Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2010-10-22 nr. 3303

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• ALIS BALBIERIUS.
20
• TRUMPA KRONIKA
• KITAME NUMERYJE

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• PARODOS
• VAKARAI
• ĮVAIRŪS

ESĖ 
• LAIMA PETRAUSKIENĖ.
Archyvinės įdomybės,
arba Ar gali rektorius būti neveiksnus?
9

ATMINTIS 
• Nors „Baltą drobulę“ išleido ne „Baltija“...2

KNYGOS 
• AURELIJA STANKUTĖ.
Veisiejų metraštininkė be grįžimo plano
• DEIMANTĖ DAUGINTYTĖ.
Liūdnumas likti nesuprastam
4
• NAUJOS KNYGOS
• Bibliografijos ir knygotyros centras

LITERATŪRA 
• PRANAS VISVYDAS.
Sandūros su kūryba
1

TEATRAS 
• RIDAS VISKAUSKAS.
Skanaus!
• AURELIJA STANKUTĖ.
Menų spaustuvėje – diskusijos apie scenos menų dvidešimtmetį
1

ANIMACIJA 
• „Tindirindis 2010“ –­ jau greitai1

DAILĖ 
• KAROLINA TOMKEVIČIŪTĖ.
Apie meno paieškas raketų bazėje
3
• KRISTINA STANČIENĖ.
Kultūriniai ir istoriniai Arvydo Pakalkos kraštovaizdžiai

MUZIKA 
• ANDRIUS MASLEKOVAS.
Orkestriniai lenkiško rudens disonansai
• RYTĮ MAŽULĮ kalbina RITA NOMICAITĖ.
„Šiuolaikinė muzika – laisvai“
1

PAVELDAS 
• „Ivano Luckevičiaus kitabas –
Lietuvos totorių kultūros paminklas“

KELIONĖS 
• ADA JONUŠĖ.
Palikite Katmandu!
4
• ARVYDAS VALIONIS.
V. Krėvės-Mickevičiaus sugrįžimas į Azerstaną
1

POEZIJA 
• DALIA JAZUKEVIČIŪTĖ.
40

PROZA 
• INEZA JUZEFA JANONĖ.
Auksinis miestelis
9
• VACLOVAS MIKAILIONIS.
Dešimt minučių
7

VERTIMAI 
 WILLIAM CARLOS WILLIAMS,
JAMES L. DICKEY
• RANDALL JARRELL,
ROBERT BLY

(PA)SKAITINIAI 
• MINDAUGAS PELECKIS.
Sparnai
2

KULTŪRA 
• Audiovizualinės poezijos festivalis „Tarp“
• Šiaulių dramos teatras viešės Vilniuje

SAVAITĖ SU TV 
• SKIRMANTAS VALIULIS.
Vienišiai

DE PROFUNDIS
Iš gatvės koanų:
– gal ne ta koja atsikėlėte iš lovos?
– atsikėliau be kojų...
 
• aš jums nebeskolingas / aš šoku1
• RŪTA ŽENTELYTĖ.
Nieko verta pasaka,
arba Niekas nėra idiotas
1

VERTIMAI

WILLIAM CARLOS WILLIAMS,
JAMES L. DICKEY

[skaityti komentarus]




WILLIAM CARLOS WILLIAMS


            Visiškas sunaikinimas


            Tą žvarbią dieną
            Palaidojome katę,
            O dėžę paėmėm
            Ir padegėm
            Galiniame kieme.
            Tos blusos, kurios išvengė
            Ugnies ir žemės,
            Nuo šalčio išdvėsė.



            Šalta naktis


            Šąla. Balta pilnatis
            tarp išsibarsčiusių žvaigždžių –
            tarsi nuogos policijos seržanto
            žmonos šlaunys – tarp
            jos penkių vaikų...
            Atsakymo nėra. Šešėliai blyškūs tiesias
            ant apšarmojusios žolės. Atsakymas tik vienas:
            vidurnaktis, tylu
            ir šąla...!
            O baltosios dangaus šlaunys! Ir
            naujas atsakas iš vyriško
            pilvo gelmės: Balandį...
            Balandį aš vėl pamatysiu – Balandį!
            Tas tobulas ir apvalias policijos
            seržanto žmonos šlaunis,
            vis dar tobulas po tiekos vaikų.
            Ojoj!



            Balandžio prisiminimas


            Jūs sakot: meilė – tas, meilė – anas:
            Tuopų pumpurai, gluosnių vytelės,
            lietaus ir vėjo šukos,
            cakt ir tekšt, cakt ir tekšt –
            šakos į tolį plaukiančios. Cha!
            Meilė šioj šaly nė nesilankė.


_______________________________________



JAMES L. DICKEY


Jamesas L. Dickey (1923–1997) – JAV poetas ir prozininkas, Nacionalinio knygos apdovanojimo laureatas, Kongreso bibliotekos poetas laureatas.
Dalyvavo Antrajame pasauliniame ir Korėjos karuose.


            Žvėrių rojus


            Štai žvėrys. Jų akys romios.
            Jei jie miške gyvent įpratę buvo,
            Aplinkui – miškas.
            Jei lygumoj gyveno,
            Po kojų amžiams
            Jiems žolė vilnija.

            Neturėdami sielų, į rojų
            pateko, to nė nesuvokę.
            Žvėrių instinktai vėlei atsigauna
            Ir jie pakyla.
            Romias akis pramerkia.

            Norėdamas įtikti jiems, kraštovaizdis pražysta,
            pralenkti nori, iš kailio neriasi,
            pralenkti nori tai, prie ko jie pratę:
            miškai čia tankesni,
            žolė žalesnė.

            Kai kuriems iš jų
            Ir ši vieta negali būti
            Rojumi be kraujo.
            Šitie medžioja kaip medžioję,
            Tik iltys ir nagai tobulesni užaugę,

            Ir mirtį nešantys greičiau, nei patys gali patikėti.
            Jie sėlina tyliau
            Ir tyko medžių šakose,
            O šuoliai
            Ant aukų žvilgančių keterų

            Užtrunka ne akimirką – metus
            Džiaugsmingo pasimėgavimo skrydžiu.
            O tie, medžiojamieji,
            Tai priima kaip savo dalią,
            Kaip atlygį: vaikštinėt

            Po medžiais ir suvokti aiškiai,
            Kokia didybė viršum jų,
            Ir nejausti baimės,
            Tik susitaikymą, tik nuolankumą.
            Užbaigdami be skausmo

            Gyvybės ratą,
            Jie virpa, vaikštinėja
            Po medžiu
            Ir krinta, plėšomi į gabalus,
            Ir kyla, žengia vėlei.



    Iš anglų k. vertė MARIUS BUROKAS


 

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Lapkričio

PATKPŠS

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30  

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30 31  

 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 6 iš 6 
0:48:50 Nov 21, 2011   
Nov 2010 Nov 2012
Sąrašas   Archyvas   Pagalba