Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2004-04-09 nr. 2996

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• BERNARDAS BRAZDŽIONIS11
• TRUMPAI
• KITAME NUMERYJE12

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• KINO TEATRAI
• TEATRAI
• KONCERTAI
• PARODOS
• VAKARAI1
• LTV KULTŪROS LAIDOS
• LR KULTŪROS LAIDOS

AKTUALIJOS 
• PO PENKIAAUKŠČIO PAMATAIS2
• Tomas Staniulis.
TEKSTE IR ANAPUS JO
• SKOLŲ GRĄŽINIMO METAS1

POEZIJA 
• PAULIUS NORMANTAS19

PROZA 
• Vytautas Bubnys.
TAS RYTO LAUKIMAS

VERTIMAI 
• Eduardas Limonovas.
ŠVENTIEJI MONSTRAI
15

PAVELDAS 
• Ewa Orliñska-Mianowska.
XVIII AMŽIAUS MADOS PASAULIS
3

KALBOS SKILTIS 
• Mira Kazijevaitė, Jurgita Mikutytė.
DIENA, KAI INTELIGENTAMS BUVO OFICIALIAI LEISTA KEIKTIS, arba RIMTOS VERTĖJŲ KALBOS APIE KEIKSMAŽODŽIUS
10

KNYGOS 
• Galina Baužytė-Čepinskienė.
PASAULINĖS LITERATŪROS LOBYNAS
3
• Elena Bukelienė.
NESUDRĖKĘS PARAKAS
• LYJA4
• HOLOGRAMA
• KELIONIŲ ANTROPOLOGIJA4
• APDOVANOTI VAIKŲ KNYGŲ KŪRĖJAI
• BRIUSELIO LITERATŪRINĖ ORGANIZACIJA "HET BESCHRIJF" SIŪLO
• NAUJOS KNYGOS

DAILĖ 
• Aistė Virbickaitė.
MĖLYNO DANGAUS PAMOKA
• Elena Černiauskaitė.
MONOGRAFIJA APIE ANTANĄ TAMOŠAITĮ
• Emilija Budrecka.
REIKALINGI

MUZIKA 
• Klementina Maciulevičiūtė.
KURČIŲJŲ MUZIKA
24
• Judita Žukienė.
DAR KARTĄ APIE BALĮ DVARIONĄ
15
• Vera Markova.
IŠ EUROPOS ŠIRDIES – Į VILNIAUS ŠIRDĮ

TEATRAS 
 Ramunė Balevičiūtė.
JEIGU BŪTŲ UŽTEKĘ MEILĖS...
• Fabienne Avers.
KITOKIE NUODAI

JAUNIMO PUSLAPIS 
• Kristina Pipiraitė.
GĖJŲ VYRIŠKUMO ĮVAIZDŽIAI JEFFO PALMERIO FOTOGRAFIJOJE
7

AKTYVIOS JUNGTYS 
• Dovilė Tumpytė.
FLASH MOBAS – XXI A. PRAMOGA, CHULIGANIZMAS IR MENAS
21

NAUJI FILMAI 
• Rasa Paukštytė.
STEREOTIPŲ DŽIAUGSMAI

KRONIKA 
• AK, MOTERIE, IR KAM TAU KIRVIS?!.7
• NUO… IKI1
• in memoriam.
ALGIRDAS LANDSBERGIS (1924.VI. 26–2004.IV. 4)
4
• LRS1
• IŠ "MASKVIETIŠKŲ ATOSTOGŲ" SUGRĮŽUS
• PASKUTINĖ "PAŠĖLUSIO ROLANDO" GIESMĖ (VI)6

DE PROFUNDIS 
• GEDIMINAS PULOKAS4
• R.ŠILEIKOS APKALTOS KALBA, PASAKYTA "KNYGŲ PAVASARIO 2004" METU
• 12 REKOMENDACIJŲ...55
• "LITERATŪROS IR MENO" REDAKCIJAI,4

TEATRAS

JEIGU BŪTŲ UŽTEKĘ MEILĖS...

Ramunė Balevičiūtė

[skaityti komentarus]

iliustracija
Aktoriai Neringa Varnelytė ir Rolandas Kazlas spektaklyje "Kaligula"
Dmitrijaus Matvejevo nuotrauka

Režisierius Ignas Jonynas, ankstesniuose spektakliuose lyg mozaiką iš subtiliai žėrinčių akmenėlių, lyg filmą iš stilingų kadrų dėliojęs apgaulingos, daugiasluoksnės realybės kaleidoskopą, šįkart tarsi nustumia į šoną šiandieninio laiko apmąstymus ir neria į žmogaus, beje, chrestomatinio "absurdo žmogaus", tragiškojo (anti)herojaus – Albert’o Camus Kaligulos – aistrų ir troškimų akivarus. Ar tai istorinis personažas, ar mūsų laikų maištininkas, režisieriui, regis, ne taip svarbu, jam labiau rūpi pateisinti pragaištingus Kaligulos poelgius, priversti suprasti ir užjausti jį. Ar to ne per maža, siūlant sudėtingos filosofinės A. Camus pjesės interpretaciją?

Suvokdamas, kad šiandien egzistencialistinis patosas vargu ar gali jaudinti, režisierius "absurdo žmogaus" tragedijoje bando įžvelgti tai, kas universalu, kartais net kasdieniška. Istoriją, įamžintą Romos architektūros šedevruose, I. Jonynas drauge su scenografe Marta Vosyliūte užrakina už didžiulių vartų. Scenos priekyje – kasdieniška kasdienio gyvenimo erdvė, primenanti Kaligulos poetines mintis apie "dūmų, medžių ir vandens kvapą" ir siūlanti taikų bei harmoningą žmonių sambūvį. Rolando Kazlo Kaligula – tai vaikas, nesugebėjęs prisijaukinti šio liūdno, neteisingo, bet jaukaus pasaulio, todėl dabar neprotingai keršijantis jam. Režisierius neduria kaktomušom nesitaikstančio su žmogaus ribotumu herojaus ir ribotos, pataikūniškos minios. Apgailestaujantis dėl daugumos patricijų silpnadvasiškumo Kaligula greičiau kenčia negalėdamas pritapti žmonių draugijoje.

Vaikiškų bruožų ir taurios laikysenos R.Kazlo Kaligula jau spektaklio pradžioje pasirodo nurimęs ir susitaikęs su pasaulio ir savo paties seklumu bei bejėgyste, tarsi žinotų, kad viskas, ko imsis, bus bergždžia, kad jo "laisvė netaps gėriu". Tuo savo žinojimu prislegia ir mus, žiūrovus, sėdinčius scenoje ir iš labai arti matančius Kaligulos kankinimąsi. Todėl belieka pamažu pasiduoti tai niūriai ir kartu raminančiai prieblandos, dūmų bei muzikos (kompozitorius Julijus Andrejevas) kuriamai nuotaikai ir "gaudyti" subtilesnes detales, įdomesnes R.Kazlo intonacijas bei reakcijas.

Ir iš tiesų Kaligulos nepakeičia nei lemtingas apsisprendimas tikrinti laisvės ribas, nei viena po kitos einančios nekaltų žmonių mirtys, nei pralaimėjimo neišvengiamybė. Jis visą laiką sutelkęs dėmesį į save ir kartu perregimas, nevengiantis gražbyliauti apie savo kančią ir parodyti, kas slypi už rafinuoto, tačiau apsimestinio žiaurumo. Šis Kaligula – prastas aktorius. Nors režisierius, tarsi sukeisdamas vyro ir moters prigimtis vietomis, inicijuoja Kaligulą į aktorius (Kaligulos sąjungininkė ir meilužė – Neringos Varnelytės Kesonija elgiasi kaip karys, o jis pats vaizduoja Venerą), šis vangiai vaidina bepročio tirono, tirono-juokdario vaidmenį. R.Kazlui svarbiau vis pabrėžti nelaimingo, kenčiančio Kaligulos žmogiškumą.

Jis beveik vienodai, lyg per prievartą žiauriai, lyg iš tiesų žudymais ir pažeminimais tenorėdamas "išplėšti iš širdies tą meilę", o kartais tiesiog užsimiršti, elgiasi su Povilo Budrio Herėja, Andriaus Bialobžeskio Helikonu, Igno Ciplijausko Scipijonu, Sauliaus Sipaičio Lipidu. "Jeigu aš būčiau turėjęs mėnulį, jeigu būtų užtekę meilės, viskas būtų pasikeitę", – prisipažįsta Kaligula. Bet šį Kaligulos santykį galima pajusti tik retkarčiais, mat R. Kazlas labiau ryškina savo personažo išgyvenimus negu santykius su partneriais. Todėl Kaligulos ir P.Budrio Herėjos, vienintelio jį iš tiesų suprantančio ir vienintelio tokio pat tvirto tikėjimo žmogaus, pokalbis, galėjęs tapti kulminacine, didžiausios įtampos kupina spektaklio scena, nuskambėjo tik kaip oratorinė dvikova, kurioje lyg strėlėmis laidomasi deklaratyviomis frazėmis.

...Trys valandos Kaligulos kančios ir migloto troškimo to, kas neįmanoma. Finaliniame monologe Kaligula tikina suvokęs, kad sielvartas praeina, vadinasi, ir jis yra beprasmis. Ar tai ir yra toji ištarmė, kurios siekė "Kaligulos" statytojai?

 

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Lapkričio

PATKPŠS

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30  

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30 31  

 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 6 iš 6 
0:52:45 Nov 21, 2011   
Nov 2010 Nov 2012
Sąrašas   Archyvas   Pagalba