Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2004-04-09 nr. 2996

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• BERNARDAS BRAZDŽIONIS11
• TRUMPAI
• KITAME NUMERYJE12

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• KINO TEATRAI
• TEATRAI
• KONCERTAI
• PARODOS
• VAKARAI1
• LTV KULTŪROS LAIDOS
• LR KULTŪROS LAIDOS

AKTUALIJOS 
• PO PENKIAAUKŠČIO PAMATAIS2
 Tomas Staniulis.
TEKSTE IR ANAPUS JO
• SKOLŲ GRĄŽINIMO METAS1

POEZIJA 
• PAULIUS NORMANTAS19

PROZA 
• Vytautas Bubnys.
TAS RYTO LAUKIMAS

VERTIMAI 
• Eduardas Limonovas.
ŠVENTIEJI MONSTRAI
15

PAVELDAS 
• Ewa Orliñska-Mianowska.
XVIII AMŽIAUS MADOS PASAULIS
3

KALBOS SKILTIS 
• Mira Kazijevaitė, Jurgita Mikutytė.
DIENA, KAI INTELIGENTAMS BUVO OFICIALIAI LEISTA KEIKTIS, arba RIMTOS VERTĖJŲ KALBOS APIE KEIKSMAŽODŽIUS
10

KNYGOS 
• Galina Baužytė-Čepinskienė.
PASAULINĖS LITERATŪROS LOBYNAS
3
• Elena Bukelienė.
NESUDRĖKĘS PARAKAS
• LYJA4
• HOLOGRAMA
• KELIONIŲ ANTROPOLOGIJA4
• APDOVANOTI VAIKŲ KNYGŲ KŪRĖJAI
• BRIUSELIO LITERATŪRINĖ ORGANIZACIJA "HET BESCHRIJF" SIŪLO
• NAUJOS KNYGOS

DAILĖ 
• Aistė Virbickaitė.
MĖLYNO DANGAUS PAMOKA
• Elena Černiauskaitė.
MONOGRAFIJA APIE ANTANĄ TAMOŠAITĮ
• Emilija Budrecka.
REIKALINGI

MUZIKA 
• Klementina Maciulevičiūtė.
KURČIŲJŲ MUZIKA
24
• Judita Žukienė.
DAR KARTĄ APIE BALĮ DVARIONĄ
15
• Vera Markova.
IŠ EUROPOS ŠIRDIES – Į VILNIAUS ŠIRDĮ

TEATRAS 
• Ramunė Balevičiūtė.
JEIGU BŪTŲ UŽTEKĘ MEILĖS...
• Fabienne Avers.
KITOKIE NUODAI

JAUNIMO PUSLAPIS 
• Kristina Pipiraitė.
GĖJŲ VYRIŠKUMO ĮVAIZDŽIAI JEFFO PALMERIO FOTOGRAFIJOJE
7

AKTYVIOS JUNGTYS 
• Dovilė Tumpytė.
FLASH MOBAS – XXI A. PRAMOGA, CHULIGANIZMAS IR MENAS
21

NAUJI FILMAI 
• Rasa Paukštytė.
STEREOTIPŲ DŽIAUGSMAI

KRONIKA 
• AK, MOTERIE, IR KAM TAU KIRVIS?!.7
• NUO… IKI1
• in memoriam.
ALGIRDAS LANDSBERGIS (1924.VI. 26–2004.IV. 4)
4
• LRS1
• IŠ "MASKVIETIŠKŲ ATOSTOGŲ" SUGRĮŽUS
• PASKUTINĖ "PAŠĖLUSIO ROLANDO" GIESMĖ (VI)6

DE PROFUNDIS 
• GEDIMINAS PULOKAS4
• R.ŠILEIKOS APKALTOS KALBA, PASAKYTA "KNYGŲ PAVASARIO 2004" METU
• 12 REKOMENDACIJŲ...55
• "LITERATŪROS IR MENO" REDAKCIJAI,4

AKTUALIJOS

TEKSTE IR ANAPUS JO

Tomas Staniulis

[skaityti komentarus]

Kovo vidurį man teko praleisti visai kitame pasaulyje. Kaip kadaise šmaikščiai yra pasakiusi Suomijos rašytoja Emma Puikkonen, "Kalėdų senelio, "Finlandia" degtinės ir šiaurinių elnių krašte". Beveik 80 tūkst. gyventojų turinčiame Suomijos mieste Juviaskiulėje (Jyväskylä) surengtame seminare "Skaitmeninė medija ir literatūra" ("Digital Media and literature") praleidau vos porą dienų. Bet šios dienos leido man kitaip pažvelgti į literatūrą, o gal ir apskritai į pačią kultūrą.

Europos Sąjungos programos "Culture 2000" remiamo projekto "Baltic Ring", kuriame dalyvauja mane delegavusi Lietuvos rašytojų sąjunga, seminarą surengė suomiai, į jį pakvietę projekto partnerių – Vokietijos, Danijos, Estijos, Latvijos ir Lietuvos – atstovus. Paskaitas apie visame pasaulyje populiarėjančią skaitmeninę literatūrą skaitė Juviaskiulės profesoriai, savo darbus elektroninės literatūros srityje demonstravo amerikietė Deena Larsen ir anglas Johnas Cayley’s. Pastarasis, beje, jau yra gavęs pirmąjį pasaulinį elektroninį įvertinimą (e-award) už laimėjimus poezijos srityje.

Didžioji dalis Lietuvos gyventojų greičiausiai nustebtų sužinoję, kad kažkur mažam Suomijos miestelyje yra universitetas, kuriame galima apsiginti mokslinį laipsnį, pavyzdžiui... hmmm, kad ir iš kompiuterinių žaidimų analizės... Nustebau ir aš. Taip, ir iš mobiliųjų telefonų žaidimų analizės! Ir iš SMS kultūros, kiberteksto, hiperteksto bei daugybės kitų dalykų, kuriuos mums tik gali padiktuoti vaizduotė.

Nes kaipgi kitaip pasijusi, jei matai, kaip menininkas iš teksto kuria elektroninį stebuklą, į kurį įtraukta ne tik poezija, bet ir vaizdas, spalvos ar garsas. Sunku netgi nusakyti emocijas, kurias patiri regėdamas tokį kūrinį. Taigi kas slypi tekste ir kas anapus jo?

Prieš akis peizaže, ekrane, nusidriekia poezijos eilutė, tu ją perskaitai, klausydamas bėgančio krioklio ir balso, aidu atkartojančio tą pačią poeziją. Vėliau angliškas žodis "empty" tiesiog priešais akis atsivėrusioje baltoje paklodėje transformuojasi į japonišką hieroglifą, ir taip galėtų transformuotis visi eilutėje esantys žodžiai. Vedant kompiuterio pele, o eilėraščiui virstant į kitą eilėraštį, už kadro susilieja dviejų strofų aidas. Kalbos nelieka. Taip tekstas virsta hipertekstu – simboliais su gausybe variacijų.

Kitas Johno Cayley‘o kūrybinis projektas taip pat buvo įspūdingas. Su grupe bendraminčių jis sukūrė tekstą, kurį skaityti reikia užsidėjus specialius akinius. Todėl virtualiame pasaulyje vaikščiodamas žodžių labirintais gali pereiti kiaurai raidę ir atsidurti kitoje teksto pusėje. Atsiranda kibertekstas. Tad nieko nuostabaus, kai auditorijai juoko nesukėlė mintis, jog galbūt kada nors susipažinsime su hologramine poezija. Ją skaitant, pavyzdžiui, viena akis mato viena, o kita – kita.

Nustebino tiktai vieno vyresnio vertėjo iš Suomijos paleista pastaba: "O kada gi jūs rašote tą rimtą poeziją?", kurią išgirdęs Johnas Caiyley‘s tiktai skėstelėjo rankomis. Nėra rimtesnės poezijos už tą, kurią ką tik teko regėti savomis akimis. Joje yra pribloškianti idėja, visa užvaldanti mintis ir meniškas atlikimas. Taigi įžvelgti hipertekste ir kibertekste poeziją gali tik tas, kuris mato ją daugelyje pasaulyje esančių dalykų.

Pavyzdžiui, Deenos Larsen darbai labiau primena vidutinės amerikietės namų šeimininkės meninius ieškojimus. Naivokos eilės apie draugystę, meilę ir kitas vertybes, kurios neva valdo žmogaus gyvenimą, išdėstytos gana patetiška maniera. Visgi pats atlikimas kartkartėmis tikrai pribloškiantis, kada, skaitydamas eilėraščio eilutę ir paspaudęs virtualią žodžio sąsają (link), susiduri su kapinių planu. Be to, gali perskaityti kiekvieno antkapio turinį, sužinoti, kas buvo šio žmogaus artimieji, ir netgi palikti jam atsiliepimą. Projekto, pavadinto "Marble Spring’s", privalumas tas, kad jį gali skaityti nuo bet kurios vietos ir bet kada baigti. Žinoma, gali net ir nepradėti skaityti.

Šiuolaikiniai skaitmeninės kultūros propaguotojai skiria tris dabartinės naujosios kultūros rūšis: Digital production, E-Books ir Hypertext. Pirmoji aprėpia didžiąją dalį rašytinės kultūros, kuri gimsta iš tekstų, rašomų kompiuteriu, ir vėliau virsta popierinėmis knygomis. Terminu E-Books nusakomos skaitmeninės knygos interneto bibliotekose, informaciniai kompaktiniai diskai ir daugybė kitų tekstų, kuriuos gali skaityti kompiuterio ekrane, bet gali išsispausdinti ir ant popieriaus. Tuo tarpu Hypertext ant popieriaus išsispausdinti negalima, nes, nesant interneto sąsajai, bus galima suvokti tik atskirus jo fragmentus.

Juviaskiulės universiteto Skaitmeninės kultūros (Digital Culture) fakulteto profesorius Raine Koskimaa seminaro dalyviams atnešė parodyti vieną iš pirmųjų pasaulyje skaitmeninių knygų. Tai buvo nedidelis knygos formato elektroninis prietaisas, į kurį iš interneto gali parsisiųsti bet kurią tau patinkančią knygą. Vėliau vežtis jas su savimi į kelionę, prie jūros, į gamtą ir ten skaityti. Vienintelis trūkumas – svoris, ir... visgi trūksta to popieriaus kvapo ir čiuženimo.

Elektroninės leidybos galimybės apskritai yra beribės: nuo internetinių knygų spausdinimo namuose iki knygų spausdinimo pagal poreikį (printing on demand), kai pirkėjas jam patikusią knygą išsispausdina tiesiog knygyne. Taip taupomi leidybos kaštai, ir knyga pasirodo tik tokiu tiražu, kokio reikia skaitytojams. Ir pagaliau elektroninė leidyba kviečia knygos sudarytoju ar redaktoriumi tapti patį knygos pirkėją. Pavyzdžiui, elektroninės leidyklos interneto svetainėje išsirenki tau patinkantį poetą, pasižymi tau patinkančius eilėraščius, nusiunti užklausą leidėjui, ir netrukus tau atsiunčiama poeto kūrybos rinktinė, kurią – kaip sudarytojas – gali garbingai pasistatyti į knygų lentyną. Ir pagaliau desertui dar viena fantastiška galimybė – pakeisti norimo romano pagrindinio herojaus vardą į savo…

Aišku viena, kad literatūra ir kultūra jau žengė didelį žingsnį į priekį, ir kas nors turi žengti kartu. Visgi grįždamas į Lietuvą galvojau, ar greitai Vilniaus universitetas turės ką nors panašaus į Skaitmeninės kultūros fakultetą ir galės leisti mokslinių straipsnių leidinius ta tema? Greičiausiai, kad ne. Prieš tai lietuviai dar privalės suvokti, kad investicijos į kultūrą ir mokslą gali būti ne mažiau naudingos nei į žemės ūkį. Štai greta Juviaskiulės universiteto įsikūrusiame institute vykdomų skaitmeninės kultūros įtakos visuomenei tyrimų duomenimis su malonumu naudojasi informacinių technologijų ir telekomunikacijų kompanijos… Nauda ir universitetui, ir verslui, ir valstybei.

Apibendrindamas galėčiau padaryti išvadą, kad Lietuva, deja, kol kas dar yra šioje teksto pusėje. O norint pasistūmėti į priekį, reikės labai daug žmonių pastangų.

P.S. Norintiems susipažinti su pranešėjų darbais internete: www.deenalarsen.net; www.shadoof.net/in/; www.eliterature.org.

P.P.S. Daugiau apie projektą "Baltic Ring" – www.balticring.org.

 

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Lapkričio

PATKPŠS

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30  

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30 31  

 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 6 iš 6 
0:52:33 Nov 21, 2011   
Nov 2010 Nov 2012
Sąrašas   Archyvas   Pagalba