Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2008-10-10 nr. 3207

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• INDRĖ MEŠKĖNAITĖ.
Išu
19
• KRONIKA
• KITAME NUMERYJE1

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• KINO TEATRAI
• TEATRAI
• PARODOS
• KONCERTAI
• VAKARAI
• ĮVAIRŪS

POETINIS DRUSKININKŲ RUDUO 
• Aidas Marčėnas: „Neturi susireikšminti nei apdovanojimą gaunantieji, nei jį teikiantieji“2
• ANTANAS ŠIMKUS.
XIX Poetinio Druskininkų rudens kronika
4
• NERINGA MIKALAUSKIENĖ.
PDR konkursams nušlamėjus...
16

KNYGOS 
• Eugenija Vaitkevičiūtė.
Skyrybos: literatūrinės, istorinės, egzistencinės...
1
• Bibliografijos ir knygotyros centras
• ALEKSANDRA FOMINA.
(pa)skaitiniai
• Naujos knygos

SUKAKTYS 
• ALFREDAS GUŠČIUS.
Čia gyvena/gyveno – Vanagas
6

TEATRAS 
• ANDRIUS JEVSEJEVA.
Kontakto beieškant
• Ridas Viskauskas.
Labas, keistas teatre...
3

KINAS 
• „Naujasis ir senasis Rusijos kinas“
• REMIGIJUS VENCKUS.
Dėmesio, filmuoja Šiauliai

MUZIKA 
• ANATOLIJUS LAPINSKAS.
Tautos skambesių puoselėtojas

DAILĖ 
• Be galerijos, be kuratorių42

SAVAITĖ SU TV 
• Skirmantas Valiulis.
Laiku suspėti

KRONIKA 
• Aušrinė Jonikaitė.
Lietuviškoms knygoms – 10 metų!
• Šiaulių estrados teatras2
• GRAŽINA MARECKAITĖ.
Lietuva – Birutės žemė
3
• „Oskaras ir ponia Rožė“ Klaipėdoje
• Lietuvos meno kūrėjų asociacijos premija

PDR LAUREATŲ POEZIJA 
• DAINIUS GINTALAS.
plutonas
1
• ILZĖ BUTKUTĖ.
1
• SARA POISSON.
ak
3
• HANS EICHHORN.
• VYTAUTAS KAZIELA.
• ARTŪRAS VALIONIS.
manęs nedomina
6
• GRAŽINA VIKTORIJA PETROŠIENĖ.
kavarskas.lt
11
• GVIDAS LATAKAS.
Inkliuzas su vabalu
• VAINIUS BAKAS.
Praktiniai patarimai.
Kaip lyginti baltinius
14

PDR SVEČIŲ POEZIJA 
• PAUL HOOVER.
56 soneto
2
• JONATHAN GARFINKEL.
3
• ANDRZEJ DOROBEK.
Rusiška ruletė dieviškuose lošimo namuose
3

AKTYVIOS JUNGTYS/ŠIUOLAIKINIS MENAS 
• Andrius Jevsejevas.
Venecijos karnavalas statybų aikštelėje
• SAULIUS KRUOPIS.
Nauja Nidos menininkų kolonija šiandien. Tradicija gyva…
21

AKTYVIOS JUNGTYS/KULTŪROS DIS/KURSE 
 TOMAS ANDRIUKONIS.
Persidengimai
• „Ad Hoc: Nepatogus kinas“ 2008

DE PROFUNDIS 
• TOMAS ARŪNAS RUDOKAS.
Lydekos galvoja kitaip
3
• TOMAS ARŪNAS RUDOKAS.
Leningradas. 1980 m. Maskvos olimpiada. Didžiosios lenktynės
2
• R e t r o
Sovietinės pabiros
1
• RES LUDENTES / ŽAIDŽIaNTYS dAiKTAI1

AKTYVIOS JUNGTYS/KULTŪROS DIS/KURSE

Persidengimai

TOMAS ANDRIUKONIS

[skaityti komentarus]

              O buvo taip, ir taip yra!
                Ieva Simonaitytė


„Šmikis“ – su pavydu bei nuo savęs slepiama pagarba murmu žiopsodamas į bjauriai traškantį polietileninį maišelį. Pro jo matinę plėvę, tarsi pelėsiais apėjusį šaltą vandenį, matau, kaip viduj spurda akmenukai, kuriuos kadais parvilkau iš kelionės vienam juos renkančiam žmogui – žmogui, kuriam, matyt, jau niekad jų ir neatiduosiu, nes kaskart sunkiau prisiminti.

Tas šmikis, tas Untanas Baronas, sakosi atsimenąs kiekvieną savo gyvenimo akimirką nuo trejų metų. Jo galvoj turėjo būti apstu ir tiršta kaip Anykščių šilely geriausiais laikais ir, jeigu būt buvęs arogantiškesnis, Untanas galėtų tarti: „Anykščių šilelis – tai aš“. O aš nei šilelis, nei atsimenu. Tas ir nervina – anas transcendentalines progresijas skaičiavo, o aš dabar krenkščiu, prakaituoju, stanginuos, bet vis vien turiu rašyti – „prieš kokius septynerius metus“ ir negaliu vietoj skaitvardžio užsukt griežto: „6“. Nes neprisimenu.

O buvo taip – prieš kokius šešerius (~6) metus buvau kažkurioje nykioje Šiaurės miestelio parduotuvėje ir tarp visų plastikinių pažadų, vazonų, ausų krapštukų & co. aptikau tai.

Tai – toks buvo pirmasis po tamsios pauzės į sąmonę atkopęs žodis, nors ir neįprastas, tiek, kiek lietuvių kalbai neįprasta bevardė giminė ir bjaurus, kaip bjauri kiekviena abstraktybė – kas gali būti abstrakčiau už šitą įvardį be vardo? Bet užtat tikslus. Nekatras ir niekieno, savo vardo neprišaukiantis daiktas.

Nors lyg ir nieko ypatinga – tik dirbtinis akmuo: plokščias, neva nugludintas jūros, pilkšvas ar rusvas su (regis) tamsiom dėmėm, jis buvo pagamintas iš glazūruotos (regis) keramikos imitacijos. Be to, turėjo fasadinę „akmeninę“ ir antrąją, neoficialiąją pusę, ant kurios turėjo gulėti (pvz., sekcijoj užu stiklo) ir kur iš pradžių baigėsi glazūra, o po kelių centimetrų ir keramikos imitacija. Tad nesidrovėdamas galėjau pažvelgti į akmens vidų ir nieko nepamatyti, išskyrus antrąją fasadinės sienelės pusę (regis, neglazūruotą). Tuščias akmuo. Tik tiek.

Manau, kad tai buvo išgąstis – tikiu Mandelštamo стрaх есть чувство пус­тоты. Ir kai imu mąstyti, kodėl gi išsigandau daikto, kuris agresyvumo ir pavojingumo hierarchijoj būtų kur nors tarp sraigės ir plaukų suktuko, suprantu, kad išsigandau nieko.

Tas „akmuo“ turėjo vieną funkciją –­ estetinę, tačiau labiau nei akivaizdžiai negalėjo jos atlikti: tokia save tyčia demaskuojanti maskuotė. Neturėjo nieko ir buvo. Niekio hieroglifas. Nebuvo nei jūros, nei akmens dilimo – ir erdvė, ir laikas suklastoti neslepiant klastotės. Ir šita akivaizdybė buvo kaip smūgis į pilvą – išmušantis visą galimo vardo orą ir, matyt, todėl, po kelių žioptelėjimų atsirado tas labiausiai nežodis. Tai. O bjauriausia, kad kai bandau apie tai šnekėti, kalba (užtvėrus kelią į moralizavimų teisuoliškumą) traukiasi į pakraščius – pakiša bevardę giminę ir niekšiškai bėga, kalbinio aparato veiklą perjungdama į trūktelėjimą pečiais.

Ir jei jausčiausi mažiau sutrikęs, sakyčiau, kad kalbėjimui apie („apie“ galima suprasti ir erdviškai) tuštumą reikia daugiau pastangų negu galėjau tikėtis, nes nuolat traukia ją dangstyti parengtais žodžiais, paslaugiais požiūriais ir atsakymais, nes juk sąmonė bijo, t. y. nesirenka priemonių. Kalbėjimas apie tuštumą turėtų būti lyg rato brėžimas apie ją, ar –­ nuo jos, nes tuštuma nepasakoma.

Ją galima apsakyti, bet norėdamas tai padaryti turiu nuolatos stumti sąmonę, nes ji bijo tuštumos – prikrauna kelnes ir pakniopstom (labai gražus žodis) bėga (kaip va dabar – nukreipdama kalbą į šalį, į savo ramybės vietą – pseudoteoretizavimą surauktų antakių paunksnėj) – jai sunku žiūrėti į savo nesatį ir, jei jau sutinka sukti ratus aplink tuštumą, tai tik iš tolo, tik pasisukusi nugara, nes tau čia ne atminties skylės ir savo pirminio – tinkuotojo pašaukimo ji negali pritaikyti.

Iš po antakio – akmuo vienas sunkiausiai padirbamų dalykų, nes jis sudarytas iš tikrumo ir paprastumo (kaip sakė andai puikusis Herbertas: „akmenukas yra tobulas / sutvėrimas // sau lygus / sergintis savo sienas // pilnas akmens prasmės“), todėl jo padirbinėjimas yra tikrovės įžeidinėjimas ir pažeidinėjimas. Medžio, akmens, kaulo regėjimas, jų lytėjimas, šių pojūčių pirmapradiškumas geba tikslinti ir tikrinti buvimo laiką ir vietą. Ir nereik jokio Grinvičo. Baisūs visi dirbtiniai akmenai. Ir ne tiek dėl savo tuščiaviduriškumo – jo pagaminimo kokybė neteikė galimybės kurti kitos tikrovės, jo buvimas neigė jį patį, jo materija buvo materijos neigimas.

Nors gal buvo ir ne visai taip, pamaniau perskaitęs tai, kas čia surašyta. Juk kalba uzurpatoriška – ji įvykio logiką perjungia savo logikai, įkinko į lietuviškos morfologijos, sintaksės ir pan. jungus. O kur dar rašymo ir mąstymo įpročiai, klišės ir kt. Tad ko stebėtis, kad rašant nenumaldomai stiprėja kontrastai, ryškėja ribos, ir galų gale negali pasakyti, ar sakinys prišauktas atminties, teksto vyksmo (a)logikos, ar jų sutapimo.

Galų gale imi nebesuprasti kaip buvo išties, nes užklausus atmintį atsako tekstas, kuris perdengia ir kaip koks gegužvaikis ima išstūminėti atsiminimą. O eglutės šilely pačios plastikinėm ir medinėm neišsiskaičiuos. Ir vis dėlto teisus yra Simonaitytės atkaklumas – „Bet, kas parašyta, taip ir buvo“. Ir tai didesnė tiesa negu būtų ištarta atvirkščiai. Taip. Va kaip man buvo prieš septynerius metus.

P. S.

O vis dėlto. Po visų šitų tūpčiojimų ir žiopčiojimų kiek nustebęs pratęsiau Osipą – tuštuma tai ir atpažinimo jausmas, ne stipriausias, bet pakanka, kad pasakytum „Dirbtinis akmuo – tai aš“. Ir beveik nepameluotum. Ir baisu, ir kažkodėl ne.

 

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Lapkričio

PATKPŠS

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30  

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30 31  

 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 11 iš 11 
0:49:10 Nov 21, 2011   
Mar 2009 Jul 2014
Sąrašas   Archyvas   Pagalba