DAILĘ ESTIJOJE

Pillė Veljataga

[skaityti komentarus]

iliustracija
Aapo Pukko portretas,
už kurį jis gavo Amerikos apdovanojimą

Taip pavadinau Estijos dailės gyvenimo apžvalagas, kurios kas du trys mėnesiai 2002 ir 2003 metais pasirodys "Literatūroje ir mene". Kadaise, kai Lietuvos, Latvijos ir Estijos tapybos trienalės vykdavo Vilniuje, lakštinės grafikos, taikomosios dailės - Taline, skulptūros kvadrienalės - Rygoje, kai keisdavomės solo ir grupinėmis parodomis, kaimynus dažnai matydavome, skaitydavome parodų recenzijas. Estų dailės dabartis turėtų dominti jau vien iš smalsumo, o ir todėl, kad išliko dailės procesą veikiančių socialinių aplinkybių panašumas. Man, seniai Lietuvoje gyvenančiai, gimtajame Taline retai besilankančiai dailėtyrininkei, sumanymą (jį finansuoja Estijos kultūros kapitalo fondas) supažindinti su Estijos daile tenka įgyvendinti semiantis informaciją bene vien iš straipsnių estų spaudoje. Tad pavyks pasakyti tik šiek tiek apie dailę Estijoje.

Johanesso Saaro straipsnis "Muziejus virsta tivoliu" dienraštyje "Eesti Päevaleht" dėl lakios kalbos prašyte prašosi cituojamas: "Nūdienos muziejuje, panašiai kaip prekybos centre, būna ypatingų pasiūlymų, staigmenų "du už vieno kainą", nuolaidų nuolatiniams klientams (…). Nūdienos dailėtyrininkas turi paisyti publikos ir rašyti apie meno istoriją taip, kaip rašomas bestseleris, kuris atvestų liaudį į muziejų. Prie durų reikia dalinti maišelius su van Gogh`o ausies atvaizdu bei pikantiškų Tulouse`o-Lautrec`o gyvenimo nuotykių aprašymus. Ateis laikai, kai muziejaus lankytojai galės čiupinėti, ką panorėję, patys bandyti kurti meną, kai jie slankios po barus, koncertų ir šokių sales, biblioteką, gulinės ant vejos… Vienu žodžiu, muziejus virs savaitgalio pramogų centru, kurio lankytojų skaičiaus pavydės kiti laisvalaikio verslo atstovai. Jei rimti veikėjai paklaus, ar tokio muziejaus mums reikėjo (kalbama apie sumanymą statyti naują muziejų Kadriorgo parke, kur restauruotuose rūmuose yra senosios dailės ekspozicija - P.V.), publika neabejos, jog reikėjo".

Straipsnio autorius konstatuoja, kad didžiųjų Estijos muziejų lankomumas yra išaugęs: Talino miesto muziejaus lankomumas išaugo 100% per metus, o į vaikų rytmečius Kadriorge bilietai užsakomi iš anksto… Kita vertus, padėtis pasitaisė vien dėl to, kad smukti nebebuvo kur ir pastangos davė rezultatų. O ateityje seksis tik tiems, kurie mokės savimi pasirūpinti. Samprotaudamas apie šiuolaikiško muziejaus Kadriorge atsiradimo galimybes, J.Saaras negaili geliančios ironijos: žiauraus liberalizmo sąlygomis išlikę laisvalaikio verslo atstovai varvina seilę dėl valstybės lėšomis išpopinto Kadriorgo. Ir retoriškai klausia, kodėl jie turėtų pelnytis valstybės sąskaita.

Prašmatnus keturis kartus per metus pasirodantis "Tallinn airport magazine" (airport - labai mažu šriftu) - užsieniečiams skirtas pažintinis ir reklaminis žurnalas, kuriame dalis straipsnių publikuoti ir estų, ir anglų kalbomis, kai kurie - vien anglų. 2001-ųjų rudens, 2001-2002 m. žiemos numeriuose pasirodė, ir tikriausiai bus tęsiami, ilgi ir puikiai iliustruoti straipsniai apie estų profesionaliosios dailės pradininkus.Tapytojui Johanui Koleriui skirtas straipsnis buvo rudens numeryje, o kitame (jis man ir pakliuvo į rankas) -"Estijos skulptūros meno gimimas". Maire Toom apibūdina XIX a. pabaigos Estijos kultūrinį gyvenimą, įdomiai pasakoja Augusto Weizbergo (1837-1921) ir Amanduso Adamsono (1855-1929) kūrybines biografijas, be dailėtyros terminijos įmantrybių rašo apie jų skulptūros stilistinius bruožus bei ikonografiją, reikšmę nacionalinės dailės mokyklos formavimui. Greta publikacijų apie politiką, sportą, popkultūrą šį straipsnį perskaitęs užsienietis pakankamai sužinos apie Estijos dailės pradininkus. Ar pas mus angliškai leidžiamoje periodikoje pavyktų rasti rašinių apie Čiurlionį, Rimšą ir kitus?

Estijos istorijos muziejus surengė iki rudens veiksiančią parodą "Viena balta suknelė moters gyvenime", kurioje eksponuojamos autentiškos XIX a. pabaigos-XX a. vestuvinės suknelės ir aksesuarai. Pasak 30 eksponatų kolekciją surinkusios muziejaus mokslo darbuotojos, elegantiškiausi rūbai - ketvirtojo dešimtmečio. Iš sovietmečio suknelių išliko pakankamai, o batelių - ne, nes tais deficito laikais ir vestuvinius batelius tekdavo sudėvėti. Parodoje yra keistas rūbas - per visą nugarą suvarstoma suknelė, mat viena ketvirtojo dešimtmečio nuotaka panoro būti pašarvota su savo vestuviniu apdaru.

Tarptautinio pripažinimo sulaukė tapytojas Aapo Pukkas, už "Peeterio Kreitzbergo portretą" pelnęs "Portret society of America" vieną iš penkių garbės raštų. Šios pasaulinės organizacijos, palaikančios klasikinio portreto meno principus, surengtame konkurse dalyvavo 258 dailininkai. A.Pukkas, sėkmingai pasirodęs ir ankstesniame konkurse, šiam pateikė (sprendžiu iš nuotraukos spaudoje) tradicinius reprezentacinio portreto reikalavimus atitinkantį Estijos Seimo nario atvaizdą. Interviu "Postimees" korespondentui dailininkas minėjo, kad P.Kreitzbergą teko tapyti aplinkui besisukiojant kameroms: tuo pat metu apie politiką buvo kuriamas filmas ("Postimees", 2002.III.1).

Šių metų balandžio 27 d. mirė žymus tapytojas Jüris Palmas (g. 1937). Estijos dailininkų sąjungos nekrologe jis vadinamas"dramatine išraiškos jėga neturinčiu sau lygių Estijos dailėje", tapytoju, kurio kūryboje "popmeno ir hiperrealizmo principai susijungė su stipriais asmeniniais išgyvenimais". Pabrėžiamas dailininko vaidmuo plėtojant ir atnaujinant nacionalinės mokyklos tradicijas ("Eesti Paevaleht", 2002.IV.30) J.Palmo kūriniai būdavo eksponuojami Vilniaus tapybos trienalėse, Lietuvos meno žmonės juos prisimena ir vertina.

Apie Šiaurės šalių juvelyrikos trienalę "Nocturnus" kultūros savaitraštyje "Sirp" (2002.IV.19) rašo dailės kritikė ir juvelyrė Tiina Käesel. Trienalė buvo atidaryta 2001-ųjų rudenį Geteborge, žiemą perkelta į Taliną, gegužę-birželį bus Suomijoje, Lahčio mieste, rugpjūtį, rugsėjį - Kopenhagoje, lapkritį - Islandijoje, o 2003-iųjų pradžioje - Norvegijoje. Organizatorių akiratin pateko dešimto dešimtmečio karta. Remiantis trienalės statutu, joje kviečiami dalyvauti keli garbės svečiai. Šį kartą jais tapo Torunas-Bülowas-Hübe iš Švedijos (1960 m. pelnęs aukso medalį Milano trienalėje) ir Reinas Metsas - 8 dešimtmečio maištautojas ir estų juvelyrikos novatorius, atvėręs kelius netradicinei papuošalo sampratai. Trienalės, kuriai buvo rimtai ruoštasi, rezultatas - "politiškai korektiška ir meniškai įdomi ekspozicija bei puikus katalogas". T.Käesel straipsnis - ne recenzija, bet "Nocturnus" kataloge publikuotų dailininkų minčių įkvėptas rašinys. Savaitraščio skaitytojus turėtų sudominti dažniau užsienyje nei namuose savo kūrybą eksponuojantys estų jaunieji dailininkai, kurie sugeba pasisakyti ir raštu.

Pasak T.Käesel, nebeteko aktualumo klausimas, kokia yra norvegų, švedų, suomių juvelyrika, kokie esame mes patys, nors anksčiau savitumas, vieta "lentynėlėse" labai rūpėdavo. Dabar imponuoja tai, ką lemia asmenybė."Manau suprantanti, - rašo viduriniosios kartos dailės kritikė, - kodėl mūsų jaunuosius taip gerai priėmė į šią draugiją. Būtent dėl atviro, skausmingo ir jaunatviškai drąsaus savęs ieškojimo, apie kurį jie kalba ir kataloge". Kritikė cituoja pasaulėjautos giminingumą liudijančius estų, suomių, norvegų dailininkų tekstus.

Nacionalinės mokyklos stereotipų paneigimą straipsnio autorė iliustravo suomių ekspozicijos pavyzdžiu. Pasaulyje garsią dizaino tradiciją turinčių suomių "Nocturnus" kolekcijos dvasiai apibūdinti ji pasirinko vieno dailininko žodžius: "Sudėtinga geriau nei paprasta. Maišatis geriau nei tvarka. Triukšmas geriau nei tyla. Didelis geriau nei mažas". Kalbėdama apie Janinos Syvanojos kūrinius - segę, padarytą iš džiovintų gėlių ir džiovintų musių, žiedą, kuriam panaudotas vapsvų lizdas ir veidrodėlis, - kritikė sakosi nemėgstanti literatūriškumo juvelyrikoje, nemėgstanti ir džiovintų musių. Kita vertus, "visa tai sukelia minčių, įstringa atmintin ir liudija, kad išoriniu naivumu paženklintas statiškas pavidalas vidumi gali būti gyvesnis už intelektualumo perkrautą video". Taigi dėl "papuošalo, kuris pamiršta esąs papuošalas", teisėtos vietos šiuolaikiniame mene abejonių negali kilti. Jei pavyktų aptikti po minėtas šalis keliaujančią trienalę "Nocturnus" - pažiūrėję nesigailėtume.

 

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Lapkričio

PATKPŠS

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30  

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30 31  

 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 11 iš 11 
5:07:37 Nov 28, 2011   
Nov 2010 Nov 2012
Sąrašas   Archyvas   Pagalba