Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2004-04-09 nr. 2996

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• BERNARDAS BRAZDŽIONIS11
• TRUMPAI
• KITAME NUMERYJE12

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• KINO TEATRAI
• TEATRAI
• KONCERTAI
• PARODOS
• VAKARAI1
• LTV KULTŪROS LAIDOS
• LR KULTŪROS LAIDOS

AKTUALIJOS 
• PO PENKIAAUKŠČIO PAMATAIS2
• Tomas Staniulis.
TEKSTE IR ANAPUS JO
• SKOLŲ GRĄŽINIMO METAS1

POEZIJA 
• PAULIUS NORMANTAS19

PROZA 
• Vytautas Bubnys.
TAS RYTO LAUKIMAS

VERTIMAI 
• Eduardas Limonovas.
ŠVENTIEJI MONSTRAI
15

PAVELDAS 
• Ewa Orliñska-Mianowska.
XVIII AMŽIAUS MADOS PASAULIS
3

KALBOS SKILTIS 
• Mira Kazijevaitė, Jurgita Mikutytė.
DIENA, KAI INTELIGENTAMS BUVO OFICIALIAI LEISTA KEIKTIS, arba RIMTOS VERTĖJŲ KALBOS APIE KEIKSMAŽODŽIUS
10

KNYGOS 
• Galina Baužytė-Čepinskienė.
PASAULINĖS LITERATŪROS LOBYNAS
3
• Elena Bukelienė.
NESUDRĖKĘS PARAKAS
• LYJA4
• HOLOGRAMA
• KELIONIŲ ANTROPOLOGIJA4
• APDOVANOTI VAIKŲ KNYGŲ KŪRĖJAI
• BRIUSELIO LITERATŪRINĖ ORGANIZACIJA "HET BESCHRIJF" SIŪLO
• NAUJOS KNYGOS

DAILĖ 
• Aistė Virbickaitė.
MĖLYNO DANGAUS PAMOKA
• Elena Černiauskaitė.
MONOGRAFIJA APIE ANTANĄ TAMOŠAITĮ
• Emilija Budrecka.
REIKALINGI

MUZIKA 
• Klementina Maciulevičiūtė.
KURČIŲJŲ MUZIKA
24
 Judita Žukienė.
DAR KARTĄ APIE BALĮ DVARIONĄ
15
• Vera Markova.
IŠ EUROPOS ŠIRDIES – Į VILNIAUS ŠIRDĮ

TEATRAS 
• Ramunė Balevičiūtė.
JEIGU BŪTŲ UŽTEKĘ MEILĖS...
• Fabienne Avers.
KITOKIE NUODAI

JAUNIMO PUSLAPIS 
• Kristina Pipiraitė.
GĖJŲ VYRIŠKUMO ĮVAIZDŽIAI JEFFO PALMERIO FOTOGRAFIJOJE
7

AKTYVIOS JUNGTYS 
• Dovilė Tumpytė.
FLASH MOBAS – XXI A. PRAMOGA, CHULIGANIZMAS IR MENAS
21

NAUJI FILMAI 
• Rasa Paukštytė.
STEREOTIPŲ DŽIAUGSMAI

KRONIKA 
• AK, MOTERIE, IR KAM TAU KIRVIS?!.7
• NUO… IKI1
• in memoriam.
ALGIRDAS LANDSBERGIS (1924.VI. 26–2004.IV. 4)
4
• LRS1
• IŠ "MASKVIETIŠKŲ ATOSTOGŲ" SUGRĮŽUS
• PASKUTINĖ "PAŠĖLUSIO ROLANDO" GIESMĖ (VI)6

DE PROFUNDIS 
• GEDIMINAS PULOKAS4
• R.ŠILEIKOS APKALTOS KALBA, PASAKYTA "KNYGŲ PAVASARIO 2004" METU
• 12 REKOMENDACIJŲ...55
• "LITERATŪROS IR MENO" REDAKCIJAI,4

MUZIKA

DAR KARTĄ APIE BALĮ DVARIONĄ

Įspūdžiai iš muzikologų konferencijos, skirtos kompozitoriaus gimimo 100-mečiui

Judita Žukienė

[skaityti komentarus]

iliustracija
Balys Dvarionas

Šie metai, be abejonės, laikytini Balio Dvariono metais. Liepos šešioliktąją minėsime jo šimtąsias gimimo metines, ir ši sukaktis įvairiais renginiais pažymima jau iš anksto. Ypač daug jų vyko kovo mėnesį (tarp jų – Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro Kongresų rūmuose surengtas B.Dvariono simfoninės muzikos koncertas). Tačiau daugelio su B.Dvariono pavarde siejamų renginių vieta tapo B.Dvariono dešimtmetė muzikos mokykla. Joje kovo mėnesio pradžioje buvo surengtas XIII respublikinis B.Dvariono jaunųjų pianistų ir stygininkų konkursas, kovo 15 dieną – mokyklos mokytojų koncertas, skirtas B.Dvariono ir V.Jakubėno 100-osioms gimimo metinėms, o kovo 16–18 dienomis – B.Dvariono muzikos festivalis, pasižymėjęs renginių gausa ir įvairiapusiškumu: nuo tarptautinės moksleivių piešinių parodos, žymių Lietuvos atlikėjų koncerto su mokyklos simfoniniu orkestru, iki muzikologų konferencijos, kurią organizavo Lietuvos kompozitorių sąjungos Muzikologų sekcija. Konferencijos tema – "Balys Dvarionas. Biografijos ir kūrybinės veiklos aspektai" – skatino dar kartą prisiminti mūsų klasiko veiklos įvairiapusiškumą bei jį supusią kultūrinę aplinką.

Ką nors nauja pasakyti apie B.Dvarioną nėra taip paprasta. Daugelį jo kūrinių premjerų lydėjo išsamios recenzijos to meto periodinėje spaudoje, dar 1960 m. Juozas Gaudrimas parengė ir išleido nedidelę knygą apie B.Dvarioną, o 1982-aisiais pasirodė solidi šio kompozitoriaus gyvenimo ir kūrybos klausimus nagrinėjanti monografija. Be to, B.Dvarionas, rodos, visada buvo greta – kūriniai skamba koncertų salėse, fortepijoninės miniatiūros nuolatos grojamos vaikų muzikos mokyklų klasėse. Dvariono niekada nereikėjo "atradinėti" iš naujo (kaip kompozitorių išeivių muzikos) ar atskleisti iki tol nutylėtų gyvenimo ir kūrybos faktų. Kaip ne kartą pažymėta konferencijoje, B.Dvarionas buvo labai atviras, nuoširdus žmogus, ir jam natūraliai tiko tuometinei muzikai (kaip ir visam menui) keliami vadinamosios socrealizmo stilistikos reikalavimai, iš esmės sutampantys su jo romantinėmis nuostatomis.

Muzikologų konferencijos dalyviai stengėsi atskleisti mažiau žinomus Balio Dvariono veiklos faktus, naujai pažvelgti ir įvertinti to meto įvykius bei aplinką. Pirmųjų pranešimų objektu tapo kompozitoriaus kūriniai. Profesorė Liucija Drąsutienė pasidalino prisiminimais apie savo studijas Lietuvos konservatorijoje, B.Dvariono klasėje, aptarė jam, kaip pianistui, būdingas interpretacijos savybes, kai kuriuos dėstymo metodikos ypatumus. Daug dėmesio profesorė skyrė B.Dvariono sukurtoms fortepijoninėms miniatiūroms, suteikdama vertingų praktinių patarimų, kaip atliekant išryškinti jų niuansus.

Audronė Žiūraitytė, jau daugelį metų tirianti baleto muzikos specifiką, į vienintelį B.Dvariono baletą "Piršlybos" siekė pažvelgti kiek netikėtu "postmodernistiniu žvilgsniu", išprovokavusiu aktyvią klausytojų diskusiją. Vieno žymiausių B. Dvariono kūrinių – Koncerto smuikui ir orkestrui sukūrimo aplinkybes priminė, populiarumo prielaidas nagrinėjo ir interpretacijas apžvelgė Živilė Ramoškaitė. Šio straipsnio autorė konferencijoje skaitė pranešimą apie vienintelę B.Dvariono operą "Dalia". Operos libretas, muzikos kalba sudarė prielaidas atskleisti laiko (opera pastatyta Lietuvos operos ir baleto teatre 1959 m.) ir paties kompozitoriaus stiliaus ženklus.

B. Dvariono, kaip dirigento, veiklai konferencijoje buvo skirti du pranešimai. Lietuvos muzikos akademijos studentė Vera Markova gvildeno Dvarionų šeimos dirigentų laimėjimus, daugiausia akcentuodama Balio ir Margaritos Dvarionų veiklą. Svarbi jos pranešimo dalis – išsamus šių dirigentų diriguotų kūrinių sąrašas, kuriame išryškintos ir šių dirigentų repertuaro paralelės, lentelės pavidalu pateiktos konferencijos klausytojams. Muzikologė Rita Bieliauskienė nagrinėjo B.Dvariono darbą su Vilniaus miesto simfoniniu orkestru, detaliai atskleisdama to meto Vilniaus (1939–1941m.) istorinę, kultūrinę atmosferą, orkestro koncertų repertuarą.

Įvairiapusė B. Dvariono veikla buvo nušviečiama prieškario ir Antrojo pasaulinio karo metų lietuvių periodikoje (pranešėja – muzikologė Rita Nomicaitė).

Muzikologų konferencijoje dalyvavę svečiai iš užsienio pateikė faktų, siejančių B.Dvarioną ir jo šeimą su Vokietija, Rusija ir Lenkija. Leipcigo universiteto profesorius Helmutas Loosas aptarė su B.Dvariono studijomis susijusią istorinę faktinę medžiagą, apžvelgė ir kitų tarpukario laikotarpio Leipcigo konservatorijos studentų iš Lietuvos veiklos žymes, išlikusias konservatorijos archyvuose, koncertų programose.

Muzikologė iš Maskvos Ala Grigorjeva išsamiai analizavo B.Dvariono kūrybos sklaidą buvusioje Sovietų Sąjungoje. Tuo metu sistemingai buvo pažindinama su įvairių sovietinių respublikų muzika bei kompozitoriais. B.Dvarionas (ypač jo Smuiko koncertas ir fortepijoninės miniatiūros) buvo gana populiarus Sovietų Sąjungoje. Tačiau, kaip pažymėjo pranešimo pabaigoje A. Grigorjeva, bene vienintelė vieta, kurioje ir toliau atliekama B.Dvariono muzika, yra vaikų muzikos mokyklos, nes kompozitoriaus miniatiūros, plačiai paplitusios metodiniuose leidiniuose, mielai skambinamos ir šiomis dienomis.

Krzysztofas Droba, Lietuvoje gerai pažįstamas Krokuvos muzikos akademijos profesorius, padarė pranešimą intriguojančiu pavadinimu: "Aldona Dvarionaitė – tėvų keliu. (Kaip Aldona tapo Baranovo pilies valdove.)" Jis papasakojo apie B.Dvariono dukterį, įžymią pianistę Aldoną, jos koncertinę veiklą Lenkijoje. Tai buvo labiau literatūrinio pobūdžio prisiminimai, atskleidžiantys pianistės charakterio savybes, pagrįsti K.Drobos asmeniniais užrašais.

Taigi šioje muzikologų konferencijoje dominavo istorinio pobūdžio pranešimai, atskleidę naujus ar mažiau žinomus B. Dvariono, kompozitoriaus, pianisto, dirigento ir pedagogo, įvairiapusiškos kūrybinės veiklos aspektus, su jo šeima siejamas istorijos detales. Labai teigiamai vertintinas ir šio renginio vietos pasirinkimas. Jaukioje Dvariono dešimtmetės muzikos mokyklos Kamerinėje salėje po pranešimų kildavo gyvos diskusijos, pranešimus papildydavo kompozitoriaus artimųjų bei amžininkų prisiminimai.

 

Skaitytojų vertinimai


42791. Diana2007-11-27 17:44
Labai objektyvu.

42792. IZA :-( 2007-11-27 17:45
Kazkokia nesamone

42793. Diana :-) 2007-11-27 17:46
Na zinai! Kodel nesamone? As tai daug ko suzinojau!

42794. IZA :-( 2007-11-27 17:48
NU jo ir ko gi tu suzinojai?

42795. Diana :-) 2007-11-27 17:48
matosi, kad neskaitei

42796. IZA :-( 2007-11-27 17:50
Is ko sprendi? Skaiciau!

42797. Diana :-) 2007-11-27 17:51
Nu skaitei viena sakini!

42798. IZA :-( 2007-11-27 17:51
Taip ir buvo

42799. Diana2007-11-27 17:53
Tai pirma perskaityk visa tada spresk!

42800. IZA :-( 2007-11-27 17:53
OK

42801. IZA2007-11-27 17:57
Nu gal visai ir nieko...

44325. x2008-01-20 13:37
nesupratau net pirmo sakinio

46704. Juste :-) 2008-05-03 14:21
Aj dar visai normalei, kai rejkia referto padeda :)

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Lapkričio

PATKPŠS

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30  

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30 31  

 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 6 iš 6 
0:52:47 Nov 21, 2011   
Nov 2010 Nov 2012
Sąrašas   Archyvas   Pagalba