Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2008-10-10 nr. 3207

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• INDRĖ MEŠKĖNAITĖ.
Išu
19
• KRONIKA
• KITAME NUMERYJE1

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• KINO TEATRAI
• TEATRAI
• PARODOS
• KONCERTAI
• VAKARAI
• ĮVAIRŪS

POETINIS DRUSKININKŲ RUDUO 
• Aidas Marčėnas: „Neturi susireikšminti nei apdovanojimą gaunantieji, nei jį teikiantieji“2
• ANTANAS ŠIMKUS.
XIX Poetinio Druskininkų rudens kronika
4
• NERINGA MIKALAUSKIENĖ.
PDR konkursams nušlamėjus...
16

KNYGOS 
• Eugenija Vaitkevičiūtė.
Skyrybos: literatūrinės, istorinės, egzistencinės...
1
• Bibliografijos ir knygotyros centras
• ALEKSANDRA FOMINA.
(pa)skaitiniai
• Naujos knygos

SUKAKTYS 
• ALFREDAS GUŠČIUS.
Čia gyvena/gyveno – Vanagas
6

TEATRAS 
• ANDRIUS JEVSEJEVA.
Kontakto beieškant
• Ridas Viskauskas.
Labas, keistas teatre...
3

KINAS 
• „Naujasis ir senasis Rusijos kinas“
• REMIGIJUS VENCKUS.
Dėmesio, filmuoja Šiauliai

MUZIKA 
• ANATOLIJUS LAPINSKAS.
Tautos skambesių puoselėtojas

DAILĖ 
• Be galerijos, be kuratorių42

SAVAITĖ SU TV 
• Skirmantas Valiulis.
Laiku suspėti

KRONIKA 
• Aušrinė Jonikaitė.
Lietuviškoms knygoms – 10 metų!
• Šiaulių estrados teatras2
• GRAŽINA MARECKAITĖ.
Lietuva – Birutės žemė
3
• „Oskaras ir ponia Rožė“ Klaipėdoje
• Lietuvos meno kūrėjų asociacijos premija

PDR LAUREATŲ POEZIJA 
• DAINIUS GINTALAS.
plutonas
1
• ILZĖ BUTKUTĖ.
1
• SARA POISSON.
ak
3
• HANS EICHHORN.
• VYTAUTAS KAZIELA.
• ARTŪRAS VALIONIS.
manęs nedomina
6
• GRAŽINA VIKTORIJA PETROŠIENĖ.
kavarskas.lt
11
• GVIDAS LATAKAS.
Inkliuzas su vabalu
• VAINIUS BAKAS.
Praktiniai patarimai.
Kaip lyginti baltinius
14

PDR SVEČIŲ POEZIJA 
• PAUL HOOVER.
56 soneto
2
• JONATHAN GARFINKEL.
3
• ANDRZEJ DOROBEK.
Rusiška ruletė dieviškuose lošimo namuose
3

AKTYVIOS JUNGTYS/ŠIUOLAIKINIS MENAS 
• Andrius Jevsejevas.
Venecijos karnavalas statybų aikštelėje
 SAULIUS KRUOPIS.
Nauja Nidos menininkų kolonija šiandien. Tradicija gyva…
21

AKTYVIOS JUNGTYS/KULTŪROS DIS/KURSE 
• TOMAS ANDRIUKONIS.
Persidengimai
• „Ad Hoc: Nepatogus kinas“ 2008

DE PROFUNDIS 
• TOMAS ARŪNAS RUDOKAS.
Lydekos galvoja kitaip
3
• TOMAS ARŪNAS RUDOKAS.
Leningradas. 1980 m. Maskvos olimpiada. Didžiosios lenktynės
2
• R e t r o
Sovietinės pabiros
1
• RES LUDENTES / ŽAIDŽIaNTYS dAiKTAI1

AKTYVIOS JUNGTYS/ŠIUOLAIKINIS MENAS

Nauja Nidos menininkų kolonija šiandien. Tradicija gyva…

SAULIUS KRUOPIS

[skaityti komentarus]

iliustracija
XIV tapybos plenero „Nidos ekspresija“ performansas „Menininkas ir jūra“

    XIV tarptautinis tapybos pleneras „Nidos ekspresija“ šiemet tęsė „Kurorto“ temą. Tai Nidos ir Druskininkų menininkų kartu organizuotas projektas. Tapybos plenerą lydėjo bendra Vokietijos ir Lietuvos tapybos paroda „Baltijos jūra“, kuri iki spalio vidurio eksponuojama „Domšaičio“ galerijoje Klaipėdoje.


Žvelgiant į Nidos tapybos plenero istoriją, šiųmetis – pats gausiausias. Čia buvo pakviesti 27 menininkai iš Lietuvos, Latvijos, Lenkijos, Izraelio ir Vokietijos. Į plenerą negalėjo atvykti du Baltarusijos tapytojai. Jų vietas „užpildė“ Cecilijos meno mokyklos įkūrėjas Linas Cicėnas ir du jo mokiniai – Mindaugas Ūba bei Edgaras Gerasimovičius.

Plenero poetas Dainius Gintalas išvertė ir perskaitė prieškario Nidos dainiaus Fritzo Kudnigo eilėraščius apie Nidos kapinaites, prieplauką, kurėnus ir žvejų laukiančias moteris. Nostalgija dvelkiančias eiles keitė šiuolaikinė poezija.

Algirdas Tarvydas pristatė autorinį videofilmą apie praeitų metų plenero nuotaikas. Jis kruopščiai viską filmavo ir šiemet, tad visi tikimės antros dalies...

Uždaryme D. Gintalas tiksliai ir vaizdžiai apibūdino pasirinktą temą. „Manau, kad šiųmetė tema „Kurortas“ yra universali, nes kurortas, gyvenant ir kuriant Nidoje, vienaip ar kitaip įsigauna į dailininko sąmonę. Kiekvieną veikia murmančių marių ar urzgiančios jūros galia, išplatėjusi ir suminkštėjusi šviesa, tarp pušų nardantis vėjas bei lėtapėdis laikas... tad vidinis kurortas, atsipalaidavimas tampa nuolatine ir neišvengiama būsena. Galbūt dėl to daugelio dailininkų darbai šiais metais daugiau meditacinio, o ne „dinaminio“ pobūdžio, o jei jau sušvyti siautulys, jis perteikia kurortinį šėlsmą ir džiugesį“, – sakė poetas.

Kurorto tema tapyboje

Kurorto tema visada asocijuojasi su jūra, poilsiautojais, mauduolėmis ir pakrantės peizažu. Pasidžiaugsiu, kad dauguma tapytojų šiemet tapė prie jūros ir drobėse vaizdavo poilsiautojus (Gražina Vitartaitė, Silvija Drebickaitė, Saulius Rudzikas...). Svajingai besiilsinčias jaunas moteris pajūrio fone užfiksavo Jūratė Kadusauskaitė, o tapytojai Arturas Savickas ir Arminas Riegeris (Vokietija), tarytum pro slapto žiūrono akį stebėdami, nutapė ant smėlio kopų nusirengiančias damas...

Mane, kaip plenero organizatorių, visada džiugina tapytojai, kurie suvokia ir stengiasi kuo tiksliau perteikti mūsų plenero bendrą temą. Deja, kaip ir kasmet, visko būna... visada pasitaiko užsispyrusių, tiesiog nepalaužiamai tvirtų kūrėjų, kurie niekaip negali suprasti, ko iš jų tikisi renginio organizatoriai ar plenero remėjai – Nidos viešbučių savininkai. Prašymas, kad Neringos miestui likusios drobės atspindėtų plenero temą, būtų suprantamos, nepaviršutiniškos, matyt, kliudo kai kurių menininkų saviraiškai.

Gerbiame kiekvieno stilių ir braižą, bet pirmenybę teikiame kūriniams, kurie atitinka plenero dvasią. Juk pleneras –­ menininkų sambūris, kuriame, susijungus visiems tuo metu kartu esantiems kūrėjams, gimsta ir nauji kūriniai, naujas žvilgsnis į vieną ar kitą Nidos reiškinį, objektą, stichiją... Kai menininkai, organizatoriai, rėmėjai – tas „lygiakraštis trikampis“ – išsaugo kiek galima tobulesnes proporcijas, tada, girdint vieni kitų nuomonę, gimsta drobės, sukurtos tapytojų rankomis, ir tampa „laiko įkaitėmis“, nusėdančiomis Nidos erdvėje...

Pleneras, kaip ir gyvenimas, kartais tarsi rimtas kūrybos aktas, o kartais –­ smagus žaidimas, kai linksma menininkų kompanija mielai dalyvauja maudynių fotosesijoje prie jūros, kur persirengusieji retro stiliaus maudymosi kostiumėliais tarytum persikelia į praėjusią epochą. Kam dryžuotų kostiumų tąkart neužteko, pasidarė „savo gamybos“...

Vija Tarabildienė net molbertą prie jūros nutapė, o šalia pavaizdavo mauduolę, „plevėsuojančią į visas puses“. Rimtas Tarabilda vaikščiojo su didžiuliu aplanku ir popieriaus lakštuose grafiškai piešė miegančias paplūdimio gražuoles. Jo šviesiose drobėse daug intrigos, saulės ir moterų pliažo nuogalių.

Aš tapiau stovinčią prie jūros kranto motiną su kūdikiu ir pavadinau „Nidos madona“.

Paveikslo siužetai nori išsilaisvinti

Garsi latvių tapytoja Aija Zarinja didžiulėje drobėje vaizduoja skrendančias gulbes, ir tik viena pririšta raiščiu prie žmogaus riešo, ji – nelaisvėje ir simbolizuoja sielą, iš prigimties laisvą, tačiau pririštą prie žmogaus kūno, kai skristi darosi labai sunku... O jei pamąstai, kad tokios mintys kilo menininkei Nidoje, norisi tikėti, kad būtent Nidoje ir gali rasti atsakymą, kaip vėl pakilti. Vokietė iš Rostoko Britta Naumann „išlaisvino“ varnas, kurių siluetai virsta moterų figūromis... Ji tapyboje naudoja daug skirtingo smėlio (grubesnio, iš kopų ar nuo jūros kranto, kuris yra vėjo išglaistytas...) ir kitokių koliažo priemonių. Blizganti folija buvo naudojama marių vandens blizgesiui išgauti.

„Smėlio žmogus“ – taip pirmąjį plenero kūrinį ant drobės pavadino Stasys Eidrigevičius, šiuo metu gyvenantis Lenkijoje. Kitais metais Nidoje jis noriai tęs šią temą. Kiekvienais metais plenere dalyvauja vienas fotomenininkas. Šiemet atvyko lyriškoji Viola Vassilieff iš Berlyno, plenero uždarymo parodai pateikusi visą meninių fotografijų ciklą – „Šokanti moteris, jūra ir smėlis“.

Izraelyje gyvenanti menininkė Galina Mazin-Datloof savo drobėse išlaisvino gamtos gaivalus – šernus, kuriuos, jos žodžiais, reikia saugoti nuo žmonių. Tapybos priemonėmis ji „gelbėjo“ ir kormoranus, kitas jos sutiktas gyvas būtybes. Jos dvimetrinė drobė „Raganų kalno pasaka“ tiesiog gąsdino parodos žiūrovus. Galina prieš 20 metų išvyko iš Karaliaučiaus gyventi svetur, ir tik dabar įvyko jos pirmasis sugrįžimas į Kuršių neriją.

iliustracija
Renginio metu Klaipėdoje, „Domšaičio“ galerijoje buvo atidaryta bendra Vokietijos ir Lietuvos tapybos paroda „Baltijos jūra“. Vokietijos menininkės Karina Stängle, Ingrid Kaftan ir Waltraud Schwarz prie savo drobių.
Autoriaus nuotraukos

Simboliška, kad kiekvienais metais plenere yra žmogus, vienaip ar kitaip susijęs su Karaliaučiumi.

Pleneras – tai vieta, kur gali pasimokyti

Pleneras suburia skirtingus žmones, kartais – itin stiprias asmenybes. Jei žmogus moka džiaugtis, pasisemti pozityvios energijos, mėgautis kitų kūryba, jis įgauna daug profesinės ir žmogiškos naudos. Kasmet čia susirenka asmenybių, kurios užburia. Man tai buvo tylioji vokiečių šeima iš didelio miesto (kaip jie tai kelis kartus akcentavo) Berlyno atvykusi į ramią „menininkų kolonijos legendinę Nidą“. Tai stiprus koloristas, ekspresionistas Wolfgangas Leberis su žmona, unikalia piešėja Marlene Gassmann.

Neseniai dailininkas šventė jubiliejų. Jo proga buvo išleistas solidus W. Leberio kūrinių katalogas, kurį po plenero padovanojome Nidos bibliotekai. Išvažiuodama ši šeima prisipažino, jog čia atvažiavo pirmą kartą ir buvo nusiteikę, kad bus priimti kur kas prasčiau. Menininkus globojo Neringos vyr. gydytoja Loreta Laurenčikienė, kuri davė jiems unikalią verandą kūrybai su vaizdu į marias.

Loretos paslaugų prireikė ir po vokiečių menininkų vakaro, kai lietui lyjant ant laiptų paslydo Britta Naumann. Jai buvo būtina skubi medikų pagalba. Britta sakė, kad būtent čia pasimokiusi, kaip svarbu vos atvykus pradėti kurti, nes nežinai, ką likimas tau iškrės (visos jos drobės buvo pradėtos plenero pradžioje, tad jam baigiantis ji vienintelė turėjo tiek daug darbų).

Visada galima pasimokyti iš Romualdo Kuncos – elegancijos ir vidinės kultūros, ir to, kad jis visada žino, ko siekia, ką tapys rytą, ką vakare. Šiemet jis tapė net Neringos miesto mero Vyganto Giedraičio portretą, kurio niekam nerodė.

Trys menininkai nutapė kitus Nidos simbolius. Druskininkietis Saulius Rudzikas – „Nidos švyturį“, jo draugas Arturas Savickas – įspūdingą Nidos peizažą su marių pakrantėmis ir pušaitėmis, o vilnietė Silvija Drebickaitė nutapiusi kompoziciją kurorto tema, nustebino dar kartą, kai parodai pateikė įspūdingą „Nidos bažnyčios“ drobę.

Man paslaptis buvo druskininkiečio Dariaus Joneikos tapyba. Jau daug kartų esu matęs jo minimalistinius piešinius, tačiau vis mąsčiau, ką jis tapys Nidoje? Tyliai, ramiai, švariai nutapė diptichą „Balta-geltona“ su paslaptingais simboliais. Dažų sluoksnis toks storas, kad džiovinti teks tikrai ilgai, gal net pusmetį.

Kasmet yra ir vienas nematomas plenero dalyvis. Šiemet tai – Donatas Vegys, iš kurio daugeliui reikėtų pasimokyti kuklumo ir pasiaukojimo idėjai... Jis ir jo kolega Dalius Abarius atidarymo metu surengė „Žibinto akciją“: popieriniai dalyvių pagaminti žibintai paleisti į dangų. Disciplinuočiausios plenero dalyvės buvo Karin Stängle ir Waltraud Schwarz iš Vokietijos. Jos gyveno kartu visur ėjo tik kartu ir tapė taip pat kartu pasidalijusios didžiulį poilsio namų „Vilnelė“ balkoną.

Savarankiškiausias buvo vokietis Arminas Riegeris, atvykęs savo automobiliu –­­ namu ant ratų. Jis keliavo ir tapė visoje Kuršių nerijoje ir Baltijos jūros pakrantėmis nuvažiavo net iki „latviškosios Nidos“.

Nidos sporto mokykla – tikra istorija

Nidos sporto mokykla šiemet tapo tikru simboliu. Pasikeitė direktorius, o naujasis mus įsileido su sąlyga, kad čia gyvens tie dailininkai, kurie nutapys ir paliks paveikslą, vaizduojantį būtent šį pastatą. Tai legendinė vieta, kurioje kasmet gyvena tapytojai, kuriems reikia didelės studijos. Čia įsikūrė Linas Cicėnas su mokiniais. Visiems menininkams buvo išdalyta po dvi drobes, o Linui –­ trys. Paaiškinau, kad štai šioje, trečioje, drobėje remėjai pageidauja matyti savo sporto mokyklos vaizdą. Vos tik atvykę, mokiniai pradėjo stropiai rinkti iš vietinių gyventojų senas fotografijas, kitus vaizdus ir atributiką būsimiems kūriniams. Plenerui pasibaigus, ši trijulė surengė įspūdingą performansą „Keistas sūnus“ ir išvažiavo. O plenero kuratorius Narūnas Lendraitis nerimo. Kasdien skambindavo, klausdavo, ar uždavinys įvykdytas, ar sporto mokykla nutapyta. Tačiau ką ir sakyti, kai vietoj mokyklos siužeto drobėje radau raudoną „blyną“ su autoriaus parašu ir prierašu kitoje pusėje, kad tai – „prakeiktas kiro kraštas“?!. Savivaldybės atstovai nesiryžo tokio meno kūrinio pateikti sporto mokyklos direktoriui už suteiktą pastogę ir nuostabią dirbtuvę (keturi langai su vaizdu tiesiai į marias). Situaciją po plenero teko taisyti man: nuėjau prie marių ir nutapiau tris skirtingas drobes. Vieną –­ ekspresionistinės manieros, bet dar suprantamą – įrėminau ir palikau plenero kuratoriui, kuris, drobei nudžiūvus, perduos sporto mokyklai.

Tai tikra istorija.

Pleneras baigėsi, bet liko keli tapytojai – baigti pradėtų drobių. Berlynietė Ingrid Kaftan rengia didžiulę (72 drobių) Nidos plenerų tapybos parodą Frankfurte lapkričio 3 d., o lapkričio 15 d. Vilingshauzene, seniausioje Vokietijoje menininkų kolonijoje, bus atidaryta kita Nidos plenerų kolekcijos tapybos paroda. Taip nutiesiami tiltai, menantys istoriją ir gimsta erdvės šiuolaikinei tapybai.

 

Skaitytojų vertinimai


48980. sick2008-10-12 22:57
ups... kiek daug Kruopio... smugis zemiau juostos. PRAKEIKTAS KIRO KRASTAS... pyzdec, be komentaru.

48983. skaitytojas :-) 2008-10-13 10:26
Puikus Nidos peizazas,daugiau sernu,negu kiru... Poetiskas rasytojas!

48984. skaitytojas :-) 2008-10-13 10:29
...Puikus Nidos peizažas, daugiau šernų, negu kirų...Labai poetiškas rašytojas,sveikinu....

48985. skaitytojui2008-10-13 10:47
taip, o sernai, kaip tikri laukiniai gaivalai, visiskai patenkinti savimi, dargi labai patenkinti, Nidos simboliai,vadinasi. tradiciniai sernai.

48986. skaitytojui2008-10-13 10:48
p.s. jie susirinko pasimokyti

49020. sick2008-10-14 01:58
sernai nori issilaisvinti

49032. nedalyve2008-10-14 14:25
taip nutiesiami nauji tiltai sernams, ir atisranda naujos erdves jiems pasiganyti. o jei rimtai, tai litmenis su tokiais prastais ir pretenzingais rasiniais laaabai gadina savo reputacija. gerb. redakcija, kada imsite bent kiek filtruoti tai, ka spausdinate? ta istorija apie Ciena, kuris isdure kuratorius, labai smagi.tai ir simptomas. ar ne geda gi viesai prisipazinti, kuo ten jie uzsiima? nutapyti sporto mokykla - kas tai, lindimas sponsoriams i sikna, menininku pazeminimas... nors, jei jie ten dalyvauja, matyt toks ir ju menas.

49043. plenerą regėjęs2008-10-14 22:06
Noriu pranešti, kad gerb. ponas Saulius Kruopis greičiausiai nesugebėjo perskaityti paveikslo pavadinimo ("Prakeiktas kiro kraštas") WTF?, iš tiesų paveikslas vadinasi "Užparinto kiro šalis". T.y. ant baltos drobės nutapytas raudonas taškas, tarsi Japonijos vėliava. Bet ne visi supranta, kad pavadinimas labai daug ka reiškia!!!!!!!!!!

49051. sick2008-10-15 09:13
O, kaip idomu - ar nereiketu sia reakcija issakyti laikrastyje, ne tik komentaruose - nes straipsnyje taip beatodairiskai varoma kruopiska ideologija, kad nesuprate jos - nenutape kazkokio supisto realistinio - atvirukinio vaizdelio, smerkiami kaip liaudies priesai.

49056. to Sick2008-10-15 13:11
Tiksliau, suteneriška ideologija. Gi qrwa, suteneris ir klientas – tas „lygiakraštis trikampis“.

49057. sick2008-10-15 13:58
Saunuolis LInas Cicenas. Tikiuosi, tai ne atsitiktinumas, o samoninga pozicija. O gal cia susidure du nuosirdus menininkai - vienas norejo pamatyti dovanele remejams, o kitas ja ir pavaizdavo... tik ne taip, kaio remejams norejosi?

49064. sick`ui2008-10-15 18:33
Visu pirma - nebuna nuosirdziu menininku. Manau, -kas organizuoja plenerus- sia istorija su Linu Cicenu isimine- ir jo niekur nekvies, nes rasti remejus nera lengva, o atvykes kiekvienas i plenera kazka isipareigoja, kitaip nera ko vaziuot. Isivaizduoju, kaip Linukas gerai prisivalge kabakuose, gavo drobiu, issimiegojo viesbuciuose , prisikvepavo kurortiniu oru, o tada pirstelejo ant drobes ir isvaziavo. Saunuolis LInas Cicenas.

49073. nedalyve2008-10-15 21:01
nera nei nuosirdziu menininku, nei atitinkamos kurybos... vien formalus isipareigojimai. bet kam apie tai viesai bambeti? kam viesinti toki dvasini ir materialini skurda?

49079. ;)2008-10-15 22:16
O kam vaziuoti ir bezdeti? tai galima daryti ir nebutinai viesai:) O kad parase, tai dabar-`kas perskaito -tai ir zino koks Saunuolis LInas Cicenas.

49089. ss2008-10-16 10:23
baisusi pleneras ir jo organizatorius senas komjaunuolis krisnaistbudistas kruopis galetu sleptis ir nevalkioti briuke vardo be reikalo suvaziuoja pageria pasibiciuliauja dar pateplioja ir ttt. naikint toki plenera o babkes investuoti i pleneru naikinimo brigadu kurima kruopis -ruopis- opis pis taigis sekmes ss

49090. vel ss2008-10-16 10:26
ir gimsta erdves siuolaikinei tapybai as ir ziuriu gi kruopipis nescias pilvis didelis pleneru naikinimo brigados ss

49101. nedalyve2008-10-16 15:48
del Ciceno - nesutinku - baisus cia nuostolis, kad i Nidos plenera nebekvies - man jo kuryba taip sau, bet tie debiliski inirtingsi viesinami reikalavimai dalyviams kelia siauba. Cai jau ne menas, o kazkoks absoliuciai komercinis, parsidaveliskas meslas. Neitiketeina, kad is menininku reikalaujama tokiu chalturu - ir dar atvirai skundziamasi, jei jie tokiu nesamoniu nevykdo.

49102. nedalyve2008-10-16 15:51
p.s. ir dar ta fraze "nebuna nuosirdziu menininku" - cia ne apie nuosirduma, bet apie parasciausia padoruma kalba eina - kaip gi galima sitaip zemintis ir kitus zeminti verciant daryti suda? neisivaizduoju nei Civeno, nei kito bent kiek padoresnio menininko, meginancio "nutapyti Nidos sporto mokykla" - absurdas.

49103. ...?2008-10-16 15:58
teko girdeti, kaip vienoje galerijoje vadina plenero organizatoriu - Kruopisas, nuo zodzio - pi... ir nebutinai tiesiogine prasme - pi... prota, smegenis... ko norejo, ta ir gavo - pagaliau ir viena plenero dalyviu uzpi...

49104. nedalyvei2008-10-16 16:05
vau - visi dabar zino, ne kokis Cicenas izvergas ir kiaule, bet kokis gi pats Kruopis

49107. super duper2008-10-16 16:49
Karin Stängle ir Waltraud Schwarz iš Vokietijos. Jos gyveno kartu visur ėjo tik kartu ir tapė taip pat kartu pasidalijusios didžiulį poilsio namų „Vilnelė“ balkoną. LABAI IDOMU, LABAI SVARBIOS APLINKYBES. K A M rasineti tokius bredus?

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Lapkričio

PATKPŠS

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30  

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30 31  

 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 11 iš 11 
0:49:26 Nov 21, 2011   
Mar 2009 Jul 2014
Sąrašas   Archyvas   Pagalba