Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2004-04-09 nr. 2996

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• BERNARDAS BRAZDŽIONIS11
• TRUMPAI
• KITAME NUMERYJE12

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• KINO TEATRAI
• TEATRAI
• KONCERTAI
• PARODOS
• VAKARAI1
• LTV KULTŪROS LAIDOS
• LR KULTŪROS LAIDOS

AKTUALIJOS 
• PO PENKIAAUKŠČIO PAMATAIS2
• Tomas Staniulis.
TEKSTE IR ANAPUS JO
 SKOLŲ GRĄŽINIMO METAS1

POEZIJA 
• PAULIUS NORMANTAS19

PROZA 
• Vytautas Bubnys.
TAS RYTO LAUKIMAS

VERTIMAI 
• Eduardas Limonovas.
ŠVENTIEJI MONSTRAI
15

PAVELDAS 
• Ewa Orliñska-Mianowska.
XVIII AMŽIAUS MADOS PASAULIS
3

KALBOS SKILTIS 
• Mira Kazijevaitė, Jurgita Mikutytė.
DIENA, KAI INTELIGENTAMS BUVO OFICIALIAI LEISTA KEIKTIS, arba RIMTOS VERTĖJŲ KALBOS APIE KEIKSMAŽODŽIUS
10

KNYGOS 
• Galina Baužytė-Čepinskienė.
PASAULINĖS LITERATŪROS LOBYNAS
3
• Elena Bukelienė.
NESUDRĖKĘS PARAKAS
• LYJA4
• HOLOGRAMA
• KELIONIŲ ANTROPOLOGIJA4
• APDOVANOTI VAIKŲ KNYGŲ KŪRĖJAI
• BRIUSELIO LITERATŪRINĖ ORGANIZACIJA "HET BESCHRIJF" SIŪLO
• NAUJOS KNYGOS

DAILĖ 
• Aistė Virbickaitė.
MĖLYNO DANGAUS PAMOKA
• Elena Černiauskaitė.
MONOGRAFIJA APIE ANTANĄ TAMOŠAITĮ
• Emilija Budrecka.
REIKALINGI

MUZIKA 
• Klementina Maciulevičiūtė.
KURČIŲJŲ MUZIKA
24
• Judita Žukienė.
DAR KARTĄ APIE BALĮ DVARIONĄ
15
• Vera Markova.
IŠ EUROPOS ŠIRDIES – Į VILNIAUS ŠIRDĮ

TEATRAS 
• Ramunė Balevičiūtė.
JEIGU BŪTŲ UŽTEKĘ MEILĖS...
• Fabienne Avers.
KITOKIE NUODAI

JAUNIMO PUSLAPIS 
• Kristina Pipiraitė.
GĖJŲ VYRIŠKUMO ĮVAIZDŽIAI JEFFO PALMERIO FOTOGRAFIJOJE
7

AKTYVIOS JUNGTYS 
• Dovilė Tumpytė.
FLASH MOBAS – XXI A. PRAMOGA, CHULIGANIZMAS IR MENAS
21

NAUJI FILMAI 
• Rasa Paukštytė.
STEREOTIPŲ DŽIAUGSMAI

KRONIKA 
• AK, MOTERIE, IR KAM TAU KIRVIS?!.7
• NUO… IKI1
• in memoriam.
ALGIRDAS LANDSBERGIS (1924.VI. 26–2004.IV. 4)
4
• LRS1
• IŠ "MASKVIETIŠKŲ ATOSTOGŲ" SUGRĮŽUS
• PASKUTINĖ "PAŠĖLUSIO ROLANDO" GIESMĖ (VI)6

DE PROFUNDIS 
• GEDIMINAS PULOKAS4
• R.ŠILEIKOS APKALTOS KALBA, PASAKYTA "KNYGŲ PAVASARIO 2004" METU
• 12 REKOMENDACIJŲ...55
• "LITERATŪROS IR MENO" REDAKCIJAI,4

AKTUALIJOS

SKOLŲ GRĄŽINIMO METAS

[skaityti komentarus]

Kai vieną vakarą jūsų kaimynas ateis pas jus ir paprašys paskolinti žiupsnelį druskos, neabejoju, kad nuoširdžiai atseikėsite jam visą saują. Tačiau kai visi gatvės gyventojai, o paskui ir visi rajono gyventojai ims iš jūsų skolintis, jūs pradėsite pykti ir bandysite jiems aiškinti, kad čia – ne parduotuvė ir jums niekas nieko nemokamai neduoda.

Daugelį metų panašūs "skolintojai" buvo rašytojai, mokslinių knygų autoriai, iliustratoriai, vertėjai. Norintys perskaityti pageidaujamą knygą naudojasi visiems prieinamu ir nemokamu būdu – "pasiskolina" knygą iš bibliotekos. Nedideliais tiražais išleistos knygos dulka knygynų lentynose, darydamos nuostolius leidėjams. Kadangi leidyba yra verslas, o verslas neturėtų būti nuostolingas, leidėjai mažina honorarus knygų autoriams, kuriems belieka viltis, kad jų kūryba vis dėlto išvys dienos šviesą.

Europoje jau seniai yra įteisinta autoriaus išimtinė teisė teikti kūrinius panaudai. Kūrinio panaudos teisė – tai ta pati užsienio kalbomis vadinama skolinimo teisė (le droit de pret – prancūzų k., lending right – anglų k.). Panaudos sąvoka reiškia kūrinio ar jo kopijos perdavimą tam tikrą laiką neatlygintinai naudotis bibliotekose. Teikiant knygas ar kitus leidinius panaudai bibliotekose, ši išimtinė autorių teisė dažniausiai apribojama – autorius negali uždrausti naudoti jo knygų bibliotekose, tačiau jis turi teisę į autorinį atlyginimą. Todėl valstybė, sudarydama sąlygas savo piliečiams nemokamai naudotis autorių kūryba, privalo kompensuoti autoriams už jų kūrinių panaudojimą.

Daugelyje Europos šalių ši teisė jau seniai įgyvendinama: Danijoje – nuo 1946 m., Norvegijoje – nuo 1947 m., Švedijoje – nuo 1954 m., Jungtinėje Karalystėje – nuo 1979 m. Remiantis 1992 m. lapkričio 19 d. Europos Tarybos direktyva "Dėl nuomos ir panaudos, taip pat tam tikrų autorių ir gretutinių teisių intelektinės nuosavybės srityje", ši teisė buvo įgyvendinta daugelyje kitų Europos šalių. Šiuo metu – 34 šalyse.

Valstybės, siekiančios narystės Europos Sąjungoje, vykdydamos Europos bendrijos sutartis ir derindamos savo nacionalinius įstatymus su Europos Sąjungos teise, taip pat turi įgyvendinti šios direktyvos reikalavimus. Europa "liepė" Lietuvai "grąžinti skolas" knygų kūrėjams. Todėl LR Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatyme atsirado straipsnis, kuriame numatyta, kad knygų ir kitokių leidinių, teikiamų panaudai bibliotekose, autoriai turi teisę gauti atitinkamą atlyginimą už perduotą išimtinę teisę teikti kūrinius panaudai. Tokio atlyginimo dydį ir išmokėjimo tvarką turi nustatyti LR Vyriausybė. Kadangi knygos skaitytojams panaudai viešosiose bibliotekose teikiamos nemokamai, lėšos skirtos autoriniam atlyginimui išmokėti turi būti numatytos valstybės biudžete. Nuo 2002 metų liepos 1 d., įsigaliojus Vyriausybės nutarimui, Vyriausybė skyrė 200 000 litų per metus autoriams už knygų panaudą. Įvairiose šalyse šios kompensacijos autoriams dydis nustatomas pagal skirtingus kriterijus, pvz., Norvegijoje skiriamos sumos dydis priklauso nuo leidinių, esančių bibliotekų fonduose, skaičiaus. Už 2001 metų knygų ir kitų leidinių panaudą bibliotekose Norvegijos Vyriausybė autoriams skyrė 6,9 mln. eurų. Vieno knygos egzemplioriaus panaudos vertė – 0,17 euro.

Danijoje egzistuoja fiksuotos sumos principas, t.y. kasmet Vyriausybė numato fiksuotą sumą, kuri skiriama autoriniam atlyginimui išmokėti. 2003 m. skirta 20,6 mln. eurų. Tai didžiausia pasaulyje skiriama suma už knygų panaudą. Autorinį atlyginimą gavo apie 18 000 autorių.

Anglijoje 2003 m. Vyriausybė skyrė 7 mln. svarų, 2051 autorius gavo daugiausia po 6000 svarų. Prancūzijoje ši suma skaičiuojama remiantis dviem kriterijais: Vyriausybė skiria 6% sumos, duotos knygoms įsigyti bibliotekose, taip pat po 1,5 euro už 1 skaitytoją viešosiose, privačiose ir asociacijų bibliotekose ir po 1 eurą už skaitytoją aukštųjų mokyklų bibliotekose.

Estijoje ir Latvijoje ši teisė kol kas neadministruojama, tačiau Estijoje ketinama skirti 140 000 eurų, o Latvijoje – apie 128 000 latų, kurie sudaro 7,5% sumos, duotos knygoms įsigyti bibliotekose.

Lietuvoje 200 000 litų suma, skirta autoriniam atlyginimui už knygų panaudą, nebuvo skaičiuojama pagal kokį nors kriterijų. Todėl negalime žinoti, kaip keisis ši suma kiekvienais metais. Aišku yra viena – jeigu ši Vyriausybės skirta suma nedidės, tai autoriniai atlyginimai autoriams mažės... Mažėjimo priežastis bus vis didėjantis autorių, pretenduojančių į atlyginimą, skaičius. Remiantis Vyriausybės nustatyta tvarka, autoriai ar jų teisių perėmėjai (įpėdiniai), pretenduojantys gauti autorinį atlyginimą už panaudą, turi pateikti LATGA agentūrai paraiškas. 2002 metais paraiškas pateikė 210 autorių 1692 knygoms, 2003 metais – jau 376 autoriai. Vyriausybės duota suma už 2003 metų knygų panaudą buvo paskirstyta 362 autoriams už 4150 knygų ( 184 – knygų autoriai, 105 – vertėjai ir 73 – iliustratoriai).

Vyriausybė, nustatydama autorinio atlyginimo mokėjimo tvarką, turėtų įsipareigoti, kad didins šiam tikslui skiriamas lėšas, atsižvelgdama į didėjantį panaudai teikiamų knygų ir autorių, turinčių teisę gauti autorinį atlyginimą, paraiškų skaičių.

Autorinio atlyginimo dydis kiekvienam autoriui apskaičiuojamas pagal du kriterijus: pagal knygos išdavimo kartus ir knygos žanro koeficientą. Duomenys apie knygos išdavimą 2003 metais buvo skaičiuojami 4 didžiausiose Lietuvos bibliotekose, kuriose yra įdiegta LIBIS (Lietuvos integrali bibliotekų informacinė sistema): Nacionalinėje M.Mažvydo bibliotekoje, Kauno apskrities viešojoje bibliotekoje, Šiaulių apskrities viešojoje bibliotekoje ir Utenos viešojoje bibliotekoje. 2004 metais duomenis žadama pateikti 11 Lietuvos bibliotekų, kuriose bus įdiegta analogiška automatizuota kompiuterinė sistema.

Kuriant šių teisių administravimo sistemą Lietuvoje buvo siekiama kuo tiksliau ir teisingiau paskirstyti autorinį atlyginimą. Daugelyje šalių yra taikomas paprastesnis paskirstymo būdas - remiantis knygų skaičiumi bibliotekoje. Šis būdas reikalauja mažesnių administravimo išlaidų, tačiau jis neatitinka pagrindinio šios teisės principo – autorinis atlyginimas mokamas už kūrinio panaudą, o ne "gulėjimą" lentynoje.

Antras autorinio atlyginimo paskirstymo kriterijus yra knygų koeficientai:

knygos vaikams ir jaunimui – koeficientas 8;

grožinės literatūros ir eseistikos knygos – 7;

mokslinės ir dalykinės literatūros knygos – 6;

vaizduojamojo meno leidiniai (dailės ir fotografijų albumai) – 6;

grožinės literatūros, eseistikos, knygų vaikams ir jaunimui vertimai – 5.

Kiekvienos konkrečios knygos išdavimo kartai yra dauginami iš jos koeficiento. Įstatyme numatyta teisė gauti atitinkamą atlyginimą už panaudai teikiamas knygas ir kitus leidinius. Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacija (UNESCO) taip apibrėžia knygos sąvoką: tai ne mažesnės kaip 50 puslapių apimties leidinys. Todėl Vyriausybės numatyta tvarka dėl autorinio atlyginimo už knygų panaudą bibliotekoje taikoma tik knygoms, kurias sudaro ne mažiau kaip 50 puslapių. Šis apribojimas sukėlė knygų vaikams autorių nepasitenkinimą. Tačiau knygoms vaikams, turinčioms ne mažiau nei 50 lapų, taikomas didžiausias koeficientas. Taigi Valstybė remia kūrybą vaikams ir šiek tiek kompensuoja už tas knygutes, kurios nepatenka į atlyginamų knygų sąrašą.

Kadangi Lietuvoje numatyta suma autoriniams atlyginimams už panaudą bibliotekose yra labai nedidelė, Vyriausybė yra numačiusi apribojimus. Į objektų, už kurių panaudą bibliotekose yra mokamas autorinis atlyginimas, sąrašą neįtraukti nei audiovizualiniai kūriniai vaizdo laikmenose, nei fonogramos, nei periodiniai leidiniai. Apribojimas taikomas ir kai kurioms autorių grupėms: kompozitoriams, kurių muzika yra įrašyta į fonogramas ir jomis galima naudotis bibliotekoje, kurių kūriniai išleisti natomis, knygų dailininkams (kurie sukūrė viršelį, apipavidalino, bet nesukūrė iliustracijų). Taip pat autoriams, kurių knygos ar kiti leidiniai prieinami tik švietimo ar mokslo įstaigose; vertėjams, kurie verčia iš lietuvių kalbos į kitas kalbas. Užsienio autoriai taip pat neįtraukti į sąrašą autorių, kurie gali pretenduoti į autorinį atlyginimą, nors Europos Sąjungos teisės normos numato reikalavimą nediskriminuoti autorių nacionaliniu požiūriu. Manau, kad visus šiuos apribojimus sąlygojo žinojimas, kad valstybės suma, skirta autoriniams atlyginimams už knygų panaudą bibliotekose, bus labai nedidelė, todėl reikėjo visokiais būdais siaurinti pretendentų ratą. Tokia diskriminacija yra ne tik Lietuvoje, ji buvo praktikuojama ir kitose pradedančiose administruoti šią teisę šalyse.

Manau, kad pagrindinis principas administruojant šią teisę bus tuo teisingesnis (atitinkantis kiekvieno autoriaus kūrybinį indėlį) ir tikslesnis, kuo jis mažiau diskriminuos autorių pagal kokius nors nacionalinius ar kitus kriterijus. Taip pat ši teisė turėtų būti įgyvendinama pasitelkiant kuo mažesnes administravimo sąnaudas. Toks turėtų būti idealus variantas, ir to siekiame. Danija, kurioje ši teisė administruojama ir tobulinama jau 60 metų, taip pat dar nepasiekė visiško teisingumo, nes autorinis atlyginimas paskirstomas pagal knygų skaičių bibliotekoje ir taškų sistemą (kiekvienas knygos puslapis turi tam tikrą taškų vertę): poezija – 6 taškai už puslapį, grožinė literatūra – 1,35 taško už puslapį. Visų kitų kategorijų knygos, parašytos danų kalba, gauna po 1 tašką už puslapį. Manau, kad šiai vertinimo sistemai taip pat turėtume kritinių pastabų, kad ji irgi neišvengia autorių nepasitenkinimo. Įvertinti kūrybos indėlį balais, taškais, koeficientais, nuo kurių priklauso autoriaus atlyginimas, yra labai sudėtingas darbas.

Šiais metais Lietuvoje pagal pateiktas autorių paraiškas ir gautą informaciją iš bibliotekų apie šių knygų išdavimą 2003 metais valstybės skirta pinigų suma buvo išmokėta:

184 grožinės, mokslinės ir vaikams skirtos literatūros autoriams – 46 554 litai;

105 vertėjams – 76 139 litai;

73 iliustratoriams – 4 426 litai.

Tik 14 autorių, pateikusių paraiškas, knygos nebuvo nė vieno karto išduotos.

Pagal grožinės literatūros knygų išdavimo kartus bibliotekose susidarė toks autorių eiliškumas: Justinas Marcinkevičius, Romualdas Granauskas, Jurga Ivanauskaitė, Elena De Strozzi, Jurgis Kunčinas. Mokslinės literatūros: Viktorija Daujotytė, Vytautas Kubilius, Vanda Zaborskaitė, Algimantas Sakalas, Norbertas Vėlius. Užsienio grožinės literatūros vertėjai: Nijolė Salnikienė, Edmundas Juškys, Laima Bareišienė, Aneta Ručinskienė, Albinas Degutis. Knygų iliustratoriai: Vladimiras Beresniovas, Vytautas Valius, Antanas Kučas, Arvydas Každailis, Romas Orantas.

Daugiausia kartų išduotos knygos:

A.Jacikevičius. "Žmonių grupės" (socialinė psichologija), Vilnius, 1995 – 239 kartai;

V.Zaborskaitė. "Literatūros mokslo įvadas", Vilnius, 1982 – 227 kartai;

J.Aputis. "Keleivio novelės", Vilnius, 1985 – 215 kartų;

A.Sakalas. "Personalo vadyba", Vilnius, 1998 – 202 kartai;

V.Mykolaitis-Putinas. "Altorių šešėly", Vilnius, 1988 – 188 kartai.

Ši statistika negali būti siejama su Lietuvos knygų autorių populiarumu, nes ji remiasi tik tais autoriais, kurie pateikė paraiškas LATGA agentūrai. Kol kas ši statistika yra tik iš didžiausių keturių bibliotekų. Manau, kad mažesniuose miestuose, kuriuose nėra aukštųjų mokyklų, labiausiai skaitomų autorių sąrašas ir kūriniai gali labai skirtis nuo čia suminėtų. Peršasi mintis, kad dažniausiai knygos "skolinamos" iš bibliotekų mokslo reikmėms, o Vyriausybė numato atvirkščiai: teikiant panaudai knygas ir kitus leidinius švietimo ir mokslo įstaigų bibliotekose autorinis atlyginimas nemokamas.

Paskirsčius Vyriausybės skirtus pinigus, už vieną grožinės literatūros knygos išdavimą 2003 metais buvo mokama 1,95 Lt, už mokslinės knygos – 1,67 Lt, už verstą knygą – 1,40 Lt, už iliustracijas knygoje – 0,59 Lt.

Galima būtų priekaištauti valstybei dėl mažos pinigų sumos, duotos atlyginimui už kūrinių panaudą bibliotekose. Galima būtų priekaištauti įstatymų leidėjams dėl kai kurių autorių diskriminavimo. Galima būtų priekaištauti autoriams, kad jie labai vangiai teikia paraiškas. Tačiau galime ir pasidžiaugti, kad iš buvusios Tarybų Sąjungos šalių Lietuva pirmoji pradėjo administruoti šią teisę, netgi Italija, Ispanija, Graikija, Portugalija, Lenkija dar šių darbų nepradėjo. O Prancūzija, kurioje gimė pagrindiniai autorių teisių principai, kurioje jau 1802 metais buvo įkurta bendrija, ginanti rašytojų ir mokslinių veikalų autorius, šiuo metu truputį atsilieka nuo Lietuvos. 2003 metais prancūzai įsteigė organizaciją, kuri vykdys šią teisę, ir sukūrė principą, kuriuo bus paskirstomi autoriniai atlyginimai autoriams už knygų panaudą, tačiau nė vienąkart paskirstyta dar nebuvo.

Gerbiami kūrėjai, žinokite, kad skolos po truputį grąžinamos. Autorių teisių principas, kad autoriui turi būti atlyginta už kūrinių naudojimą, pradėtas taikyti ir rašytojams. Atlyginimai už kūrinių panaudą bibliotekose ir kūrinių atgaminimą reprografijos būdu (kai kūriniai atgaminami kopijavimo aparatais) jau mokami. Tikėkimės, kad įgyvendinę principą sulauksime ir Vyriausybės skirtos sumos, kuri atitiks mūsų kūrėjų kūrybos indėlį.

Gabrielė Naprušienė

LATGA-A Vizualinių menų, panaudos, reprografijos direkcijos direktorė

 

Skaitytojų vertinimai


17002. Gemma :-) 2005-06-08 23:52
Atsiprašau, bet išmokamos sumos už knygos paėmimą yra juokingos,jeigu numatoma vertėjams grąžinti skolas, tai nejuokinkit žmonių ir grąžinkit.Valdininkai skaičiuoja sumas tūkstančiais, korupcija milijoninė, o iš meno žmonių tiesiog tyčiojamasi.Kur mes nueisim??

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Lapkričio

PATKPŠS

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30  

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30 31  

 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 6 iš 6 
0:52:44 Nov 21, 2011   
Nov 2010 Nov 2012
Sąrašas   Archyvas   Pagalba