Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2008-10-10 nr. 3207

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• INDRĖ MEŠKĖNAITĖ.
Išu
19
• KRONIKA
• KITAME NUMERYJE1

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• KINO TEATRAI
• TEATRAI
• PARODOS
• KONCERTAI
• VAKARAI
• ĮVAIRŪS

POETINIS DRUSKININKŲ RUDUO 
• Aidas Marčėnas: „Neturi susireikšminti nei apdovanojimą gaunantieji, nei jį teikiantieji“2
• ANTANAS ŠIMKUS.
XIX Poetinio Druskininkų rudens kronika
4
• NERINGA MIKALAUSKIENĖ.
PDR konkursams nušlamėjus...
16

KNYGOS 
• Eugenija Vaitkevičiūtė.
Skyrybos: literatūrinės, istorinės, egzistencinės...
1
• Bibliografijos ir knygotyros centras
• ALEKSANDRA FOMINA.
(pa)skaitiniai
• Naujos knygos

SUKAKTYS 
• ALFREDAS GUŠČIUS.
Čia gyvena/gyveno – Vanagas
6

TEATRAS 
• ANDRIUS JEVSEJEVA.
Kontakto beieškant
• Ridas Viskauskas.
Labas, keistas teatre...
3

KINAS 
• „Naujasis ir senasis Rusijos kinas“
• REMIGIJUS VENCKUS.
Dėmesio, filmuoja Šiauliai

MUZIKA 
• ANATOLIJUS LAPINSKAS.
Tautos skambesių puoselėtojas

DAILĖ 
 Be galerijos, be kuratorių42

SAVAITĖ SU TV 
• Skirmantas Valiulis.
Laiku suspėti

KRONIKA 
• Aušrinė Jonikaitė.
Lietuviškoms knygoms – 10 metų!
• Šiaulių estrados teatras2
• GRAŽINA MARECKAITĖ.
Lietuva – Birutės žemė
3
• „Oskaras ir ponia Rožė“ Klaipėdoje
• Lietuvos meno kūrėjų asociacijos premija

PDR LAUREATŲ POEZIJA 
• DAINIUS GINTALAS.
plutonas
1
• ILZĖ BUTKUTĖ.
1
• SARA POISSON.
ak
3
• HANS EICHHORN.
• VYTAUTAS KAZIELA.
• ARTŪRAS VALIONIS.
manęs nedomina
6
• GRAŽINA VIKTORIJA PETROŠIENĖ.
kavarskas.lt
11
• GVIDAS LATAKAS.
Inkliuzas su vabalu
• VAINIUS BAKAS.
Praktiniai patarimai.
Kaip lyginti baltinius
14

PDR SVEČIŲ POEZIJA 
• PAUL HOOVER.
56 soneto
2
• JONATHAN GARFINKEL.
3
• ANDRZEJ DOROBEK.
Rusiška ruletė dieviškuose lošimo namuose
3

AKTYVIOS JUNGTYS/ŠIUOLAIKINIS MENAS 
• Andrius Jevsejevas.
Venecijos karnavalas statybų aikštelėje
• SAULIUS KRUOPIS.
Nauja Nidos menininkų kolonija šiandien. Tradicija gyva…
21

AKTYVIOS JUNGTYS/KULTŪROS DIS/KURSE 
• TOMAS ANDRIUKONIS.
Persidengimai
• „Ad Hoc: Nepatogus kinas“ 2008

DE PROFUNDIS 
• TOMAS ARŪNAS RUDOKAS.
Lydekos galvoja kitaip
3
• TOMAS ARŪNAS RUDOKAS.
Leningradas. 1980 m. Maskvos olimpiada. Didžiosios lenktynės
2
• R e t r o
Sovietinės pabiros
1
• RES LUDENTES / ŽAIDŽIaNTYS dAiKTAI1

DAILĖ

Be galerijos, be kuratorių

[skaityti komentarus]

iliustracija
„tapytojas, tapantis tapytoją, tapantį tapytoją, tapantį tapytoją...“ 2008. Drobė, aliejus
Jonas Zagorskas

    Spalio 19 d. 12 val. Vilniaus senamiestyje, Rotušės aikštėje, ketina susiburti jauni tapytojai. Ne iš anksto sumanytai parodai – susitikę triukšmingoje miesto erdvėje, jie ketina čia trumpam išdėlioti savo darbus, pabendrauti, pamatyti tai, ką nauja yra pastaruoju metu sukūrę. Tiesiog čia pat, gatvėje, greta šurmuliuojančių praeivių ir aplink zujančių automobilių menininkai veiks savarankiškai, be galerijų, kuratorių pagalbos ar griežtai apibrėžtų renginio rėmų. Akcijos iniciatorių, Lenkijoje gyvenantį ir kuriantį menininką JONĄ ZAGORSKĄ kalbina KRISTINA STANČIENĖ.


Teigiate, kad menas šiandien arba kuriamas savo nuožiūra, arba bendradarbiaujant su kuratoriais...

Taip, man atrodo, kad meną jau galima gana aiškiai skirti į šias dvi grupes. Bendradarbiauti su kuratoriais nebūtinai reiškia tiesiogiai paklusti jų valiai, dažnai tai sunkiau pastebimi dalykai. Pavyzdžiui, kad ir „teminė“ paroda. Temą sumano kuratorius, o menininkai, kad ir kokie saviti būtų, turi kurti „į temą“. Čia visų pirma į galvą ateina 2007 m. ŠMC vykusi jaunųjų menininkų paroda „2420 Čiurlionis“, kur menininkai atvirai pakluso kuratoriaus sumanymui, panašiai kaip dailės gimnazijose ar vidurinėse mokyklose, kai mokytojas nurodo temą, o mokiniai turi į ją atsakyti. Dauguma parodos dalyvių patys tikrai nebūtų pradėję galvoti apie Čiurlionį...

Kitas dar banalesnis pavyzdys – Lenkijoje, kuratorės Magdos Kardasz galerijoje „Kordegard“ Varšuvoje organizuojamos kasmetės teminės parodos. Pernai tema buvo „dviratis“, šiais – „šuo“. Buvo rodomi darbai, vienas su kitu susiję tik tuo, kad visuose esama šuns, šalia galerijos pridėta dubenėlių su šunų ėdalu, kur šunų savininkai galėjo atvesti ir nemokamai pašerti augintinius. Dailės gimnazijos peržiūrų įspūdžio neužmaskavo net kuratorių parašytas dviejų puslapių „esė“ apie šunis, padėtas šalia įėjimo į galeriją.

Ar nemanote, kad ir kuratorių grandis Lietuvoje yra silpnoka... Ne tiek daug rengiama konceptualių, įdomių parodų.

Nedrįsčiau vertinti kuratorių darbo, nesu tos srities specialistas. Atėjęs į paro­dą, labiau kreipiu dėmesį į pačius darbus, o ne į eksponavimo kokybę.

Gal galėtumėte kiek papasakoti apie kuratorius, paminėti tuos, kurie labiausiai „traukia“ parodą savojo supratimo link ir nori manipuliuoti menininkais. Gal pats esate susidūręs su tokiomis situacijomis?

Apie tai, kaip kuratoriai bando „lenkti“ menininkus tiesiogiai ir netiesiogiai, manau, žino kiekvienas menininkas, tokių atvejų tikrai daug, ir ne tik man taip atsitinka.

Sakote, jog vykdydami savo sumanymą norite išvengti „diplomatinių santykių“ su galerijomis, kuratoriais etc., bet ar nėra pavojaus šiuo atveju pačiam tapti kuratoriumi, organizatoriumi, taigi ir „reguliuoti“, daryti įtaką projekto dalyviams? Ar netapsite pats ta institucija, nuo kurios norite pabėgti?

Čia, aišku, yra tiesos, bet aš ir nenoriu pabėgti nuo reguliavimo, tiesiog norėčiau, kad tai, kas mano, man leistų reguliuoti pačiam: kaip, kada ir kur rodau savo darbus, kokias temas pasirenku, kada kuriu, kada patyliu.

Nereguliuočiau ir kitų menininkų, tegul rodo ką nori, kaip nori, kur nori ir jei nori.

Tam tikru Lietuvos dailės istorijos laikotarpiu tokio reiškinio kaip kuratorius, konceptuali paroda apskritai nebuvo, parodos, ekspozicijos būdavo daugiausia „suneštinės“. Ar norite visą savojo projekto eigą, pobūdį atiduoti į pačių menininkų rankas, ar tiesiog manote, kad menininkas pats gali atlikti kuratoriaus vaidmenį? O gal apskritai jokio vadovo tokiai akcijai nereikia, nes ji ir įdomi būtent ta visiška laisve?

Taip, manau, kad menininkas gali visai neblogai atlikti kuratoriaus vaidmenį, ypač tokiuose paprastuose renginiuose. Nes tai juk nėra didžiulė paroda, „gresianti“ sudėtingu darbų transportavimu, atranka, eksponavimu, reklama, teoriniais tekstais.

Beje, kalbant apie kūrinių atranką, man jau seniai neduoda ramybės klausimas – ar kuratoriui pakanka kompetencijos spręsti kad ir apie tapybos darbą? Turiu omeny kuratorių, kuris pats nemoka tapyti, piešti, o tik svarsto, rašo tekstus apie meną. Jo sąlytis su menu tik teorinis –­ tai tas pats, kaip norint išmokti šokti breiką pagal internete pateiktas instrukcijas. Teoriškai tu jau viską lyg ir moki, bet tai nereiškia, kad supranti patį šokį. Tokie teoretikai niekada nepajus šokio taip, kaip jį supranta praktikuojantis šokėjas. Šokėjo požiūriu tai, ką teoretikai labiausiai vertina, dažniausiai yra kičas, o teoretikų požiūriu tai, kas svarbu šokėjui, neturi vertės. Kuris iš jų teisus? Kuris labiau priartėja prie dalyko esmės? Studijuojantis teoriją ar to dalyko „atlikėjas“?

Nesuprantantis tapybos, skulptūros (arba suprantantis ją tik teoriškai) darbus atrinkinėja pagal savo kriterijus, tolimus šioms meno formoms. Kuratorius arba menotyrininkas labiausiai pripratęs prie teksto, todėl jį traukia kūriniai, kuriuose tam tikra prasme daugiausia teksto. Tokie darbai artimesni tam, ką jis skaito –­ daugiausia postmodernistų sociologų ir filosofų darbus: M. Foucault, J. Derrida, J. Baudrillard’o, R. Barthes’o etc. Tai ir nusako meno, sukurto bendradarbiaujant su kuratoriumi, ypatybes. Šiandien yra nemaža menininkų, kuriems šiuolaikinis menas būtinai turi būti „kalbantis“ tokia specifine kalba.

Tačiau kuratoriai ir kritikai jau seniai turi savo autonominę sritį – rašydami apie meną jie pasiekė tikrų aukštumų, tai jau „gryna“ literatūra, kur demonstruojamas šmaikštumas, rungiamasi, kas sukurs taiklesnių palyginimų. Čia jie tikrai daug pasiekę, manau, tai jų autonomiškos valdos – ne dailės – o literatūros pasaulyje. Sakau tai be ironijos.

O dėl meno, drįsčiau teigti, kad kuratorius beveik visais atvejais nepakankamai kompetentingas atrinkinėti kūrinius parodai.

Kiek Jūsų renginys bus iš anksto surežisuotas, išmąstytas? Pavyzdžiui, jei ekspromtu prie Jūsų kompanijos prisijungs dar koks nors menininkas, priimsite tokius nenumatytus dalyvius?

Čia vėl galiu palyginti su breiko šokėjais – jie ateina į miesto centrą, pasitiesia kartonus ir šoka, jeigu kas prisijungia ir sugeba šokti geriau už juos, lenkia prieš jį galvą. Jeigu ne – nekreipia dėmesio.

Ar siekiate visiško ekspromto... o gal –­ sukelti viešoje vietoje skandalą?

Vadovaudamasis logika, manau, kad aš ir kiti tapytojai turi teisę išnešti savo tapybos darbus į dienos šviesą, pastovėti su jais kelias valandas ir nusinešti atgal. Nemanau, kad yra įstatymas, draudžiantis nešiotis savo daiktus. Skandalo tikrai neturėtų kilti.

Tai turėtų būti nepretenzingas ir beveik nepastebimas renginys, o ne kokia nors revoliucija. Kam reikės, tas ateis, praeiviams tai neturėtų kliūti, – kam įdomi gatvėje padėliota tapyba?

Jūsų noras viešoje erdvėje pristatomu menu sudominti atsitiktinį žiūrovą atrodo kaip tam tikros parodų, projektų tendencijos atspindys.

Mano požiūris į tai yra toks – noriu išnešti savo darbus, kad juos galėtų pamatyti eiliniai žmonės labiau dėl to, kad pasitikrinčiau, ar man nebus gėda dėl to, ką nutapiau, ar man bus patogu tai, ką darau, pateikti kitiems žmonėms, kurie galbūt nieko bendra su tapyba neturi. Man tai labiau pasitikėjimo savimi pasitikrinimas, negu noras sudominti atsitiktinį žiūrovą.

Pavyzdžiui, bendro „Vartų“ galerijos ir „Ogmios centro“ projekto „Perspektyvos“ idėja – siekis pasitraukti iš ekspozicijų salių, galerijų erdvių, menu sudominti skubančius miestiečius. Galbūt Lenkijoje, kurios meninį gyvenimą gerai pažįstate, panašūs projektai dar dažniau įgyvendinami?

Lenkijoje, kaip ir Lietuvoje, panašių projektų netrūksta. Deja, jie visi dažniausiai ne ką geriau pavykę nei „Vartų“ ir „Ogmios“ bendradarbiavimas. O nesėkmių priežastis, mano nuomone, vėl ta pati – menka institucijų, kuratorių kompetencija, meno komercinimas.

Vis dėlto, mano nuomone, paprasto žiūrovo neperauklėsi, rodydamas jam šiuolaikinį meną, jam bus tiesiog nuobodu. Nemenininkas mąsto kitomis kategorijomis nei dauguma menininkų ir kuratorių, tarp jų – neperžengiama praraja. Ir nemanau, jog įmanoma visuomenę perauklėti, kad suprastų ir domėtųsi menu. Turbūt lengviau būtų perauklėti menininkus, kad supaprastintų savo meną iki taikomojo arba primityvaus, suprantamo visiems.

Vyksta kažkas panašaus duodant paro­dai temą, bendradarbiaujant su kuratoriais, tik tada menas priartinamas ne prie eilinio žiūrovo, o prie kuratoriaus supratimo, tampa tam tikra prasme „taikomasis“, skirtas galerijų publikai. Tuo būtų galima paaiškinti, kodėl eksponuojamas viešosiose erdvėse toks menas patiria fiasko.

Atrodo, imatės institucijų kritikos ne tik žodžiais, bet ir darbais. Taigi, kodėl verkia Kęstutis Kuizinas? (Turiu omenyje Jūsų skulptūrą, pristatytą projekte „Menas netikėtose erdvėse“.)

Visų pirma – institucijų aš nekritikuoju, tiesiog sakau, kad yra kelių rūšių menas. Aš pats su K. Kuizino skulptūra dalyvavau renginyje, kur darbus atrinkinėjo komisija, o kurdamas šį darbą mąsčiau apie žiūrovą, kuris spaus ašarų paleidimo mygtuką, bandžiau nuspėti, ką jis tuo metu galvos. Todėl šį kūrinį priskirčiau „taikomųjų“ kategorijai, nors jis sukurtas ir be kuratorių duotos temos ar kitokio įsikišimo. Jis labiau tinka rodyti galerijose nei viešose erdvėse jau vien dėl to, kad eiliniam žmogui neaišku, kas tas Šiuolaikinio meno centro direktorius ir kodėl būtent jis (beje, net ir iš menininkų sulaukiau tokio klausimo).

K. Kuizinas pasirinktas dėl savo pozicijos šiuolaikinio Lietuvos meno pasaulyje. Jis, galima sakyti, yra šiuolaikinio Lietuvos meno pasaulio „piramidės viršūnė“. Tad jo ašara kaip nors turėtų sietis su šiuolaikiniu menu. Manau, tai pirmosios mintys, atsirandančios žiūrint į verkiančią skulptūrą. Paskui kiekvienas tegul interpretuoja darbą, kaip jam patinka. Beje, šio renginio metu tik nedaugeliui pavyko pravirkdyti direktorių. Tada atsirado ir kitokių interpretacijų.

Tapybos darbai, kuriuos atsinešiu į Rotušės aikštę, sukurti nemąstant apie žiūrovą ir galerijas, tad juos priskirčiau prie „netaikomųjų“ kategorijos. Nemanau, kad kada nors juos rodysiu galerijoje.

Koks pagrindinis Jūsų sumanymo tikslas? Susiburti tapytojams? Atkreipti miestiečių dėmesį? Ar tai edukacinis dalykas, ar tiesiog eksperimentas?

Kaip jau minėjau, man pačiam tai eksperimentas, galima būtų taip įvardyti – pasitikrinimas, ar be institucijos, be galerijos, be užnugario su savo tapyba jaučiuosi tam tikra prasme teisus prieš visuomenę.

Akcijos metu savo darbų nepardavinėsite. Nors molbertinis kūrinys – lyg ir potenciali prekė... Manote, kad tai jau savaime blogis?

Šnekant teoriškai, pats pardavimo reiškinys tarsi ir nėra blogas, net atvirkščiai – komerciją galima vadinti gėriu. Tačiau praktiškai, realiame gyvenime, tai nežinia kodėl nepasitvirtina.

Pradėjus pardavinėti savo darbus, kūrybos lieka mažiau, prasideda taikomasis menas. Ko gero, nežinau menininko, kuriam pripažinimas ir ypač darbų pardavinėjimas nepakenkė.

Kokie menininkai dalyvaus Jūsų sumanytame renginyje – draugai, tam tikros kartos tapytojai? Kas juos vienija?

Tai mano kolegos, kurių darbai man atrodo geri. Kol kas žinau, kad tikrai dalyvaus Kristijonas Miliūnas, Žilvinas Dobilas. Jie nėra populiarūs, nes niekada nekėlė tikslo išgarsėti; jie tiesiog tapo ir retai pasirodo parodose. Manau, mūsų požiūris į meną panašus, tad mums lengva susikalbėti ar susitarti ir dėl bendro dalyvavimo.

Lietuvoje galima pastebėti, jog šimtus kartų „palaidota“ tapyba čia lyg ir vėl tampa madingu, aktualiu raiškos būdu. Ją renkasi net ir jauniausios kartos menininkai, kai kuriuos jų remia galerijos, padedančios prisistatyti ne tik Lietuvos, bet ir tarptautinėse meno scenose. Deklaruoti ištikimybę tapybai – populiaru.

Deklaruoti ištikimybę tapybai Lenkijoje tapo ypač populiaru po to, kai keletas tapytojų sulaukė visuotinio pripažinimo. Tačiau ne čia esmė – nenorėčiau į šiuos reiškinius gilintis – juk ir vėl kalbame apie rinką, kuratorius ir galerijas. Per daug dėmesio šiems dalykams.

Kai pavyksta koks nors darbas – nutapai jį taip, kaip buvai sumanęs, arba atrandi ką nors nauja, pačiam sau netikėta –­ nebereikia jokių galerijų, meno rinkų ir įvertinimo. Tada atsiranda vidinė motyvacija kurti ir tapyti toliau.

 

Skaitytojų vertinimai


49000. lina2008-10-13 19:37
"Beje, kalbant apie kūrinių atranką, man jau seniai neduoda ramybės klausimas – ar kuratoriui pakanka kompetencijos spręsti kad ir apie tapybos darbą? Turiu omeny kuratorių, kuris pats nemoka tapyti, piešti, o tik svarsto, rašo tekstus apie meną." Kada tie menininkai atsipeikės ir nustos galvoti, kad tik jie patys gali suprasti meną vien dėl to, kad turi kažkokių techninių įgūdžių ("tapyti, piešti")? Negi, Tamsta Zagorskai, pats nesugebi išsirinkti parduotuvėje batų, įvertinti jų kokybės ir dizaino vien todėl, kad nesi batsiuvys? Ir tik nesakyk, kad batsiuvystė - "taikoma", o menas - "netaikoma" sritis. Nes jei nuoširdžiai tikėtum "meno (tik) menui (tiksliau, menininkams)" idėja, nei rotušės aikštėje, nei letmekoo svetainėje, nei kur kitur savo darbų neviešintum. Menotyrininkas, meno kritikas, kuratorius paprastai ilgus metus mokosi, domisi (ne vien tekstualiai) tam, kad galėtų įvertinti meno kūrinio aktualumą, įdomumą, kokybę, ką tik nori. Veikiau menininkams dažnai labai trūksta žinių, kad galėtų įvertinti ką nors daugiau, išskyrus "dariau tikrai nuoširdžiai, daug darbo įdėjau". Ir negi tu galvoji, kad kuratorius turi savo skonį, o menininkas - tai jau ne? Galų gale, ir menininkų, ir kuratorių būna visokių, gerų ir blogų, kompetetingų ir nekompetetingų (kaip ir batsiuvių). Šiaip, aišku, kad meno rinka, institucijos, galerijos, kuratoriaus vaidmuo yra problematiški, tai jokia ne naujiena, - bet tikrai ne dėl tos naivios priežasties, kurią pacitavau komentaro pradžioje. Būtų pernelyg paprasta: šalin kuratorius, įleiskim menininkus į jų vietą! Beje, kuruojančių menininkų irgi yra nemažai. O sumanymas šiaip vertas dėmesio ir iliustracijai parinktas darbas tik paaštrina vaizduotę.

49005. SICK 2008-10-13 20:01
Na, menininkas cia siulo tik alterantyva, tai asiku - o jo ispazinimai del kuratorysetas = nuosirdus, juk taio galvoja tikrai ne veinas menininkas

49011. lina2008-10-13 21:13
Tikiu, kad ne vienas, todėl ir norisi, kad šalia nuoširdumo dar ir rimtesnio mąstymo atsirastų. O alternatyvos - tai be abejo, tokių norėtųsi dar ir daugiau, ir įvairiau, nes čia vėlgi, kita problema, kad menininkai dažnai tenkinasi esama situacija ir tingi rodyti savo iniciatyvą.

49013. hudoznik labas vakaras 2008-10-13 23:30
apie meno kurini spresti intuityvios kompetencijos turi kiekvienas, skiriasi taip vadinamas skonis, kuris apspindi bendra kulturini individo issilavinima. rodos, "lina" isizeide ir bando priestarauti, teigdama,kad menotyrininkai skoni meno atzvilgiu ugdo profesionaliai,bei daug intensyviau uz menininkus. kaip hudoznikas pritariu jz mintims, kad menotyrininkai"intelektualiai" uzlanksto pirmine kurejo intencija, daznai korektiskai i bet kuria puse,- neslepkim fakto, kad su teorija lt menotyros mokykloje draugauti neprivaloma(uztenka aa pavyzdziu slidziai suimprovizuoti naratyvo strukturele priklijavus keleta filosofijos stampuku ir recenzijos pyragas garuoja viename is savaitrasciu).taip pat pritariu kritikai, kad institucijos kuratoriu nurodymai paralizuoja menininko kurybine valia, ypac is akademiniu itaku trokstancio issivaduoti jaunimo.ir jeigu jz siulo alternatyva sekliame lt kontekste sukelti naturalios konkurencijos busena, neskatinama objektyviai subjektyviu nusistatymu,manau diskusija verta testi ir patiems menotyros atstovams pasisakyti, kad menotyrininkas neraso apie menotyrininka, kuris neraso apie menotyrininka, kuris... galite ir tyleti, nes apie meno teorija profesionaliai pradeda pasisakyti siuvejai- pavyzdziui "migruojanciu pauksciu" koordinatores roleje.

49014. lina2008-10-13 23:48
Kaip man norėtųsi, kad kuratorių nurodymai paralyžiuotų iš akademinių įtakų trokštančio išsivaduoti (meninio) jaunimo valią! Nes tai reikštų, kad ta valia egzistuoja. Deja, minėtas reiškinys gana retas, nei jaunimas, nei senimas iš akedeminių įtakų anei iš kuratorių šilto glėbio pastaruoju metu išsivaduoti retai tetrokšta, veikiau akivaizdžiai į jį veržiasi ir pirmai progai pasitaikius linksniuoja, kiek žymių ar mažiau žymių kuratorių juos parodė, kiek kartų pakliuvo į meno centrą ar centriuką. Tiesą sakant, kuratorių problema Lietuvai juk ir nėra tiek aktuali, mūsuose kuratorių apskritai tik su žiburiu surasi, tokia veikla užsiimama tik priešokiais.

49017. hudoznik 2008-10-14 00:17
tai dar vienas kritikos vertas aspektas,- kai jaunimas pasitrine apie institucija pajaucia, kad susibiciuliavus ir kam reikia pabuciavus i subine karjera darosi daryti smagiau nei pati mena. smc beda ta, kad menininko karjeros iliuzija devalvuoja idejinis lesu honorarams trukumas.be abejo, pora zmoniu "arciau direktoriaus" isgyvena ir turi padoresnes salygas kurybai.bet nepamirskim kalbeti apie menotyrininku angazuotuma nekuriant konkurencinio meninio konteksto.

49021. menininkams2008-10-14 02:53
nemastykite lokaliai

49023. hudoznik2008-10-14 10:32
puiku, nemenininkai,mastykime nelokaliai.

49027. Gesso2008-10-14 11:59
Parduodamas Solomono Teitelbaumo darbas "Uranija" 2004 Drb. al. 73x92 cm http://sites.google.com/site/tapybosgrupe/

49034. lina2008-10-14 16:36
Menotyrininkų angažuotumą? Gal sakyčiau, atvirkščiai, menotyrininkų (tiksliau, meno kritikų, nes tai nėra viena ir tas pat) abejingumą (bet kokiam angažavimuisi irgi). Ir menininkų, jaunų ir senų, taip pat. Ir kuratorių. O meno kritiko karjera mūsuose, beje, dar labiau iliuzinė nei menininko - honorarais 6ioje srityje dar šykščiau lyja. Bet tai nėra pati esmė - man šiurpu, kai dar jauni meno studenčiokai išmoksta tą dainelę "Nekuriu, nes niekas manęs neremia, kultūros ministerija, šmc ir visos galerijos - gaidžiai, iniciatyvai rodyti man trūksta pinigų!"

49035. Gessui2008-10-14 18:21
Tapybos darbas parduotas, nespejau.

49037. sick2008-10-14 19:17
kazi, uz kiek?

49039. Gerbejas2008-10-14 19:53
Nejaugi kas nors sakys-deveto 9desimt. pab. merso kaina(cia tik prielaida)

49052. ...2008-10-15 09:16
a kiek gi rinkoje kainuoja 9 des. pab. mersas... vargiai drobei, dazams ir teptukams uztektu....

49053. Gesso2008-10-15 11:02
7500 Lt. Teitelbaumo paveikslas kainuoja

49061. omaigod2008-10-15 16:53
pritariu Linai, man ta dainele "menotyrininkas nieko nesupranta, nes piesti nemoka" skamba primityviai ir juokingai

49063. sick2008-10-15 17:49
bet reikalas tas, kad daugelis menininku taip galvoja, tik viesai to neispazista. kartasi bando imituoti "siuolakoiska poziuri", benramintiskuma su menotyrininku - kuratorium, bet is tikro masto, jog anas ne velnio nesupranta, ka daro

49067. hudoznik2008-10-15 19:22
kaip matyt, dauguma komentatoriu turi aisku praktini poziuri i tapyba,nes su provincialios bobos malonumu pletkina apie svetimus hononrarus- padirbekit tiek kiek st ir jums nulinis mersas draugiskai pamirkses.del menininku ir meno kritiku santykiu problemos- jz, manau, kelia amzina klausima del teorijos ir praktikos neatitikimu kurybos sferoje. faktas, kad menininko pastanga ideja igyvendinti medziagoje reikalauja tam tikru valios gebejimu padirbeti fiziskai, tuo paciu neatsiliekant ir nuo teorinio ugdymosi. savo ruoztu teoretikas siu pastangu nevertina kaip dalies rezultato, nes savo prakaita islieja idejinio idirbio lygmenyje.tad teoritikai ir turetu pripazinti, kad sukurdamas vertinga darba menininkas turi aisku faktini pranasuma.ir todel,be abejo, menotyrininkai materialaus atlygio atzvilgiu nera skriaudziami.

49071. Hudoznikui2008-10-15 20:21
Pats kur dirbi?reitingus Jonui keli?

49072. hudoznik to subject 49071.2008-10-15 20:39
o koks tavo supistas reikalas?

49074. zagorskas linai2008-10-15 21:10
"Negi, Tamsta Zagorskai, pats nesugebi išsirinkti parduotuvėje batų, įvertinti jų kokybės ir dizaino vien todėl, kad nesi batsiuvys?" Jeigu tureciau drauga batsiuvi-dizaineri, tikrai paprasyciau, kad man isrinktu batus, apie batus nusimanau tiek pat, kiek menotyrininkas - teoretikas apie tapyba. Bet yra gal ir tokiu menotyrininku, kurie sugebetu atrinkti darbus parodai, tik turbut jie to ismoko ne skaitydami ir rasydami recenzijas. Ir ne is intuicijos. Kai kuriuos dalykus galima suprasti tik praktikuojant. Gal visai neblogai butu jeigu menotyrininkus daugiau mokytu meno praktikos, ne tokie "atsoke" butu. Nes kol kas kiek maciau paciu menotyrininku bandymu kurti mena tai gaila ziureti buvo.

49077. haribo2008-10-15 21:44
perku saliomoną.Kiek ,ko ir kada? kad ryt būtų pas mane,nes matau kad kankinies per visur. perku. čia rimta. po to nesiskūsk

49078. haribo2008-10-15 21:49
nejuokink su tom kainom. kai nupirks tai ir sužinosi kiek kainuoja. kol kas nieko nekainuoja. išklok reitingavimą,kur ir už kiek pirko-oficialiai. turiu minty aukcionus. aš pats parduodu jį už 2000 lt ir pačiam gėda ir savęs gaila. sakau-išnyk iš eterio

49081. Gesso>haribo2008-10-15 22:31
Saldainiuk haribo!!! Parduok man Teitelbauma uz 2000 :) dar dadesiu tau 500 lt. taip sau, kad nauja striuke ir dzinsus nuspirktu. Arba uz komunalines paslaugas susimoketum. O gal dazu nuspirksi ir sintetiniu drobiu? Driskiau... tu:)

49083. haribo2008-10-15 22:38
100+5oo=6oo lt. 2000+600=3000. parduosiu užsimerkęs. komisiniai?

49085. hudoznik>Gesso>haribo 2008-10-16 02:10
panages issikuopkit, studentai,po to pamastykit apie filantropijos privilegijas...

49100. Ivan Bezdomnyj - komentatoriams2008-10-16 15:08
NIEKADA NEKALBĖKITE SU NEPAŽĮSTAMAIS. Anuška jau nusipirko saulėgrąžų aliejaus, ir ne tik nusipirko, bet ir paliejo jį. Darbai jau supakuoti ir juda link Rotušės aikštės.

49108. Hudoznikui2008-10-16 17:22
Pisuoklis, kas tai,ar tai studentas Chudoznikas ruskelis?

49113. haribo>gesso2008-10-16 22:23
nu drasuoli? tai kada sdėlkę darom? su komisiniais 3500 lt. tauta stebi tave drasuolį. kada ir kur pirksi ST?

49115. lina2008-10-16 23:06
"Nes kol kas kiek maciau paciu menotyrininku bandymu kurti mena tai gaila ziureti buvo." Tikrai keista menotyriniką vertinti pagal jo kuriamą meną. Panašu būtų, jei savo (neegzistuojančiam) draugui batsiuviui priekaištautumėt, kad jis nemoka marškinių pasiūt. Ir iš vis, iš kur tas rasistinis noras įrodyti menininkų pranašumą prieš ką nors kitą (hudozniko, pvz.)?

49119. hudoznik 2008-10-17 08:12
fucking lt potato zombie nation!p.amerikos idenai augindami bulves kalnuose, bent dvasiskai issilaisvina nuo diskriminacijos. gerb. "lina", ar visuomene pripazistanti komersantu pranasuma pries menininkus yra progresyvi ir subalansuota?

49122. lina2008-10-17 10:31
Na, aš to visai neturėjau omeny (nevertinau mūsų "liberalios" visuomenės balanso lygio), komentavau tik sakinį "tad teoritikai ir turetu pripazinti, kad sukurdamas vertinga darba menininkas turi aisku faktini pranasuma." Tiesiog manau, kad vertingus darbus kuriantis menininkas yra pranašesnis už nevertingus darbus kuriantį menininką, vertingus darbus kuriantis menotyrininkas yra pranašesnis už nevertingus darbus kuriantįjį, galų gale kokybiškus visom prasmėm batus siuvantis batsiuvys yra pranašesnis už "chaltūrščiką", bet šiuos tris (ir t.t.) veiklos būdus lyginti tarpusavyje yra beprasmiška ir trumparegiška. Ne apie vertybes (dvasingą ar komercinę visuomenę) eina kalba. Bet matau, kad komentarais diskutuoti - pernelyg šizoidinis būdas, prasmės išsiklaipo kaip chaltūrni batai.

49126. zagorskas2008-10-17 13:00
"Tikrai keista menotyriniką vertinti pagal jo kuriamą meną. Panašu būtų, jei savo (neegzistuojančiam) draugui batsiuviui priekaištautumėt, kad jis nemoka marškinių pasiūt. Ir iš vis, iš kur tas rasistinis noras įrodyti menininkų pranašumą prieš ką nors kitą (hudozniko, pvz.)?" Na stai galu gale Jus mane supratote - menotyrininka galima vertinti tiktai pagal tai ka jis paraso ir su meno praktika jis turi tiek pat bendro kaip batsiuvys. Labai geras cia tas Jusu palyginimas su batsiuviu, as noriu pasakyti tik, kad menininkas pranasesnis meno kuryboje, batsiuvys batu gaminime, o menotyrininkas teoriniu dalyku rasyme. Ir jeigu menotyrininkas sugebetu sukurti gera meno kurini tai butu irodymas, kad jis nusimano apie mena ir jo kritika nera tusti paistalai.

49128. zagorskas2008-10-17 13:23
Netikiu, kad vien studijuojant teorija galima suprasti mena.

49132. menotyrininke2008-10-17 13:48
bet, nereikia uzmirstti, kasd menininkai neretai kuria vadovaudamiesi vien instinktais, pojuciais, ir vargiai gali motyvuuoti, pagristi, paaiskinti savo kuryba... kiek maziau tinkantis, taciau irgi pavyzdys - pamenu, studiju vda metu, vis atbegdavo pries egzaminus pas mus skulptoriai, ar tapytojai, daliai ju filosofija, ar ta pati dailes istorija buvo nesuprantama "matematika". pvz., klausia tokio busimno merininko, kas yra konceotualus menas - primityvaus apibrezimo, o jis stovi, ir ausim karpo... pavardziu neminesiu, bet ne vienas ju tikrai siandien angazuojasi kaip menininkai. ar toks bukaprotiskum as pateisinamas? tai kaip toks vargsas pasieis be kuratoriaus, ar pagalbininko... kas uz ji jo mena paaiskins, kas ji gales suprasti ir verbalizuoti?

49133. hudoznik 2008-10-17 13:49
dziaugiuosi isgirdes, kad menotyrininkai chalturina- aciu,"linai".

49135. menotyrininkei2008-10-17 15:42
Padarėte nuostabų atradimą - meno verbalizavimą. Juk menininkai kuria remdamiesi instinktais, pojūčiais, pasamone, ekstazės būsenoje, ir nereikia ten ieškoti racionalių paaiškinimų, jei nori kūrinį suvokti, turi pajusti tą būseną, aurą, dvasią (jei žinoma yra). Juokinga ta jūsų misija meną paaiškinti. Ir koks skirtumas kaip pavadinsi - modernizmu, postmodernizmu ar postpost... - tai, pasak Saukos, tik žodžiai, žodžiai, žodžiai...

49138. menotyrininke2008-10-17 17:31
ne, cia jau jus giliai klystat - o kas gi vis del to verbalizuoja tai, ka jis daro, kas randa tam paaiskinimus, konteksta? taip, ziurovui tikrai uztenka tiesiog pajausti aura... bet yra dar ir tikia sausa bjauri disciplina kaip meno istirija, teorija taip pat,,, menininkai dazniausiai tuo neuzsiima, ir tai naturalu.

49140. menotyrininkei2008-10-17 18:29
Rimtai užsiimančiam kūryba menininkui giliai dzin visi tie apibrėžimai, terminologija, tekstai ir kontekstai, istorija, teorija ir t.t. Karjeros prasme gal daugiau svarbu meno kritika ir vadyba, bet Lietuvoje beveik nerandama... Kritiką suprantu kaip meno kūrinio vertinimą, o ne aiškinimą.

49150. menininkui2008-10-18 10:31
Jusiske pozicija - grynai modernistine. kaip gali buti dzin teorija, ir tt. konceptualiai kurianciam menininkui - jus deklaruojate neintelektualuma, instinktyvuma... tai tikrai simtu meteliu pasenusi pozicija. Tai ka, Urbonai ar Stanikai (pavyzdzius imu pirmus psitaikiusius) savo kuryboje smegenu nenaudoja? arba klasikinis parodas kuruojancio menininko pavyzdys - Lankelis (nors tai ir praeitis)- vadovaudavosi vien instinktais? Teitelbaumas, ko gero butent ir atitinka Jusu nupiesta menininko portreta... beje, o vertinimas ir aiskinimas - beveik sinonimai.

49517. tapytojas2008-11-06 00:19
pas mane studijoje menotyros studentes mokesi tapyti.sake,kad joms tai naudinga. manau,kad gabus menotyrininkai gali vertinti mena,o jei jie dar ir patys kuria tai tik i nauda.

49518. aipe vertinima 2008-11-06 00:33
pagalvojau ar gali ir kuo remiantis menotyrininkas nuspesti ar gera (idomi) kurinio kompozicija. pavyzdziui menininkui ji gera.o nekuriantis menotyrininkas ja gales iverinti arba intuityviai , kaip jam pasirodys ir greiciausiai lygindamas su pripazintu dailininku kuryba. vertinimas yra gincytinas dalykas nes ir dailininkas ir menotyrininkas privalo zinoti jau sukurtus pripazintu dailininku kurinius ir dailininkas kurtia atsizvelgdamas i tai kas jau sukurta .Todel pats kurinio vertinimas nebus , kaip matematikoj taip arba ne. vertinant gali buti subjektyvumo, panasiai, kaip teismas verina pazeideja( vienas griezciau ,kitas svelniau:))

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Lapkričio

PATKPŠS

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30  

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30 31  

 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 11 iš 11 
0:49:21 Nov 21, 2011   
Mar 2009 Jul 2014
Sąrašas   Archyvas   Pagalba