Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2004-04-09 nr. 2996

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• BERNARDAS BRAZDŽIONIS11
• TRUMPAI
• KITAME NUMERYJE12

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• KINO TEATRAI
• TEATRAI
• KONCERTAI
• PARODOS
• VAKARAI1
• LTV KULTŪROS LAIDOS
• LR KULTŪROS LAIDOS

AKTUALIJOS 
• PO PENKIAAUKŠČIO PAMATAIS2
• Tomas Staniulis.
TEKSTE IR ANAPUS JO
• SKOLŲ GRĄŽINIMO METAS1

POEZIJA 
• PAULIUS NORMANTAS19

PROZA 
• Vytautas Bubnys.
TAS RYTO LAUKIMAS

VERTIMAI 
• Eduardas Limonovas.
ŠVENTIEJI MONSTRAI
15

PAVELDAS 
• Ewa Orliñska-Mianowska.
XVIII AMŽIAUS MADOS PASAULIS
3

KALBOS SKILTIS 
• Mira Kazijevaitė, Jurgita Mikutytė.
DIENA, KAI INTELIGENTAMS BUVO OFICIALIAI LEISTA KEIKTIS, arba RIMTOS VERTĖJŲ KALBOS APIE KEIKSMAŽODŽIUS
10

KNYGOS 
• Galina Baužytė-Čepinskienė.
PASAULINĖS LITERATŪROS LOBYNAS
3
• Elena Bukelienė.
NESUDRĖKĘS PARAKAS
• LYJA4
• HOLOGRAMA
• KELIONIŲ ANTROPOLOGIJA4
• APDOVANOTI VAIKŲ KNYGŲ KŪRĖJAI
• BRIUSELIO LITERATŪRINĖ ORGANIZACIJA "HET BESCHRIJF" SIŪLO
• NAUJOS KNYGOS

DAILĖ 
• Aistė Virbickaitė.
MĖLYNO DANGAUS PAMOKA
• Elena Černiauskaitė.
MONOGRAFIJA APIE ANTANĄ TAMOŠAITĮ
• Emilija Budrecka.
REIKALINGI

MUZIKA 
• Klementina Maciulevičiūtė.
KURČIŲJŲ MUZIKA
24
• Judita Žukienė.
DAR KARTĄ APIE BALĮ DVARIONĄ
15
• Vera Markova.
IŠ EUROPOS ŠIRDIES – Į VILNIAUS ŠIRDĮ

TEATRAS 
• Ramunė Balevičiūtė.
JEIGU BŪTŲ UŽTEKĘ MEILĖS...
• Fabienne Avers.
KITOKIE NUODAI

JAUNIMO PUSLAPIS 
• Kristina Pipiraitė.
GĖJŲ VYRIŠKUMO ĮVAIZDŽIAI JEFFO PALMERIO FOTOGRAFIJOJE
7

AKTYVIOS JUNGTYS 
 Dovilė Tumpytė.
FLASH MOBAS – XXI A. PRAMOGA, CHULIGANIZMAS IR MENAS
21

NAUJI FILMAI 
• Rasa Paukštytė.
STEREOTIPŲ DŽIAUGSMAI

KRONIKA 
• AK, MOTERIE, IR KAM TAU KIRVIS?!.7
• NUO… IKI1
• in memoriam.
ALGIRDAS LANDSBERGIS (1924.VI. 26–2004.IV. 4)
4
• LRS1
• IŠ "MASKVIETIŠKŲ ATOSTOGŲ" SUGRĮŽUS
• PASKUTINĖ "PAŠĖLUSIO ROLANDO" GIESMĖ (VI)6

DE PROFUNDIS 
• GEDIMINAS PULOKAS4
• R.ŠILEIKOS APKALTOS KALBA, PASAKYTA "KNYGŲ PAVASARIO 2004" METU
• 12 REKOMENDACIJŲ...55
• "LITERATŪROS IR MENO" REDAKCIJAI,4

AKTYVIOS JUNGTYS

FLASH MOBAS – XXI A. PRAMOGA, CHULIGANIZMAS IR MENAS

Dovilė Tumpytė

[skaityti komentarus]

iliustracija
Flashmoberių susirinkimo vietos

Flash mobas – didelė žmonių grupė, paprastai susirenkanti iš anksto numatytoje vietoje, kad atliktų tam tikrus sinchroniškus veiksmus ir po to staiga išsiskirstytų.

Kaip sako Nicolas Bourriaud, pastaraisiais dešimtmečiais visuomenė nebesuvokiama kaip organiška visuma. Šiuolaikinę visuomenę suvokiame kaip tam tikrų viena nuo kitos atplėšiamų struktūrų rinkinį, kurį galima modifikuoti ir "protezuoti". Nicolas Bourriaud tęsia: "Tai, ką mes paprastai vadiname realybe, yra montažas. Bet ar ta realybė, kurioje mes gyvename, yra vienintelė įmanoma? Iš tos pačios medžiagos – kasdienybės – galima sukurti skirtingas realybės versijas. Todėl šiuolaikinis menas tampa alternatyviu redagavimo mechanizmu, kuris sukrečia įprastas visuomenės formas, jas perorganizuoja ir patalpina į savitą scenarijų".

Flash mobą galima laikyti dar viena bendruomenės forma. Patys flashmoberiai savo akcijas vadina pramoga, kuri suteikia adrenalino patiems dalyviams. Be to, gal kokį verslininką/ę ar paprastą tarnautoją, kurie panašesni į darbo bites nei į homo sapiens (o dar labiau - ludens), priverčia užmiršti biržos reikalus ar laiku neišmokėtą atlyginimą (nors to tikėtis tikriausiai būtų naivu). Tačiau flashmoberiai, be žaidybinio malonumo, nori/siekia "sukeistinti" aplinką ir iššaukti aplinkinių reakciją. Jie neskelbia jokių politinių ar nepolitinių manifestų, tiesiog veikia, bendraminčius susirasdami per el. pašto adresų sąrašus ("mailing list") ir draugai - draugams siuntinėdami pranešimus apie organizuojamas akcijas. Didžiausios flash mobo organizacijos (Londone, Berlyne, Niujorke ir t.t.) turi oficialius internetinius puslapius, kuriuose karštai diskutuojama apie surengtas akcijas, įspūdžius, rengiami nauji planai, siūlomos idėjos, ir t.t. – vyksta virtualus bendravimas, kol vieną dieną vėl visi "kūnai ir kraujas" susirenka maištauti realioje erdvėje.

Trumpa Flash Mobo istorija

Flash mobo "virusas" buvo paleistas Niujorke prieš keletą metų. Pasaulinis interneto tinklas jam padeda sparčiai plisti ne tik po vartotojiškus megapolius kaip Niujorkas, Los Andželas, Berlynas, Tokijas, Maskva ar Londonas, bet ir kapitalizmo "periferijose" – Pietų Afrikos Respublikoje ar Vilniuje. Flash mobo virusu sparčiai užsikrečiama visur, ir plinta jis besidaugindamas geometrine progresija. Nuo 2003 metų birželio pasaulyje išsibarstė daugiau kaip 40 flash mobo grupių. Pramogos, kurioje gali dalyvauti (ir ne tik stebėti), ir maišto junginys sulaukė netikėto populiarumo. Taip išaugus flashmoberizmo entuziastams, 2003-iųjų spalio 25 d. buvo sumanyta visus pasaulio flashmoberius suburti organizuojant pirmąją globalią flash mobo akciją – Gfm No One. Internete užsiregistravusios flash mob bendruomenės susitarė vietos laiku tą pačią valandą išsiųsti sveikinimus kitoje laiko juostoje į rytus gyvenantiems flashmoberiams, taip surezgant komunikacinį voratinklį aplink visą žemės rutulį.

Pirmoji flashmoberių akcija Europoje buvo organizuota Romoje. Akcijos dalyviai susirinko knygyne ir kiekvienas vis norėjo nusipirkti knygą, kuri apskritai neegzistuoja. Nežinau, ar knygų pardavėjos neišėjo iš proto. Vienas paskutinių (šeštasis) ir labiausiai žinomų Niujorko flashmobų, sukėlęs audringiausius publikos ir spaudos atsiliepimus, buvo surengtas prie žaislų parduotuvės "Toys R Us" (išvertus reikštų "žaislai esame mes", jokiu būdu ne atvirkščiai). Dalyviai sutartu laiku trims minutėms turėjo sustingti prieš gigantišką mechanizuotą dinozaurą parduotuvės vitrinoje, tuomet visi pulti ant kelių ir, reaguojant į dinozauro riaumojimus, aimanuoti ir tarsi kokiam dievui lankstytis (panašiai kaip kad meldžiasi musulmonai) dar keturias minutes. Kas nutiko tuomet? Parduotuvės personalas supanikavo, išjungė dinozaurą ir iškvietė policiją (kas gi neišsigąstų keliasdešimtinės "pamišėlių" minios?). Taigi akcija taip ir baigėsi išsilakstymu, dorai neišreiškus pagarbos mechanizuotam padarui (ar galbūt apskritai – kapitalistinei sistemai).

Flash mobas: nekalta pramoga?

Daugelis rašančių apie flash mobą pabrėžia jų veiklos apolitiškumą. Būtent politinės-socialinės ideologijos nebuvimas, kaip reiktų suprasti, lemia didelį dalyvių įsitraukimą. Individualistiniame pasaulyje, kuris vis labiau skaidosi, kyla noras burtis į atskiras bendraminčių grupeles. Istoriškai tai nėra naujas dalykas. Panašia veikla užsiimama jau ilgą laiką, o situacionistų judėjimą būtų galima laikyti tokios veiklos atskaitos tašku ("Situationists International" – prancūzų menininkų grupelė, propagavusi marksistines idėjas, veikė Amsterdame ir Paryžiuje šeštajame - septintajame dešimtmetyje). Situacionistų panašumas į flash mobą, aišku, yra sąlyginis. Prancūzų menininkai visų pirma turėjo aiškiai suformuluotas antikapitalistines nuostatas, kurias išreiškė paskelbdami manifestą. Kaip ir daugelis tokių judėjimų, šis buvo iš esmės utopiškas. Situacionistai, visa savo jėga sudalyvavę prancūzų studentijos streike 1968 m., iširo. Bet bene svarbiausios jų socialinio pobūdžio idėjos buvo išsakytos apie unifikuotą visuomenę – vartotojiška ideologija skatina susvetimėjimą, todėl situacionistų utopinis visuomenės modelis rėmėsi marksistinėmis idėjomis. Taigi, kad ir kaip flashmoberiai neigtų savo politiškumą, ką kita sako bent dalis jų akcijų, rengiamų masinėse kapitalistinio vartojimo erdvėse (supermarketai, geležinkelio stotys ir pan.). Kai kurios akcijos atrodo tarsi idėjiškai būtų nukreiptos prieš vartotojišką visuomenę ir vartojimo kultūrą.

Atsikračius meno kaip objekto sampratos, menas savo plėtimuisi ribų lyg ir nebeturi. Todėl kalbant apie įvairias meno praktikas, neįsitenkančias vizualumo rėmuose, pabrėžiama, kad šiuolaikinis meno kūrinys nežymi "kūrybinio proceso" pabaigos (kontempliuotino "baigtinio produkto"), bet yra nukreipiančioji vieta, informacijos vartai, veiksmo gamintojas (perfrazuojant Nicolas Bourriaud). Kas tuomet yra autorius? Kiekvienas dalyvaujantis – tai autorius tam tikra prasme. Tradiciškai suvokiamo autoriaus nebelieka, jis perima režisieriaus-incognito poziciją, pateikiančio akcijų instrukcijas, bet nekontroliuojančio pačios akcijos eigos.

Flash mobo problemos

Kas yra svarbiausia dalyvaujant akcijose? Atsakymas (be jokios ironijos): suderinti laikrodžius ir elgtis pagal iš anksto gautas instrukcijas. Kodėl tai svarbu? Nes flashmoberių bendruomenė turi elgtis tarsi vienas kūnas – viską pradėti ir baigti tuo pačiu metu, kuo tiksliau – tuo geriau.

Kita svarbi detalė: vienas flash mobo akcijų tikslų – sukelti momentinę sumaištį masinėse žmonių būrimosi vietose, todėl logiška, kad apie tokius įvykius neturėtų iš anksto taukšti žiniasklaida, kaip kad nutiko Lietuvoje organizuojant pirmąją masinę sumaištį Akropolyje, Vilniuje. Šiuo atveju viskas turėjo būti taip: po trijų minučių spoksojimo į reklamas transliuojančius televizorių ekranus flashmoberiai sukelia ovacijų audrą, pastovi ir išsiskirsto. Tačiau buvo kitaip: į scenarijų įsibrovė operatorius, ovacijų metu išraiškingais gestais "užvedinėjęs" publiką ("dar, dar…"). Kad ir kaip paradoksaliai skambėtų, bet flash mobas susiduria su viešumo problema. Daugelis galvoja, kad sumaištis keliančios minios gali greitai išnykti dėl per didelio spaudos ir policijos susidomėjimo jomis (Lietuvos flashmoberiams dar kol kas lyg ir neteko susipažinti su pastarąja). Augant flash mobo akcijų dalyvių skaičiui, susidaro per didelės minios. Būtent dėl šios priežasties buvo atšaukta flash mobo akcija Toronte (Kanada), nes žiniasklaidos pastangomis apie akciją sužinojo pernelyg daug žmonių, ir organizatoriai pabūgo, kad masinė sumaištis taps nebekontroliuojama. Kaip bebūtų gaila, flash mobas lieka uždara visuomenės grupele.

Ne visai apie Flash mobą

Studentų konferencijoje "Menas: interpretacijų avantiūros" Jonas Sakalauskas savo pranešime kalbėjo apie meno paaugliškumą, paneigiantį tradicines vertybes. Flash mobas atrodo labai paaugliškas. Tiesa, vertybių sistema keičiasi ir vis dar neaišku, kam šiais laikais teikiami prioritetai ("šiais laikais" vadinu išsikvepiantį postmodernizmą) – švietėjiškoje epochoje viskas buvo sustyguota kur kas suprantamiau racionaliam protui. Kita vertus, istorija liudija, kad nauja epocha randasi išsikvėpus ankstesnei, ir vertybių sumaišties laikotarpis nėra nedėsningas. Šie procesai vyksta mozaikinėje bendruomenių visuomenėje, kuri bando formuoti naujas savas vertybes. Meno formos, turint galvoje ir flash mobo akcijas, jau yra kur kas socialesnės (sąlyginai meno socializacijos pradžia, manau, galima laikyti nuo Dada prasidėjusius meno procesus). Kur link aš suku? Bandau teigti, kad individualizuotame ir susiskaldžiusiame visuomenės organizme trokštama ne estetinio, o socialinio-psichologinio pasitenkinimo, ir vertybe tampa santykių kūrimas, bendrumo jausmas, unifikacija – sąmoningai ar nesąmoningai tai daroma, bet tai vyksta. Josephui Beuysui ištarus frazę "Kiekvienas yra menininkas", turint galvoje tai, kad suvokdamas ir interpretuodamas kūrinį stebintysis jį sukuria, menininko ir žiūrovo bendraautorystė tebėra aktuali iki šiol. Postprodukcijos eroje kūrybos samprata išplečiama. Tas pats anksčiau minėtas prancūzas sako: "Mes esame kultūros nuomininkai: visuomenė yra tekstas, kurios įstatymas yra produkcija, įstatymas, kuris taip vadinamus pasyvius vartotojus įtraukia į postprodukcijos praktiką. Kiekvienas meno kūrinys, anot de Certeau, yra apgyvendinamas kaip nuomojamas butas. Klausydami muzikos ar skaitydami knygą mes kuriame/gaminame naują medžiagą, mes tampame kūrėjais/gamintojais. Ir kiekvieną dieną mums pasiūloma dar daugiau būdų tokiai kūrybai/gamybai: distancinis valdymas, vaizdo magnetofonai, kompiuteriai, mp3, įrankiai, leidžiantys mums rinktis, perkonstruoti ir koreguoti. Postprodukcijos menininkai yra šios evoliucijos agentai, kultūrinio per-pasisavinimo specializuoti darbuotojai". Ne veltui pradedama kalbėti apie dalyvavimą vizualiniuose menuose, o ne jų stebėjimą, nes būtent mes visi ir esame meno gamintojai.

_____________________

Puslapį rengia Vytautas Michelkevičius (fotografis@centras.lt)

 

Skaitytojų vertinimai


7486. Moteru poziuris2004-04-11 18:01
Moterys sako, kad viskas yra paprasciau.

7495. Rrrr2004-04-12 14:11
Jooo?

7496. gal kas paaiskins?2004-04-12 14:38
Prie ko flash mob ir menas? Priristi prie to SI (kurie veike ne tik Pranzucijoje ir Anglijoje) labai jau desperatiska ir visai ne i tema.

7497. ---> jooo?2004-04-12 14:51
Taip. Abejoti sveika ir butina taip pat ir teoretizavimo galia.

7499. taip:)2004-04-12 15:46
Bet geras dalykas:) Reiktu musu runkelius kiek pasokdint;))

7506. dt2004-04-12 23:20
cia ne pririšimas, tik analogijų ieškojimas. vis tik yra tt dėsningumų. o menas prie to paties (prisimink Wilno-Nueva York), - tai, kas neintitucionalizuota, nereiškia, kad nera menas (o meno savoka, kaip pastebejai tikriausiai, šiais laikais yra labai plati). gerai, o ka tu vadini menu? tiesiog įdomu

7508. zetas2004-04-12 23:55
zetas yra menas t.y. viskas prie ko jis beprisiliestu

7510. --> 7506. dt2004-04-13 02:29
Flash mobas yra kulturine elgesena, ne daile ir ne menas, tai kokia prasme daryti tokias asocijacijas. Nes daugiau niekas i galva neateina? Priklauso, is kokios pozicijos ziuretume i minima SMC bienale. Jeigu ne vien tik is lietuviskos, tada joje nerode nieko, kas JAU nebuvo institucionalizuota tuo metu. Is ideologines-formalistines pozicijos atrodo, kad meno samprata labai plati, o antraip - ne itin, kaip buvo idejos igyvendinimas medziagoje, taip ir liko.

7513. Rrrr2004-04-13 06:30
O aš medžiagas įgyvendinu idėjose. Ar čia menas?

7519. -->Rrrr2004-04-13 08:45
Ne, vapejimas bile ko. :)

7524. Rrrr2004-04-13 10:49
Ei, rodykle, kukū. Tipo, šoksti ant ragų?

7539. dt2004-04-13 15:59
jeigu flash moba ivardyji kultūrine elgsena, tai nematau ko kibti ir prie SI, nes pastariesiems tai taip pat dalinai tinka - nes vis tik jie buvo labiau socialinis judėjimas (smarkiai ideologiškai angažuotas)nei menas, meną suprantant kaip vizualios išraiškos formą. bet esmė ta, kad šiandien menas tarpsta komunikaciniame lauke, tegu bus - kultūrinėje elgsenoje. griežtos ribos nėra. ir kalbu ne apie bienale, o apie "Wilno - Nueva York: 24/7" parodą, kuri daugelį papiktino nevizualumu (ir dėl to neva atsiradusio nuobodulio). O taip nutiko todėl, kad daugelis projektų buvo komunikaciniai - žaidybiniai - kad pajustum meno malonumą, turėjai aktyviai įsitraukti į siūlomas žaidimo taisykles ir pats tą meną pagaminti santykyje su kitais "gamintojais". ir nuobodulys tas - tik dėl pasyvumo, nenoro įsitraukti. flash mobas nuo tos parodos projektų skiriasi tuo, kad neinstitucionalizuotas ir neįspraustas į jokius rėmus, dėl to ir patrauklus kaip elgsena (beje, geras terminas). Flash mobo pavadinimas menu tau turbūt kliūva dėl pačios "meno" sąvokos, kuria esam įpratę vadinti legitimuotas jo [meno] rūšis.

7551. virusas2004-04-13 22:04
who the f... cares about legitimuotas rūšis? Tegu eina sau visi legitimuotojai:/

7552. -->dt2004-04-13 22:51
SI buvo tuo metu susiformavusiu ir veikusiu socialiniu judejimu dalyvis, o ne savarankiskas socialinis judejimas (kam dailetyrai isradineti teorini rata, kada visuomenes mokslai siulo gatava reaktyvini motocikla?). Turbut turejai galvoje, kad daile (meno sinonimas?) tarpsta ne siaip komunikaciniame lauke, ka ji ir taip visada dare, bet butent masiniu komunikaciju lauke, bet absoliutinti tai butu arba kvaila, arba tiesiog paprasta ideologija. Na, o inirtingas ribu trynimas baigiasi tuo, kad, tarkim, nebegali argumentuoti, kodel kazkas turi butinai eiti i "W-NY 24/7" (atsiprasau, jeigu ten supainiojau "rusi" auksciau), kur zadama galimybe pasizaisti menus pagal siulomas taisykles, o ne i, pvz., keramikos kursus, kur esmiskai vyksta tas pats. Tiesa, antruoju atveju yra privalumas, kokio neturi SMC (ar siaip koks hipotetinis Centras): neatsiras kokia nors dailetyrininke, kuri prades "dailes runkelius" pedagogiskai udyti del kreivai nuziestos vazos ar nebaigtos glazuruoti lekstes. :) Flashmobas - kol kas - yra nekaltos siandienos jaunimo "zabavos", kurias galima palikti ramybeje, o galima pradeti institucionalizuoti, taip jas disciplinuojant, bet cia jau iseina diskusija i etikos ir konkrecios kulturos vertybiu sfera. Net nepatogu butu aiskinti dailetyrininkui, kad toli grazu ir siandien ne viska galima legitimuoti ir institucionalizuoti kaip daile ar mena apskritai. :)

7555. dt2004-04-13 23:39
aš tik norėjau "atrišti" meno sąvoką nuo institucijos... tą ir bandau tau pasakyti vis replikuodama

7561. -->dt2004-04-14 04:17
Tokie dailes/meno atrisinejimai ad libitum ir ad absurdum nuo visko (tik kas trukdo komunikacini lauka ir technologijos suvokti kaip institucija/-s?) - nors jau mazai nuo ko liko atristi, mat tokie postmodernizmo priesakai, o juos reikia vykdyti nekvestionuojant - primena tarybiniu metu anekdota: "Burzuazines diktaturos metais N salis buvo priejusi bedugnes krasta. Tarybiniais metais ji zenge dideli zingsni i prieki". :)

7566. Rrrr2004-04-14 08:19
Jūs - buržujai, jo, tas tiesa, melskitės ir giedokit internacionalą. Jūs - durniai.

7657. Nesudalyvavęs...2004-04-16 12:51
Flash mob - momentali sumaištis. Ši akcija taip pat rengta ir Vilniuje. Tik įdomu, ar įvyko? Atsiliepkite, kas dalyvavote. O straipsnio autorei - naujas faktas. Taigi, citata iš man atsiųsto laiško: "...DATA: 2003m spalio 10 d. LAIKAS: 18:00 (vietinis laikas) VIETA: Ozo g. 25, Vilnius, Prekybos ir pramogu centras "AKROPOLIS" APRANGA: Bet kokia ATVYKIMO I AKROPOLI LAIKAS: minimum 10 minuciu iki 18 val. Taciau kuo anksciau - tuo geriau. TAIKINYS: Iejus i Akropoli pro centrini iejima pasukti i desine. Eiti tiesiai, praeiti pro "vartelius" i hyper Maxima, toliau eiti tiesiai. Sustoti prie buitinies technikos skyriaus, 3-7 metrai iki televizoriu, kurie yra sustatyti palei siena. Tai ir yra musu taikinys. GRIEZTAI DRAUDIAZAMA: liesti prekes. POZA: Bet kokia, taciau uzemus kokia nors poza lygiai 18 val - NEJUDETI. ZVILGSNIS: Toks, kad galima butu pagalvoti, kad jus esate hipnotizuojami. Stenkites maziau mirkseti. SVARBIOS DETALES AKCIJOS EIGOJE: Lygiai 18:00, uzemus poza, pradeti ziureti i televizorius. Lygiai 18:03 pradeti ploti. Gali buti ovacijos. Lygiai 18:04 viskas staigiai turi baigtis. Tyla. Dar puse minutes tyliai pastoveti. 18:04:30 visi kartu atsisuka ir iseina is buitinies technikos skyriaus. Galite eiti kur tik panoresite.

11206. Render :-) 2004-11-02 09:26
Su straipsniu viskas ok. Tik noreciau paskelbti apie flashmobo tinklapi Lietuvoje: www.flashmobas.ten.lt

18691. Aprill2005-10-01 22:06
Is tiesu, malonu rasti Flashmobo atgarsius net ir svetaineje apie mena. Jei tai yra daroma, reiskiasi, tai yra reikalinga. Bet kokiu atveju. Pagalvokit.

56942. Flash-mobas :-) 2010-01-25 16:28
Neblogas straipsniukas Kam idomu, tai cia neseniai Vilniuje ivykes flash-mobas: http://www.youtube.com/watch?v=IT2TahxdLCs

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Lapkričio

PATKPŠS

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30  

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30 31  

 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 6 iš 6 
0:52:30 Nov 21, 2011   
Nov 2010 Nov 2012
Sąrašas   Archyvas   Pagalba