Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2002-07-05 nr. 2906

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• Vaiva Vėbraitė.
DIPUKŲ LIETUVA IR SUGRĮŽTANČIŲJŲ TIKROVĖS
35
• TRUMPAI1
• KITAME NUMERYJE2

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• KINO TEATRAI
• TEATRAI
• KONCERTAI
• PARODOS
• VAKARAI
• ĮVAIRŪS
• LRT KULTŪROS LAIDOS

AKTUALIJOS 
• MENININKO STATUSAS
• Kęstutis Keblys.
"SANTARA" - ANYKŠČIAI
9

SVEIKINAME SUKAKTUVININKĘ 
• LIŪNĖ SUTEMA4

TEATRAS 
• MIRĖ GARSUS LIETUVOS AKTORIUS
ARNAS ROSENAS
1
• Aušra Martišiūtė.
LIETUVIŠKI SUSITIKIMAI VECLARE

RADIJO TEATRAS 
• NEAPŠVIESTAS RAMPOS

MUZIKA 
• Rita Aleknaitė-Bieliauskienė.
VILNIAUS FESTIVALIO PUSLAPIAI
2
• "VIEN MUZIKA MAN NIEKADA
NEBUVO ĮDOMI"
1

PROZA 
• EDMUNDAS3
 mini esė.
PO ŠITUO STOGU
• KAS VADINTINA TRADICIJA1

KNYGOS 
• Vida Mažrimienė.
ATGIMUSI "TAWA NOUSON"
• Ramutis Karmalavičius.
METAFIZINIO TEMPERAMENTO SUTELKTIS
1
• NAUJOS KNYGOS

POEZIJA 
• ROBERTAS KETURAKIS2

DAILĖ 
• Saulius Mikėnas.
PARODA "DUBLIS"
• Pillė Veljataga.
APIE DAILĘ ESTIJOJE

DIFFICILE EST SATIRAM NON SCRIBERE! 
• Tadas Desperadas.
TIESOS MOMENTAS

DE PROFUNDIS 
• Vytautas Galvanauskas.
DIDŽIAJAI PARTIJAI
5

PROZA

PO ŠITUO STOGU

Kerry Shawn Keys

mini esė

[skaityti komentarus]

Kaip aš čia patekau, tiksliai nežinau. Turiu savo įpročių, pareigų ir malonumų. Vaikštau iš kambario į kambarį, paprastai tam tikra seka, bet ne visada. Kartais užmirštu, kad čia esu, bet esu visada. Esu įpratęs rytą atsikelti, išsivirti kavos, pasimokyti eiles, pasidairyti pro langą ir galiausiai vakare atsigulti. Turiu tris pagalves ir kimštinį meškiną. Tačiau kartais pergali malonumas, ir aš guluosi rytą, atsikeliu vakare, gerdamas kavą dar spėju pamatyti saulėlydžio debesis ir, kambariui temstant, visai nesimokau, o tik stebeiliju į savo pėdas ant taburetės, kur visada ištiesiu kojas per savo įprastinę dienos mokymosi rutiną. Kojinės paprastai būna mėlynos. Dievažin kokios pareigos vedamas masturbuojuosi kartą per savaitę po kofeino injekcijos, iš reikalo nueinu į tualetą ir net nusimaudau. Taip, aš valgau ir stengiuosi būti švarus kaip koks nors arabas. Kartkarčiais man žmonės atneša maisto, bet dažniausiai aš jį pasidedu, nes nežinau, kada jie vėl ateis ir ar ateis, ir kodėl. Kartą maniau išsikraustyti. Bet durys atsidaro tik į vidų - dėl maisto ir, matyt, dėl vieno kito užklystančio lankytojo, - tai aš atsisakiau tos minties. Kartą viena lankytoja prašėsi įsileidžiama gyventi, bet kai paklausiau jos, kokios spalvos buvo mano kojinės sekmadienį ir ji nežinojo, iškart atmečiau tokią galimybę. Bent jau galėjo protaudama spėti: mėlynos kojinės šiandien, mėlynos vakar. Žinoma, kitą dieną - grynai dėl malonumo ir kad apsaugočiau savo gyvenimo būdo pagrindus - užsimoviau juodas kojines ir gėriau ne kavą, o arbatą. Arbatą geriu be cukraus, tad mažiau įaudrina, ir retai kada masturbuojuosi, jeigu arbatos gėrimas sutampa su įprastiniu grafiku. Jokios bėdos. Į vieną kambarį savo name niekada neužeinu. Jis be durų, bet aš nieakada neužeinu, nes niekada nebuvau užėjęs. Aišku, kad negaliu užeiti iš įpročio. Iš pareigos irgi ne. Gal tik dėl malonumo, bet man gana to, kad paimu kaulus, kartais išlekiančius iš ten, arba pasiklausau garsų, ištrykštančių į mano patalpas. Vištienos kaulus, bet gal tai šikšnosparnio kaulai arba lakštingalų. Mažai ką išmanau, išskyrus savo eiles. Ten tamsu, ir aš nieko nematau, netgi atsistojęs prie slenksčio, kaip kad dažnai atsistoju prie kitų kambarių slenksčių prieš įeidamas į juos. Kartais man atrodo, kad tie garsai ataidi iš ankstesnių šios namo dalies gyventojų, tačiau laiko tėkmės taip sumarmaliuoti, kad nesuvokiami. Norėdamas tai patikrinti - gal labiau iš pareigos savo laisvamanio savivaizdžiui negu dėl malonumo - šūktelėjau į tą kambarį, bet nieko neatsitiko. Jokio atsako. To ir gana. Kaip aš čia patekau, tiksliai nežinau - tai reiškia, kad visai nežinau, nes arba žinai, arba nežinai. Vis dėlto turiu įpročių, pareigų ir malonumų. Praeitą naktį sapnavau anksčiau niekada nesapnuotą sapną. Lauko duris nukabinau nuo vyrių, nusinešiau prie to kambario slenksčio ir užkabinau, kad jos vertųsi į tą kambarį. Man atrodo, kad jeigu tą sapną suimsiu į rankas, galėsiu sau leisti ten įeiti ir šitaip išplėsiu savo apeigą, savo režimą. Bus dar vienas kambarys apvaikščioti. Arba jeigu vėl ateis ta moteris ir pasakys "mėlynos", gal aš išeisiu su ja, paseksiu į žėrinčią saulėkaitą, Dievas težino kur, gal pas ją į namus arba pas Jį.

Iš anglų kalbos vertė

Laimantas Jonušys

 

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Lapkričio

PATKPŠS

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30  

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30 31  

 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 11 iš 11 
5:07:37 Nov 28, 2011   
Nov 2010 Nov 2012
Sąrašas   Archyvas   Pagalba