Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2010-04-23 nr. 3281

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |

PIRMASIS 
• ALGIMANTAS MIKUTA.
Akompanuotojas		13
KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• PARODOS
• VAKARAI
• ĮVAIRŪS
AKTUALIJOS 
• ASTRIDA PETRAITYTĖ.
Mūsų Urbo kalnas		2
• Lietuvos rašytojų sąjungos suvažiavimo
Kreipimasis		1
• Lietuvos rašytojų sąjungos suvažiavimo, įvykusio 2010 m. balandžio 16 d.,
Rezoliucija
• ASTRIDA PETRAITYTĖ.
Kavutė Goethe’s institute
• Vilniaus apdovanojimai – vilniečiams
ESĖ 
• SIGITA JENEVIČIENĖ.
Airiškos paskalos		1
LITERATŪRA 
• ALGIMANTO BUČIO pasikalbėjimai su VYTENIU ROŽUKU.
Vienos lietuviškos knygos invazija į 12 šalių		16
ŠOKIS 
• TAMARĄ KALIBATAITĘ kalbina MARIUS KRAPTAVIČIUS.
„Aš kojom žemės nesiekiau“		10
TEATRAS 
• RIDAS VISKAUSKAS.
Bendros patirties vienijamas teatras. Motinystė
• „Baltoji Stirna“ – veiksmo drama su kanopomis
DAILĖ 
• KAROLINA TOMKEVIČIŪTĖ.
Grafika su fotografijos prieskoniais
MUZIKA 
• Su JONU SAKALAUSKU kalbasi SIMONA SMIRNOVA.
Jonas Sakalauskas – sėkminga NOA „korta“
• Ukrainos muzikos festivalyje violončelėmis grieš diplomatai
FOTOGRAFIJA 
• MARGARITA MATULYTĖ.
Laisvo judėjimo trajektorija
• Pokalbis su ALGIRDU ŠEŠKUMI.
Šeškaus meno virtuvė
POEZIJA 
• JONAS JAKŠTAS.
25 →
PROZA 
• TOMAS ŠINKARIUKAS.
Išmetimas		2
• TOMAS ŠINKARIUKAS.
Solobomber		1
VERTIMAI 
•  MANFRED OSTERFELD .
Nedaug tetrūko		3
• OCTAVIO PAZ.
Saulės akmuo		4
(PA)SKAITINIAI 
• MINDAUGAS PELECKIS.
Žmogiška
SAVAITĖ SU TV 
• SKIRMANTAS VALIULIS.
Iš artimo krašto
KNYGOS 
• NAUJOS KNYGOS
• Bibliografijos ir knygotyros centras
DE PROFUNDIS
Nepriklausomas ribotos atsakomybės „Literatūros ir meno“ puslapis		 
• EVELINA BONDAR.
kaip aš susipažinau su algimantu m.		3
• ILONA JANULIENĖ.
Giesmė apie Kęstutį Navaką 		2
• ACHILLE CAMPANILE.
Aštuonkojo nelaimės
• SONATA MOGYLAITĖ.
Šlamantieji		2
• res ludentes / žaidžiantys daiktai
Šatėnų prieglobstis 
• Penktoji savaitė106

POEZIJA

JONAS JAKŠTAS

[skaityti komentarus]

iliustracija
Alio Balbieriaus nuotrauka

          Iš paukščio plunksnų...


          Aš kartais pajuntu – už nugaros man stovi
          kažkas. Atsisuku: našlaujanti tyla.
          Lyg būtų stumtelėjęs kas mane į griovį,
          ar būtų tykojus įtūžus pasala.
           
          Arba – pasijuntu dienų klastinguos vingiuos
          lyg būčiau personažas pjesės užmirštos.
          O savo atminties kampučiuose skirtinguos
          slepiu žinojimą: ir vėl pasikartos!
           
          Gyvena žmonės – kaip kas nori, kaip išmano,
          o aš gerai nesuprantu, kaip gyvenu.
          Tik neatimkit iš manęs šešėlio mano,
          kuris neleidžia man pavirsti bastūnu.
           
          Nemoku aš gyventi neklaidingai, oriai
          Prie vandenų – ir ūkanotų, ir šaltų.
          Gyvenimą aš susikursiu – kokį noriu –
          Iš paukščio plunksnų, skrendant pamestų.
           


          Kas į ką išmainys
           

          Po erdvių, po laikų, po žuvų ir žmonių –
          veidrodžiai ir šešėlių šešėliai raibi.
          Po vilčių ankstesnių, po jausmų vėlesnių –
          labirintai pasąmonės keturgubi.
           
          Ir nuo šitos keistos (gal kaltos) valandos,
          man atrodo, ir žodžių daugiau nebėra.
          Tik ženklai laikinumo, kaip ir visados,
          tik nykios esantybės pavargus tvyra.
           
          Štai nuskendo jau upės ir jūra taip pat.
          Žvėrys uodžia vis orą ir dairos mąsliai.
          Žodį dar suradau, bet kalba bus trumpa:
          mes visi dabarties nuvaryti arkliai.
           
          Kone viskas šioj žemėj – tiktai pažadai.
          Nuolat šaipos iš mūsų bet koks esinys.
          Tik sapnų kristalus po nakties atradai.
          O gyvenimą šį – kas į ką išmainys?
           


          Iš lėto švinta...
           

          Toks karštas, geliantis gyvybės virpesys.
          Iškelkime aukštyn liepsnojantį žibintą –
          apšvieskim tai, kas šiandien mums matyt užginta,
          ką apgina kiekvienas mūsų judesys.
           
          Pulsuojanti daiktų būtis ir esatis
          savos energijos kol kas dar neiššvaistė,
          anapus šypsenų – poliarinė pašvaistė,
          o šiapus – šaltversmiai ir išmintis rūsti.
           
          Apsiautusioje atmintį šioj migloje –
          nyku. Ir nieko nepažinta, negrąžinta.
          Minčių pilkšvoj dykumoje iš lėto švinta,
          tačiau kažkas ilgam dar pasiliks joje.
           
          O gatvės vingyje, beje, bet kuriame
          sutinkam tuos, kurie kažką nuo mūsų slėpė.
          Ir dovanas visiems dalys štai ši palėpė.
          O durys trankos, trankos tuščiame name.
           


          Apsirenki erdve
           

          Kaitroje peršuliai, nuogąstys išsilydė.
          Gal jų liko kažkiek atminties miglose.
          Apsirenki erdve, apsirenk begalybe.
          Susisiek su žvaigžde – nors mažyte, vėsia.
           
          Ir išgirsi: žvaigždynai bilsnos viens į kitą.
          Jie panašūs į mėlyną ilgesį bus.
          Nusileisi atgal. Stebsies – nieks nepakito.
          Daug esybių laimių̃ tavyje atsibus.
           
          Tartum pėdsakas vos pamatyto bolido
          pasiliks vaizdinys – toks trapus ir jaudrus.
          Visos tvoros ir akmenys šelmiškai žydi.
          Šit ir oras siūbuoja. Jisai – toks žiūrus.
           
          Iš anapus tamsos, iš akivarų tų,
          kur ne vienas aržos, niūrio atsikratys,
          eis ateis čia kažkas ir balsu klaus keistu:
          – Ką gi slepia benamė daiktų prigimtis?
           
          Sklinda, sklinda balsai žalsvame bėgesy
          vandenų ir žolių – iš balandžio, iš to,
          kurs  pražydo kadais, žydo man pirmąsyk.
          Kur dabar? Kur paskui? Kur galiausiai sustot?
           


          Gyvenimą lyg malkas
           

          Ir už skaudį, už džiaugsmą mums reikia mokėti.
          Gal todėl ir niūra, gal todėl atžara.
          Bet sunkiausia žiūrėti pro langą dulkėtą,
          už kurio, tu žinai, kad jau nieko nėra.
           
          Šit jau perskrodė paukštis regėjimą tavo –
          gal dar pančioja kojas grublus apšalvys.
          O šit šauksmas jaudrus iš kažkur atsiūbavo,
          ir tave šitas šauksmas visur pasivys.
           
          Mums norėtųsi kartais gyventi dar alkais.
          (Aš prieš ąžuolą šventą su kriviais meldžiaus.)
           
          Bet gyvenimą savo kapojam lyg malkas:
          šičia jo gal daugiau, o tenai – gal mažiau.
           


          Mito tęsinys
           

          Aš praplaukiau pro savo tolstančius metus,
          ne vien tik savo – ir kitų. Kančia bergždžia
          ir džiaugsmas bergždžias, jeigu vos kelis kartus
          sustojai ties vieta skaudžia ir apmaudžia.
           
          Nauja data kol kas dar neapčiuopiama.
          O kasdienybė – tai tik mito tęsinys.
          Jinai nueidama ar vėl sugrįždama,
          žiūrėki, kažkada pradings, visai išnyks.
           
          O kas gi prieš akis? Ar vėl diena trumpa,
          ar ilgas vakaras, o gal naktis ilga?
          Jau tuščios akys; kaulai – vis labiau trupą –
          Regėjimo gilaus Pradžia ir Pabaiga.
           


          Kitų būtybių valanda
           

          Peizažas užmirštas. Žalsvai, bet nelengvai –
          tarytum kas užmintų tebegyvą randą.
          Ir klaidžioja kažkur pagoniški dievai,
          bet niekur priebėgos ramios nebesuranda.
           
          Stovėkim čia, šešėlyje štai šio portalo,
          kol visos upės plaukt staiga atgal pradės.
          Stovėkim, kol visi veidai dar neišbalo,
          kol šiapus ir anapus nebeliks brydės.
           
          Nelyg paklydusių klajojimas ratu,
          vislaik čia užsuka kas nors ir pasilieka.
          Atšniokščia vandenys, tačiau jie be krantų,
          ir sprunka atgalios, net nepasakę nieko.
           
          Šit iš dangaus jau ežeras čia nusileido
          ir meldžia jis: įspėkit vardą. O skauda
          ne vieno perkreipė ir suraukšlėjo veidą.
           
          Prasideda kitų būtybių valanda.
           


          Aš turiu...
           

          Traška dienos po kojom tarytum ledinės.
          Gal kam jas atiduot, o galbūt – ir parduot?
          Bet sustoju sutrikęs, šiek tiek nusiminęs:
          virš manęs ūkia miškas, dainuoja vanduo, –
          o kažkur nuo manęs bėga šiekštas pamėlęs.
          Žvaigždės – pirmosios mėlynos žaizdos dangaus.
          Aš girdžiu: netoliese jau šūkauja gėlės.
          Kas šįvakar į sielą žmogaus įsigaus?
          Kas – į formas daiktų – nebylių, netvarių?
          Betgi šitas žinojimas blėso išblėso.
          Aš dabar tiktai atplaišą sapno, jau vėsią,
          ir lietaus, jau nuūžusio, aidą turiu.
           
          Dar čirenimą – miegantį jau – vyturių.
←→
 

Skaitytojų vertinimai

58456. praeivis2010-04-26 00:02
apie tuos eilius sakyt tiesos neina, nes bijau autoriaus - susiras pagal IP per kokius nors VSD ir po tam tampys po teismus
58457. terra2010-04-26 03:31
tiesiog - nėr žodžių:)
58460. cia dar nieko 2010-04-26 09:45
buna ir blogiau. su kokio marceno pavarde suveitu uz gera.
58465. Likimo ironija2010-04-26 12:36
...................
58473. terra2010-04-26 19:10
jeigu žabalas esi arba durnas, tai tau gal ir sueitų. ne pavardės poeziją kuria
58474. IR KĄ GI?..2010-04-26 20:15
Turi ką pasakyti ir moka kaip pasakyti...Ir ką gi?...Pospostpostai - tai tik šešėlis tikros poezijos...Bet mūsų poezijoje vis tiktai...IR ARKLYS ARKLIO DYKAI NEKASO...Beraščiai giria grafomanus, grafomanai giria šyzikus,šyzikai skaito beraščius...Valio...O Jonas ...juos visus analizuoja ir iš jų juokiasi
58475. terra2010-04-26 20:28
kas tas Jonas? ar tas Šiekštas?
58482. tatanka2010-04-26 21:52
per poezijos pavasarius ir kitus festivalius skaitote verstine, beje, informacine poetu kuryba, kuri daug daugiau informatyvesne nei si, jono jaksto. nes musiskiu kurpalis tera svaiciojimai ir nuklydimai, susije su kitu galu arba psichodelika. duok Dieve, glaustumo, prasmes ir isgyvenimu. sitas eina ta linkme. ir dar galime pasitelkti juodaji humora, jau senas tradicijas, betgi pakaks vien aprasineti savo nelaimingus jausmus ar patirti. turetu buti kazkas daugiau, visaapimancio, kad ir per save pati, jei esi asmenybe, o jegu nesi, tada sakes, geriau sleptis po lapais. betgi kodel? jei visokios vidutinybes reguliuoja visu likimus? tada pamirskite zodi: sleptis po lapais ir eikite i eterius - eikite, nes visi kiti labiau drasus ir maziau reikalingi uz tuos, kurie nedrista ten rodytis, laukia valandos, kuri galbut niekada neateis, nes reikia pagaliau Marijos zemeje ismokti pasakyti, kad esi ne tik nuolankus, bet ir matai, kad kitas nera nuoklankus ir elgiasi nekrikscioniskai. kad atsiranda tokiu, kurie naudojasi kitu nuolankumu ir apsimeta krikscioniais savo naudai, matyt, jau nusisnekejau, eiliu autorius cia nieko detas, tiesiog kalbu....
58525. Bajobai2010-04-28 11:38
Nors TATANKA nelabai sugaudo savo mintis, bet JIS(Ji) vis tiktai teisus.Jo(Jos) potekstė gili, kaip Nemunas ir srauni kaip Vilnelė.Norėčiau su Juo(Ja) susipažinti..Kas Tu (Ji) esi? -mano sielos atgarsi ar Aide?
58526. katė terrai2010-04-28 11:49
Nesakyk, labai dažnai kartelę laiko pavardė arba tie, kurie sukasi apie tą pavardę...
58531. terra2010-04-28 19:15
kartelę laiko skaitytojai, kate. o jeigu esi geras skaitytojas - jokios pavardės tavęs neapgaus
58533. Yzis :-) 2010-04-28 20:08
Ačiu autoriui. Skanu buvo. O komentatoriai.. Pavydūs.
58537. skaitovė :-) 2010-04-28 23:05
Gerb. Autoriui, dėkoju, nors buvo ką skaityti. Sėkmės Jums.
58542. tatanka to 585252010-04-29 01:46
man nepatinka tavo vardas, betgi linkiu sekmės, nes nori mane pažinti. betgi čia ne pažinčių klubas, nors visgi susipažįstame.
58573. terra to Yzis2010-04-30 08:18
ką valgei? ar pirštą čiulpei?
58574. terra to skaitovė2010-04-30 08:20
tai dabar jau padirbėjote, paskaitėte tai, kas buvo skaitoma ir užpilsit visus skaitysimais progiesmiu Jakšto eilėraščiais? gal geriau darykit programą iš Radausko arba Marcinkevičiaus - tikrai visiems patiks, o ir Jūs veidu į salotas nekrisit
58609. Yzis :-) 2010-04-30 17:57
Tera.. Negražu pavydėt. Menka. Nelysk į akis, šikniau.
58611. tatnka terrai2010-04-30 23:05
negražu ir negerai lyginti. vieną savo pagimdytą vaiką su kitu. o ypač laikytis stereotipų. mes mylime marcinkevičių, radauską, marčeną, kudirką, binkį, salomėją, degutytę, cieškaitę, bernotą, a.a. (ne ata) jonyną, ("kaip saulė, nukirsta galva", - tą iš zarasų krašto, pavardės nepamenu, nes negarsus, bet tai nesvarbu, kad negarsus, vietoj to kad rašytų eilėraščius toliau, jis visą savo gyvenimą paskyrė kitų genialaus poeto visų eilėraščių vertimams), o kitų nelabai, nes neskaitėme, nesidomime ar ignoruojame, betgi j.j. irgi nė kiek ne silnesnis, todėl nereikėtų žasiti pavardėmis.
58614. mura2010-05-01 00:57
grafomanija su perdozuota patetika. 18 a vidurio lygis
58619. murai2010-05-01 01:40
rasyk komentara, ne mazesnio lygio, visa kita tera plepalai....
58620. jo2010-05-01 01:44
ir bezdalai
58630. terra2010-05-01 14:13
jegu jums patinka Jakštas, vadinasi, apie poeziją jūs nutuokiate, tatanka, kaip kiaulė apie debesis
58634. Yzis :-) 2010-05-01 15:04
Jei patiko Jakšto eilės, tai reiškia gerą skonį. Tik tiek. Nu tu ir liurbis
58638. alyzas2010-05-02 09:25
beviltiška kūrybinė impotencija. net ne kūrybinė - kažkokia klinikinė - gerontologinė
58641. Yzis :-) 2010-05-02 12:22
Retas efektas. Rodos tik keli eilėraščiai, keli žodžiai. O ir kelis kart perskaičius, tik auga jų vertė. Žiūriu į komentarus. Komentatorius. Ir prisimenu kaip šūdžiai baltušį apriejo. Tokie pat. Kas jus siūndo? Pasikliovėt anonimišku? Tykiai bezdat viešumoje ir apsimetat kad ne jūs smyrdit?

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Lapkričio

PATKPŠS
 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30  
 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30 31  
 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31  

Nuorodos

Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
„DAILĖ“, „VILNIUS“,
„7 MENO DIENOS“,
„ŠIAURĖS ATĖNAI“,
„LITERATŪRA IR MENAS“,
„NEMUNAS“,
„UŽUPIO ŽURNALAS“
Lietuva internete

Rodoma versija 10 iš 11 
0:55:08 Nov 21, 2011   
Nov 2010 Nov 2012
Sąrašas   Archyvas   Pagalba