Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2011-02-11 nr. 3318

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• JONAS JAKŠTAS.
Amfora
22
• TRUMPA KRONIKA
• KITAME NUMERYJE

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• PARODOS
• VAKARAI
• ĮVAIRŪS

ATMINTIS 
• DEIMANTĖ DAUGINTYTĖ.
Jurga Ivanauskaitė ir meninio lauko įtampos
16

AKTUALIJOS 
 ASTRIDA PETRAITYTĖ.
Švėgžda sveikina Čiurlionį
1

POKALBIAI 
• Su ALFONSU BIELIAUSKU kalbasi JOLANTA SEREIKAITĖ.
Pagrindinis rašytoją kamuojantis klausimas – kodėl?
Romanas – ne žanras, o gyvenimo būdas.
2

KNYGOS 
• GRAŽINA MARECKAITĖ.
Ar surasime „Atradimo rudenį“?
• NAUJOS KNYGOS
• Bibliografijos ir knygotyros centras

TEATRAS 
• JULIŲ ŽALAKEVIČIŲ kalbina KRISTINA SAVICKIENĖ.
Julius Žalakevičius: „Išmeskime mikrobangų krosneles“
• RIDAS VISKAUSKAS.
Jei mes pasiverstume...
1
• Lietuvos radijas ir LATGA-A skelbia radijo dramaturgijos konkursą

DAILĖ 
• EGLĖ DEAN.
Trys išskirtinės juvelyrikos kūrėjos
• DALIA VASILIŪNIENĖ.
Marija Matušakaitė: apie portretą Lietuvos didžiojoje kunigaikštystėje

MUZIKA 
• Su RUSNE MATAITYTE kalbasi RITA NOMICAITĖ.
„Kuriame mes patys“
• LUKRECIJA PETKUTĖ.
Pirmo karto Lietuvoje aidas
1
• 2011 metų Muzikos kalendorius

PAVELDAS 
• RAMUTĖ RACHLEVIČIŪTĖ.
Nacionalinėje dailės galerijoje – Algimanto Švėgždos kūrybos paroda

ESĖ 
• SIGITA JENEVIČIENĖ.
Airiškos paskalos*

POEZIJA 
• EVALDAS IGNATAVIČIUS.
1

PROZA 
• ASTRIDA PETRAITYTĖ.
Žaliojoj girioj po dešimties metų
3
• ALEKSANDRAS SAKAS.
Obuoliai žolėje
2
• ALGIRDAS VASERIS.
Dovana

VERTIMAI 
• Dar vienas saulėlydis (I)1

(PA)SKAITINIAI 
• MINDAUGAS PELECKIS.
Kaukės
6

IN MEMORIAM 
• VYTAUTAS ČEPLIAUSKAS
1933 06 13 – 2011 02 04

KRONIKA 
• 2010 metų vertėjo krėslas
• Išrinktas kūrybiškiausių knygų dvyliktukas

DE PROFUNDIS
„Satyros amžius baigėsi. Nuo šiol užteks užuominų
apie nevykusius monarchus.“ Cz. Miłosz
 
• Pratrūkusios demonstracijos diktatoriui virto košmaro naktimi3

KULTŪRA.PL
www.lenkukultura.lt
 
• MAŁGORZATA KASNER, KORNELIJUS PLATELIS.
2011-ieji – Česlovo Milošo metai
1
• AGNIESZKA KOSIŃSKA.
Pameistrys
• DMITRI PLAX.
Tremtis kaip metodas
• Vilniaus knygų mugė 2011
Lenkijos instituto (stendas 5.A09) renginiai
• CZESŁAW MIŁOSZ.
• Česlovo Milošo metų premijos nuostatai

AKTUALIJOS

Švėgžda sveikina Čiurlionį

ASTRIDA PETRAITYTĖ

[skaityti komentarus]

iliustracija
Algimantas Švėgžda
„Pasveikinimas M. K. Čiurlioniui“
1975. Lietuvos dailės muziejus.

Vaidoto Aukštaičio nuotrauka

Nacionalinėje dailės galerijoje vasario 4-ąją atidaryta paroda „Algimantas Švėgžda. Tapyba. Grafika. Piešiniai“ – pirmoji, apimanti visą dailininko, gimusio 1941-aisiais, iškeliavusio 1996-aisiais, kūrybinį palikimą, atspindinti meninę ir pilietinę jo asmenybės raidą. Šiame plačiame kūrybos (ne tik dailės, bet ir eseistikos – eksponuojamos ir jo pasisakymų citatos) lauke kiekvienas suras savąjį žiūros kampą, išsignaibys savąsias „razinas“... Parodos kuratorei Ramutei Rachlevičiūtei magėjo – bent toks įspūdis susidarė spaudos konferencijoje – priminti, kad „ir išminčius buvo jaunas“: A. Švėgždą dauguma žiną iš vėlesniojo, „vokiško“ periodo, bet nei plačioji visuomenė, nei jaunieji dailininkai ar dailėtyrininkai nebeprisimeną jo jaunystės, poparto ar hiperrealizmo stilistikos darbų, kuriuose daug išdykėliškumo...

Po priešpietę vykusios spaudos konferencijos, kurioje žodį tarė ne tik Dailės muziejaus direktorius Romualdas Budrys, NDG vadovė Lolita Jablonskienė, parodos kuratorė Ramutė Rachlevičiūtė, bet ir dailininko našlė Agnietė Rafaelė von Bekker-Švėgždienė, laimei, mes, nedidelis būrelis medijų atstovų, galėjome „neužkliudydami“ vienas kito pavaikštinėti po erdvią parodų salę – po vakarinio oficialaus atidarymo čia jau buvo tiršta.

Tad ir klydinėjau erdviuose ekspozicijos plotuose, nelabai laikydamasi nuoseklumo, pramaišiui žvelgdama tai į „budistiškai“ asketiškus paskutiniųjų gyvenimo metų piešinius, grafiką, tai į stambaus gabarito, ryškių linijų ir spalvų jaunystės tapybą, tai į vangogiškus „Batus“ (nutapytus 1980-aisiais ir, ko gero, galinčius simbolizuoti skiriamąją dvie­jų tokių skirtingų periodų – lietuviškojo, jaunatviškojo, ir vokiškojo, brandžiojo, ribą), tai į impozantiškos išvaizdos vyriškį nuotraukose bei filmuotose „šeimos kronikose“... Staiga atsidūriau prieš paveikslą – šmaikščiai nekuklų – kuris ir sufokusavo mano žvilgsnį į visumą (parodą, menininką).

iliustracija
Spaudos konferencijoje: R. Budrys, A. von Bekker-Švėgždienė, R. Rachlevičiūtė ir L. Jablonskienė
Astridos Petraitytės nuotrauka

„Pasveikinimas M. K. Čiurlioniui“ (1975) – pats dailininkas taip familiariai teikia gėles mūsų Genijui! M. K. Čiurlionio 100-mečiui skirtoje parodoje eksponuotas paveikslas, anot kuratorės lydimojo žodžio, ne vienam užkliuvęs „kaip nepagarbus, išdykėliškas“... Taip, jaunojo A. Švėgždos turėta bravūros. Bet asmenybės branda (kuriai įtaką, matyt, darė ir likimo siųstos negandos –­ inkstų liga, dėl kurios „įgeidžių“ 1982-aisiais persikelta gyventi į Rytų Berlyną) liudija atsisakius išorinio efektingumo, ryškumo, siekio šokiruoti, stebinti... Štai ir kiti čiurlioniškieji darbai – pastelės „Raigardo slėnio“ triptikas (1994) bei ciklas „Čiurlionio obelys“ (1994); tiesiog pagarbus nusilenkimas, autoriteto pripažinimas. Iškart nepatikėjau – negi tai to paties vokiškojo, rytietiškai minimalistinio periodo, netgi gyvenimo finalo kūriniai (būčiau įterpusi kaip pereinamąjį etapą, ryžtingai sukant vienį medituojančių darbų link)? Toks poetiškasis, romantiškasis realizmas (tai aš taip sau įvardiju, atsiprašau dailėtyrininkų)... Bet ir Švėgždos bylojimai paskutiniaisiais gyvenimo metais liudija nuolankią pagarbą M. K. Čiurlioniui: „Kai atvykstu į Lietuvą, stengiuosi pasiekti Kauną, pasekti Čiurlionio keliu. (...) Kai bus sunku, kai nebegalėsite ir norėsite į kalnus išeiti, nueikite pas Čiurlionį. Jis jūsų laukia dieną ir naktį, kai sausra ir perkūnija, kai bloga ir kai gera“ (bylota 1992-aisiais).

Tik baigdama netvarkingą zigzaginį klydinėjimą po parodą, stabtelėjau ties įvadiniu R. Rachlevičiūtės žodžiu, prasidedančiu: „Tebūnie 2011-ieji Algimanto Švėgždos (1941–1996) metai. Balandžio 22 dieną jam būtų sukakę septyniasdešimt.“ Iškart atsišaukė praėjusių metų gandai, kuriais buvau įtikėjusi: 2011-ieji bus paskelbti M. K. Čiurlionio metais – kas kad tai yra ne gimimo, o mirties jubiliejus (100-metis), tai visai verta proga švęsti Genijaus palikimą! 2011-iesiems prasidėjus, jiems tapus Č. Milošo metais, teko skaityti R. Zubovo apgailestavimą, kad jie paskelbti ne Milošo ir Čiurlionio metais tiek Lenkijoje, tiek Lietuvoje – taip būtų įprasmintos ir pagerbtos kaimyninių šalių, jų kultūrų sąsajos... Hm, darkart sukdama ratą po dviejų kontrastingų periodų dailininko parodą, žvelgdama į „Septynis žalius obuolius“, paskyrimą „Tibeto piemenims“, jaunatviškąjį „Autoportretą“ ar „Džinsus“, asketiškąjį „Mano japoniškąjį sodą“, mintijau: o dabar dveji – vis tie patys 2011-ieji –­ neformalieji metai sveikinasi, skelbdami sąsajas, jungtis, nusilenkimus lietuviškojoje tradicijoje... Tiesą sakant, nors šioje erdvėje, regis, būta reikšmingų parodų ir 2010-aisiais, aš regiu dvi nelyg arka susisiekiančias – virš mūsų, mažutėlių, – kolonas: 2009-ųjų (Europos kultūros sostinės metų) M. K. Čiurlionį ir 2011-uosius pradedantį A. Švėgždą...

iliustracija
Parodą atidarius...
Astridos Petraitytės nuotrauka

M. K. Čiurlionio ir A. Švėgždos vardai akimirksnį susipynė ir oficialiojoje parodos atidarymo ceremonijoje. Kultūros ministras A. Gelūnas pasidalijo pasvarstymais, kilusiais Briuselyje (Europos Komisijoje Vasario 16-osios proga tą patį rytą atidaryta mūsų tekstilininkų paroda): mąstant, kaip geriausia pristatyti Lietuvą būsimo jos pirmininkavimo ES metu, suprantama, pirmiausia iškilęs M. K. Čiurlionio vardas, tada sudvejota: negi tik jis? Nieko daugiau neturim? Bet juk Algimantas Švėgžda, ši jo paroda yra ne mažiau verta garsinti Lietuvos vardą!

A. Švėgžda lipa ant kulnų M. K. Čiurlioniui? Matyt, nereikia baimintis –­ nei numins, nei nustums.


 

Skaitytojų vertinimai


66289. erzina žurnalizmas2011-02-18 02:41
kodėl tokia ypatinga, šviesia ir gražia proga tokie neprofesionalūs straipsniai spausdinami? tai ką, tik tiek litmenis apie Švėgždos parodą teišstenėjo??? atsipeikėkit - nei toks tekstas pasako ką apie parodą, nei apie Švėgždą. Tai ne ta paroda, apie kurią galima lengvabūdiškai skiesti ir pilstyti vandenėlį. Kvieskit geriau rimtą meno kritiką rimtai recenzijai. O kas ten ką sakė, pasakė... Žurnalistines blevyzgos. Lygiai taip, kaip koks Lietuvos rytas pakliedi apie parodas - pavirsutiniskai, lėkštai. Juk rašo tai tokie visų galų meistrai. Jiems nereikia kompetencijos. biškį kažką nugirdo, biškį paskaitė, biškį tą pacitavo, biškį aną... ir išeina skystas kliedesiukas. gerbiamieji, gerbkite save ir talentingą dailininką, rimtų kuratorių pastangas.paroda tokia puiki, Švėgždoje tiek visko daug. o čia - atidarymo kalbas sukratė į naivų kratinuką...Buvom, girdėjom, nieko čia naujo nepasakyta. Užtenka, kad Rachlevičiūtės tekstą išspausdinot - tai dabar jau imkitės analizuoti, o ne papūgiškai kartoti. žiauriai nusivyliau

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Lapkričio

PATKPŠS

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30  

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30 31  

 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 8 iš 8 
0:51:21 Nov 21, 2011   
Nov 2010 Nov 2012
Sąrašas   Archyvas   Pagalba