Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2004-04-09 nr. 2996

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• BERNARDAS BRAZDŽIONIS11
• TRUMPAI
• KITAME NUMERYJE12

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• KINO TEATRAI
• TEATRAI
• KONCERTAI
• PARODOS
• VAKARAI1
• LTV KULTŪROS LAIDOS
• LR KULTŪROS LAIDOS

AKTUALIJOS 
• PO PENKIAAUKŠČIO PAMATAIS2
• Tomas Staniulis.
TEKSTE IR ANAPUS JO
• SKOLŲ GRĄŽINIMO METAS1

POEZIJA 
• PAULIUS NORMANTAS19

PROZA 
• Vytautas Bubnys.
TAS RYTO LAUKIMAS

VERTIMAI 
• Eduardas Limonovas.
ŠVENTIEJI MONSTRAI
15

PAVELDAS 
• Ewa Orliñska-Mianowska.
XVIII AMŽIAUS MADOS PASAULIS
3

KALBOS SKILTIS 
• Mira Kazijevaitė, Jurgita Mikutytė.
DIENA, KAI INTELIGENTAMS BUVO OFICIALIAI LEISTA KEIKTIS, arba RIMTOS VERTĖJŲ KALBOS APIE KEIKSMAŽODŽIUS
10

KNYGOS 
• Galina Baužytė-Čepinskienė.
PASAULINĖS LITERATŪROS LOBYNAS
3
• Elena Bukelienė.
NESUDRĖKĘS PARAKAS
• LYJA4
• HOLOGRAMA
• KELIONIŲ ANTROPOLOGIJA4
• APDOVANOTI VAIKŲ KNYGŲ KŪRĖJAI
• BRIUSELIO LITERATŪRINĖ ORGANIZACIJA "HET BESCHRIJF" SIŪLO
• NAUJOS KNYGOS

DAILĖ 
• Aistė Virbickaitė.
MĖLYNO DANGAUS PAMOKA
 Elena Černiauskaitė.
MONOGRAFIJA APIE ANTANĄ TAMOŠAITĮ
• Emilija Budrecka.
REIKALINGI

MUZIKA 
• Klementina Maciulevičiūtė.
KURČIŲJŲ MUZIKA
24
• Judita Žukienė.
DAR KARTĄ APIE BALĮ DVARIONĄ
15
• Vera Markova.
IŠ EUROPOS ŠIRDIES – Į VILNIAUS ŠIRDĮ

TEATRAS 
• Ramunė Balevičiūtė.
JEIGU BŪTŲ UŽTEKĘ MEILĖS...
• Fabienne Avers.
KITOKIE NUODAI

JAUNIMO PUSLAPIS 
• Kristina Pipiraitė.
GĖJŲ VYRIŠKUMO ĮVAIZDŽIAI JEFFO PALMERIO FOTOGRAFIJOJE
7

AKTYVIOS JUNGTYS 
• Dovilė Tumpytė.
FLASH MOBAS – XXI A. PRAMOGA, CHULIGANIZMAS IR MENAS
21

NAUJI FILMAI 
• Rasa Paukštytė.
STEREOTIPŲ DŽIAUGSMAI

KRONIKA 
• AK, MOTERIE, IR KAM TAU KIRVIS?!.7
• NUO… IKI1
• in memoriam.
ALGIRDAS LANDSBERGIS (1924.VI. 26–2004.IV. 4)
4
• LRS1
• IŠ "MASKVIETIŠKŲ ATOSTOGŲ" SUGRĮŽUS
• PASKUTINĖ "PAŠĖLUSIO ROLANDO" GIESMĖ (VI)6

DE PROFUNDIS 
• GEDIMINAS PULOKAS4
• R.ŠILEIKOS APKALTOS KALBA, PASAKYTA "KNYGŲ PAVASARIO 2004" METU
• 12 REKOMENDACIJŲ...55
• "LITERATŪROS IR MENO" REDAKCIJAI,4

DAILĖ

MONOGRAFIJA APIE ANTANĄ TAMOŠAITĮ

Elena Černiauskaitė

[skaityti komentarus]

Kovo 18 d. galerijoje "Židinys" pristatyta monografija apie tautodailės rinkėją ir propaguotoją, lietuviškosios tradicijos skleidėją nepriklausomoje Lietuvoje bei išeivijoje, dailininką, pirmąjį profesionalų tekstilininką mūsų krašte Antaną Tamošaitį (g. 1906). Knygą parašė menotyrininkė Lijana Šatavičiūtė-Natalevičienė, išleido Vilniaus dailės akademijos leidykla.

A.Tamošaitis gimė ir užaugo Barzdų kaime (Šakių apsk.), tuomet pavyzdine pripažintoje tėvų sodyboje. Dar studijuodamas Kauno dailės mokykloje, jis ėmė tyrinėti tradicinę Lietuvos kultūrą, liaudies meną. Nepriklausomos Lietuvos laikotarpiu dailininkas daug nuveikė populiarindamas tautodailę ir skatindamas nepamiršti tradicijos, kurti profesionalųjį meną savitai interpretuojant tautodailės palikimą; skelbė liaudies meno ir modernizmo apraiškų suderinamumą profesionaliojoje kūryboje ir tai įgyvendino praktiškai, nors nemažai menininkų buvo įsitikinę, kad viename kūrinyje negali susilieti tautodailės įtakos ir vakarietiškų srovių lietuviškos interpretacijos. Mokytojavo, skaitė paskaitas, sudarė, redagavo ir rašė knygas bei straipsnius (knygų serija "Sodžiaus menas", 1931-1939; "Audimas", 1933; "Austiniai kilimai", 1935, kt.). A.Tamošaitis pirmasis išnagrinėjo ir aprašė regioninius lietuviškojo tautinio kostiumo skirtumus, rūpinosi, kad jį dėvintys paisytų nešiosenos tradicijų, išlaikytų vientisą etninių drabužių derinį. Taip pat nuveikė daugybę kitų labai svarbių lietuviškosios kultūros gaivinimo ir plėtojimo darbų.

1944 m. A.Tamošaičiui su žmona Anastazija teko pasitraukti į Vakarus. Įsikūrę Kanadoje, Tamošaičiai savo darbų neapleido, atvirkščiai, su dar didesniu užsidegimu puoselėjo lietuviškąsias tradicijas, aktyviai dalyvavo steigiant įvairias išeivijos lietuvių institucijas, skaitė paskaitas apie lietuvių liaudies meną, leido knygas. Pamažu Tamošaičių sodyba netoli Kingstono tapo kultūros centru Kanados lietuviams, dalele Tėvynės svetimoje šalyje, atgaiva tikrųjų namų išsiilgusiai širdžiai: viename sodybos pastate buvo įrengta galerija "Romuva", vasarą čia organizuoti įvairių dailiųjų amatų kursai, ypatingomis progomis rodyta Tamošaičių tautodailės kolekcija.

2000 m. A.Tamošaitis visam laikui sugrįžo į Lietuvą, kartu parsivežė visą savo tautodailės kolekciją, savo ir žmonos kūrinius bei kelių tūkstančių meno knygų biblioteką. Visas šis palikimas dabar yra A. ir A.Tamošaičių galerijoje "Židinys" Vilniuje, kur laukia susidomėjusių lankytojų.

Susiklosčius nepalankiai politinei situacijai, A.Tamošaitis buvo nepelnytai primirštas – mūsų krašte geriau žinoma šio dailininko veikla Lietuvoje, o užjūryje jis puikiai pažįstamas kaip išeivijos veikėjas. Deja, šiandien, susirūpinę tradicijos tąsa, turime ją atrasti iš naujo. Vargu ar mums labai pasisektų, jei ne tokios asmenybės kaip A.Tamošaitis. Paradoksalu, bet, norėdami sugrįžti prie savo šaknų, turime prisiminti kolekcionieriaus nuveiktą darbą ir dėkoti jam už išsaugotą palikimą. Todėl džiugu, kad pastaraisiais metais, atsiradus poreikiui ir galimybei plačiau susipažinti su mažai tyrinėtu Lietuvos dailės istorijos laikotarpiu, vis daugiau dėmesio skiriama išlikusiam turtui. Vienas iš puikių būdų supažindinti visuomenę su svarbia kultūros istorijos dalimi yra knyga "Antanas Tamošaitis. Gyvenimo ir kūrybos kelias".

Šis leidinys apžvelgia ne tik įdomios asmenybės gyvenimo ir kūrybos kelią, bet ir suteikia puikią progą susipažinti su kultūriniais Lietuvos įvykiais. Monografija visuomet vertinga ir ypatinga tuo, kad joje atskleidžiamas platesnis kontekstas, ir to pasiekiama ne perpasakojant nuobodžius faktus ir nuogą statistiką, bet labai intymiai – per konkretaus žmogaus gyvenimą ir veiklą. Knyga lengvai skaitoma, parašyta šiltai ir įdomiai, gausu vizualios informacijos: nuotraukų iš archyvų, kūrinių reprodukcijų katalogas. Monografijos autorė L.Šatavičiūtė-Natalevičienė nuveikė didžiulį darbą, rinkdama informaciją, ją sistemindama ir pateikdama skaitytojui. Sisteminant medžiagą svariai prisidėjo Vilniaus dailės akademijos muziejaus mokslo darbuotojas menotyrininkas Valentas Cibulskas, katalogavęs dailės kūrinius. Nepaprastai vertingi šios knygos priedai – išsami bibliografija: tiek A.Tamošaičio publikacijos (kai kurie straipsniai yra perspausdinti ir šioje monografijoje), tiek rašytiniai ir spausdintiniai šaltiniai apie patį dailininką, parodų bei svarbiausių "Židinyje" esančių kūrinių sąrašai. Tad leidinys įdomus ir eiliniam skaitytojui, besidominčiam savo krašto palikimu, ir profesionalui, kuris knygoje ras nemažai naudingos informacijos.

 

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Lapkričio

PATKPŠS

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30  

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30 31  

 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 6 iš 6 
0:52:35 Nov 21, 2011   
Nov 2010 Nov 2012
Sąrašas   Archyvas   Pagalba