Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2011-02-11 nr. 3318

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• JONAS JAKŠTAS.
Amfora
22
• TRUMPA KRONIKA
• KITAME NUMERYJE

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• PARODOS
• VAKARAI
• ĮVAIRŪS

ATMINTIS 
• DEIMANTĖ DAUGINTYTĖ.
Jurga Ivanauskaitė ir meninio lauko įtampos
16

AKTUALIJOS 
• ASTRIDA PETRAITYTĖ.
Švėgžda sveikina Čiurlionį
1

POKALBIAI 
• Su ALFONSU BIELIAUSKU kalbasi JOLANTA SEREIKAITĖ.
Pagrindinis rašytoją kamuojantis klausimas – kodėl?
Romanas – ne žanras, o gyvenimo būdas.
2

KNYGOS 
• GRAŽINA MARECKAITĖ.
Ar surasime „Atradimo rudenį“?
• NAUJOS KNYGOS
• Bibliografijos ir knygotyros centras

TEATRAS 
• JULIŲ ŽALAKEVIČIŲ kalbina KRISTINA SAVICKIENĖ.
Julius Žalakevičius: „Išmeskime mikrobangų krosneles“
• RIDAS VISKAUSKAS.
Jei mes pasiverstume...
1
• Lietuvos radijas ir LATGA-A skelbia radijo dramaturgijos konkursą

DAILĖ 
• EGLĖ DEAN.
Trys išskirtinės juvelyrikos kūrėjos
• DALIA VASILIŪNIENĖ.
Marija Matušakaitė: apie portretą Lietuvos didžiojoje kunigaikštystėje

MUZIKA 
• Su RUSNE MATAITYTE kalbasi RITA NOMICAITĖ.
„Kuriame mes patys“
• LUKRECIJA PETKUTĖ.
Pirmo karto Lietuvoje aidas
1
• 2011 metų Muzikos kalendorius

PAVELDAS 
• RAMUTĖ RACHLEVIČIŪTĖ.
Nacionalinėje dailės galerijoje – Algimanto Švėgždos kūrybos paroda

ESĖ 
• SIGITA JENEVIČIENĖ.
Airiškos paskalos*

POEZIJA 
• EVALDAS IGNATAVIČIUS.
1

PROZA 
• ASTRIDA PETRAITYTĖ.
Žaliojoj girioj po dešimties metų
3
• ALEKSANDRAS SAKAS.
Obuoliai žolėje
2
• ALGIRDAS VASERIS.
Dovana

VERTIMAI 
• Dar vienas saulėlydis (I)1

(PA)SKAITINIAI 
• MINDAUGAS PELECKIS.
Kaukės
6

IN MEMORIAM 
• VYTAUTAS ČEPLIAUSKAS
1933 06 13 – 2011 02 04

KRONIKA 
• 2010 metų vertėjo krėslas
• Išrinktas kūrybiškiausių knygų dvyliktukas

DE PROFUNDIS
„Satyros amžius baigėsi. Nuo šiol užteks užuominų
apie nevykusius monarchus.“ Cz. Miłosz
 
• Pratrūkusios demonstracijos diktatoriui virto košmaro naktimi3

KULTŪRA.PL
www.lenkukultura.lt
 
 MAŁGORZATA KASNER, KORNELIJUS PLATELIS.
2011-ieji – Česlovo Milošo metai
1
• AGNIESZKA KOSIŃSKA.
Pameistrys
• DMITRI PLAX.
Tremtis kaip metodas
• Vilniaus knygų mugė 2011
Lenkijos instituto (stendas 5.A09) renginiai
• CZESŁAW MIŁOSZ.
• Česlovo Milošo metų premijos nuostatai

KULTŪRA.PL
www.lenkukultura.lt

2011-ieji – Česlovo Milošo metai

MAŁGORZATA KASNER, KORNELIJUS PLATELIS

[skaityti komentarus]

iliustracija
Džojos Gundos Barysaitės
nuotrauka

Minint Czesławo Miłoszo (Česlovo Milošo) 100-tąsias gimimo metines, Lietuvos ir Lenkijos parlamentai 2011-uosius paskelbė Česlovo Milošo metais. Tai ne tik svarbus politinis ir tarpvalstybinis sprendimas, bet ir nepaprastai reikšmingas visuomeninis žingsnis. Žavi lietuvių noras inicijuoti jubiliejui skirtus renginius, naujus projektus, kurie, kaip ir pats Česlovas Milošas, jungia mūsų tautų kultūras ir skatina tarpkultūrinį dialogą. Lenkijos institutas Vilniuje kartu su Lenkijos ir Lietuvos partneriais parengė plačią jubiliejiniams metams skirtą renginių programą. Pirmuoju Č. Milošo metų akcentu tapo Instituto kartu su Lietuvos žurnalistų sąjunga ir Nacionaline žurnalistų kūrėjų asociacija paskelbtas konkursas ir įsteigta Česlovo Milošo metų premija už geriausias publikacijas, nušviečiančias Lietuvoje ir Lenkijoje gyvenančių tautų bendravimą. Suplanuoti gausūs Instituto ir partnerių Česlovo Milošo metams skirti renginiai Vilniaus knygų mugėje, vėliau – bendros mokslinės-kultūrinės konferencijos, parama Č. Milošo asmenybei ir kūrybai skirtų knygų leidybai. Svarbus vaidmuo, primenant, išryškinant ir naujai lietuvių kalba nušviečiant Č. Milošo kūrybą ir idėjas, numatytas ir šiam savaitraščio „Literatūra ir menas“ numeriui, parengtam bendradarbiaujant su Lenkijos institutu Vilniuje. Esu giliai įsitikinusi, kad šie bendri mūsų darbai taps dar vienu Česlovo Milošo grįžimu į gimtuosius namus, į gimtąją Europą.


MAŁGORZATA KASNER
Lenkijos instituto Vilniuje direktorė


___________________________________________________________




Czesławo Miłoszo (Česlovo Milošo), poeto ir mąstytojo, kūryba reikšminga ne tik gimtinei Lietuvai, jį savo kultūrinėje dirvoje išauginusiai Lenkijai, bet ir visam pasauliui, ją vertinančiam ir ja besižavinčiam. Tačiau ji ypač artima žmonėms, gyvenantiems regione, kuris vadinamas Vidurio bei Rytų Europa ir kurio ribos neretai skirtingai įsivaizduojamos. Artima ne tik realijomis ir jų apmąstymais, bet ir savita metafizika, poetika, pagaliau pačia etine laikysena šiuo audringu istorijos laikotarpiu, kuriuo jam teko gyventi, kalbėti ir kurti. Lietuvoje buvo sudaryta Valstybinė Česlovo Milošo 100-ųjų gimimo metinių minėjimo komisija, kuri patvirtino programą ir priemonių planą. Tiesa, papildomų lėšų jam vykdyti skirta nedaug, daugiausia darbų numatyta finansuoti iš Kultūros rėmimo fondo, Kultūros ministerijos leidybos programos, dalį jų vykdys universitetai, ypač Vytauto Didžiojo, savo lėšomis. Dalis darbų teks Kėdainių savivaldybei, kuri prisidės tvarkant Šetenių centro aplinką. Numatoma mokslinė konferencija, kurią rengia Vytauto Didžiojo ir Vilniaus universitetai, Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, minėjimas-koncertas Šv. Jonų bažnyčioje, kiti kultūros renginiai Vilniuje, Kaune, Kėdainiuose, Šeteniuose – poezijos skaitymai, diskusijos, parodos. Daugiausia renginių vyks birželio pabaigoje, liepos pradžioje, minint šimtąjį poeto gimtadienį birželio 30 dieną. Leidėjai numato pakartoti anksčiau išleistų Č. Milošo veikalų leidimus, išversti ir išleisti naujų. Numatoma surengti vertėjų dirbtuves, kurių metu būtų lietuviškai prakalbinti reikšmingiausi dar neišversti poezijos kūriniai. Ypač svarbi priemonių plano dalis skirta edukacijai. Komisija konstatavo, kad Česlovo Milošo kūryba gali būti ypač naudinga ugdant šiuolaikinių demokratinių valstybių piliečius, tuo tarpu nei Lietuvoje, nei pačioje Lenkijoje ji nėra tapusi svarbia švietimo programų dalimi, nepakankamai studijuojama ir apmąstoma. Todėl Komisija pasiūlė įtraukti ją į Lietuvos mokyklų programas, surengti moksleivių esė konkursą Česlovo Milošo kūrybos tema, seminarą lituanistams ir istorijos mokytojams. Tad kviečiame visus skaitytojus dar kartą atidžiau pažvelgti į šio didžio poeto ir mąstytojo kūrybą, dar kartą širdyse pasverti jo požiūrį, tokį svarbų mums, gyvenantiems šioje pasaulio dalyje.


KORNELIJUS PLATELIS
„Literatūros ir meno“ vyriausiasis redaktorius


 

Skaitytojų vertinimai


66266. kremblys2011-02-16 00:48
Plateli, neišradinėk dviračio: lietuviškai Česlovas rašėsi - Milašius.

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Lapkričio

PATKPŠS

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30  

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30 31  

 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 8 iš 8 
0:51:25 Nov 21, 2011   
Nov 2010 Nov 2012
Sąrašas   Archyvas   Pagalba