Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2010-10-22 nr. 3303

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• ALIS BALBIERIUS.
20
• TRUMPA KRONIKA
• KITAME NUMERYJE

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• PARODOS
• VAKARAI
• ĮVAIRŪS

ESĖ 
• LAIMA PETRAUSKIENĖ.
Archyvinės įdomybės,
arba Ar gali rektorius būti neveiksnus?
9

ATMINTIS 
• Nors „Baltą drobulę“ išleido ne „Baltija“...2

KNYGOS 
• AURELIJA STANKUTĖ.
Veisiejų metraštininkė be grįžimo plano
• DEIMANTĖ DAUGINTYTĖ.
Liūdnumas likti nesuprastam
4
• NAUJOS KNYGOS
• Bibliografijos ir knygotyros centras

LITERATŪRA 
• PRANAS VISVYDAS.
Sandūros su kūryba
1

TEATRAS 
• RIDAS VISKAUSKAS.
Skanaus!
• AURELIJA STANKUTĖ.
Menų spaustuvėje – diskusijos apie scenos menų dvidešimtmetį
1

ANIMACIJA 
• „Tindirindis 2010“ –­ jau greitai1

DAILĖ 
• KAROLINA TOMKEVIČIŪTĖ.
Apie meno paieškas raketų bazėje
3
• KRISTINA STANČIENĖ.
Kultūriniai ir istoriniai Arvydo Pakalkos kraštovaizdžiai

MUZIKA 
• ANDRIUS MASLEKOVAS.
Orkestriniai lenkiško rudens disonansai
• RYTĮ MAŽULĮ kalbina RITA NOMICAITĖ.
„Šiuolaikinė muzika – laisvai“
1

PAVELDAS 
• „Ivano Luckevičiaus kitabas –
Lietuvos totorių kultūros paminklas“

KELIONĖS 
• ADA JONUŠĖ.
Palikite Katmandu!
4
• ARVYDAS VALIONIS.
V. Krėvės-Mickevičiaus sugrįžimas į Azerstaną
1

POEZIJA 
 DALIA JAZUKEVIČIŪTĖ.
40

PROZA 
• INEZA JUZEFA JANONĖ.
Auksinis miestelis
9
• VACLOVAS MIKAILIONIS.
Dešimt minučių
7

VERTIMAI 
• WILLIAM CARLOS WILLIAMS,
JAMES L. DICKEY
• RANDALL JARRELL,
ROBERT BLY

(PA)SKAITINIAI 
• MINDAUGAS PELECKIS.
Sparnai
2

KULTŪRA 
• Audiovizualinės poezijos festivalis „Tarp“
• Šiaulių dramos teatras viešės Vilniuje

SAVAITĖ SU TV 
• SKIRMANTAS VALIULIS.
Vienišiai

DE PROFUNDIS
Iš gatvės koanų:
– gal ne ta koja atsikėlėte iš lovos?
– atsikėliau be kojų...
 
• aš jums nebeskolingas / aš šoku1
• RŪTA ŽENTELYTĖ.
Nieko verta pasaka,
arba Niekas nėra idiotas
1

POEZIJA

DALIA JAZUKEVIČIŪTĖ

[skaityti komentarus]


            * * *

                  Juliui K.

            Aš jau labai sena moteris
            (norėtumėte –
            neišdegs)
            bet vis tiek esu savo pačios kūrybos
            klasikė
            Julija Žemaitė
            tik juokingesnė
            mažiau solidi
            bet balta skarele ryšėti
            aš irgi mėgstu
            juk tinka prie juodų akinių
            stiliovai atrodau
            kartą suplojau delnais
            ir visi mano vingių jonai
            išnyko staiga
            niekšai
            jie trukdė rašyti
            troško tik mano šlaunų
            ir kiaušinienės rytais
            sakė kad aš neturiu
            jokios nemirtingos sielos
            tipo aš ją pati išgalvojau
            ir Dievą aš išgalvojau
            nes esu išprotėjusi
            taigi jų jau nebėra
            tų trijų mylimųjų
            išmečiau jų dantų šepetėlius
            puodus ir keptuves
            nušleivotus batus ir jų telikus
            alų
            viską kas man nepriklauso
            dabar taip tylu
            kaip būna tylu tik tada
            kada sninga
            ateik į mano namus
            vienas svogūnas
            degtukų dėžutė
            su velniai žino kurio meilužio
            tel. numeriu
            (pamiršau neatsimenu)
            ateik vakarop
            ir kai manęs nebus namuose
            apžiūrėk sterilų švarų
            šaldytuvą
            tokį lengvutį ir šviesų
            matai
            mano namuose visada vakaras
            užuolaidos tamsiai mėlynos
            sidabruotos mėnuliais
            amžinas vakaras
            amžinas Jeseninas
            nišoje švyti amžinas Če Gevara
            tvirtai mane apkabinęs
            be cigaro be šautuvo
            (nes juk mane apkabinęs)
            mano lovą rasi neklotą
            pilną žaislų
            katė peleninė Renanas
            viena ypač seksova kojinė
            tokia su raudonu raiščiu
            Anarchistės rankraščio sakiniai
            ant mažų apskurusių skiautelių
            po pagalve mirusio
            tėvo maldaknygė
            virš lovos Kristus
            kruvinai nutviekstu veidu
            ir trys Vilniaus mučielnikai
            baltomis tapkelėmis apsiavę
            vaikų nuotraukos paslėptos giliai
            kad jų kas nesužeistų netyčia
            pasėdėk tyliai prie lango
            pažiūrėk į aną aliumininį sandėlį
            balandžius
            lesiojančius rudis dilgynes
            į tą pūkinį debesio šmotą
            ir nieko neliesk prašau
            nei to svogūno
            nei tos degtukų dėžutės
            čia liudijimai
            kad rėkta būta verkta
            gyventa neva
            aš pareisiu vėliau
            nebūk įkyrus
            neklausinėk kada
            juk pareisiu
            tada kai jau nieko rašinėt nepajėgsiu
            nei kalbėti apie tai kas tau taip nepatinka
            visus tuos dieviškumus
            kairuoliškus principus
            matyt, jau būsiu numirusi
            o eilėraščiai dribs man iš
            mano negyvos burnos
            kaip kokios Vingių Jono
            skutimosi putos



            * * *


            Gražiausias Vilniuj angelas tas
            kurs be dantų
            kurs mėgsta būti uždarytas areštinėj
            kurs bjaurisi grožiu
            jei nėra grožyje rūstybės
            gyvenimo nekenčia
            bet mirdamas ir mirčiai
            kaišo špygą
            jis tau pašoka tango salsą valsą
            sugniuždo nuodėmėj
            bet vėl išsviedžia
            į niekieno nesuteptą baltumą.
            Gražiausias Vilniuj angelas.



            * * *


                  Aš išverkiau per daug ašarų
                  Širdį draskančios aušros
                        A. Rembo

            Per daug išverkta ašarų aušroj
            ir šulinyje tamsos
            jau nebedrįsčiau tau plėšti iš širdies
            nei nuodėmės šventumo
            nei išgąsčio maldų
            žiaurumo geismo –
            tokio lėto
            ir svaigaus
            tik apsivilksiu tavo marškinius
            romėniškus
            ant savo tų dryžuotųjų
            kokiais aprengia nuteistus myriop
            ir šitaip būsime
            kartu
            rankovės tavo tuščios
            krytį pristabdys
            raudona
            tai rudenio spalva
            ruduo beprotis
            pasprukęs iš dangaus psichuškės
            ir jam gražu
            tik kraujas
            tik kraujas ir purvinas vanduo
            tu neliūdėk
            teisėjas apsiriko
            manydamas kad nuteisė mane
            save aš nužudžiau
            žudžiau labai atsargiai
            po vieną lašą žodį
            alpėdama kasdien
            neregimais nuodais
            aš sotinau
            aikštingą savo sielą
            neširsk
            juk aišku
            pasaulis –
            pablūdęs gyvulys
            dabar džiaugiuos
            kaip vis dėlto gerai
            pažvelgti iš viršaus
            į apšviestus
            vėsaus mėnulio
            pasaulio stogus



            * * *


            Tai vynas –
            saulėlydį nudažo uždrausta spalva
            tai vynas
            sumaišė tavo mylimą
            vandens geldelę
            ir liepė atsigerti
            tarsi netyčia nemačiom
            tu godžiai gėrei
            tą keistą mišinį
            vandens
            ir vyno sielos
            - - - - - - - - - - - - - - - -
            nubrauk nuo lūpų
            dar dega
            vienas išdavikas lašas
            meilės išdavikės
            meilės



            * * *


            Pirma ranka
            kuri išgriebs tave iš tos ugninės upės
            bus Jo ranka
            tu tuo neabejok
            nebus klastos
            juk Dievas tėvas poetus
            dešinėn rikiuoja ir Jis neleidžia
            nuodėmių skaičiuotojams
            jų garsiai skelbti
            - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - -
            Liuciferio ranka staiga pasvyra –
            ir mano atneštas vanduo
            palaisto rojaus rožes


 

Skaitytojų vertinimai


63920. Bukas2010-10-25 11:00
Geri, tikri eilėraščiai (gal kiek išskyrus 3 ir 5). Ypač geras pirmasis, kažkuo nemažai primena Buką... "jie trukdė rašyti/ troško tik mano šlaunų/ ir kiaušinienės rytais" :-))) ir kt. Net nustebino, kad Dalia turi t o k į gyvenimo pojūtį... kurį realiame gyvenime dažnai slepia už sarkazmo, pašaipumo skraistės, net tada, kai degtinė liejasi laisvai... O gal tokį pojūtį galima pasiekti tik po kelių dienų, savaitės? gal. Bet svarbu rezultatas - tikros eilės.

63928. Taip2010-10-25 13:24
Čia poezija.

63937. Elena :-) 2010-10-26 06:12
Skaitau ir jaučiu sudaužytą gyvenimą. Šitiek skaudaus ilgesio tame graudžiame pasišaipyme iš savęs. Gerai parašyta. Šiuolaikiškai ir tikroviškai. Nuplėšta uždanga nuo skaudaus gyvenimo.

63939. gal2010-10-26 11:23
prauliotą gyvenimą?

63940. Elenai apie skaudumą2010-10-26 11:35
Neįžvelgiu Dalios eilėse kaip jūs: "Šitiek skaudaus ilgesio tame graudžiame pasišaipyme". Manau, žiūrite per savo prizmę - tvarkingo, taisyklingo, padoraus gyvenimo prizmę, per gyvenimo, kurį kartais sunku pavadinti gyvenimu... Iš tokio `taisyklingo` gyvenimo kitoks gyvenimas atrodo varganu, skausmingu, netikusiu... ir pan. Bet taip nėra. Argi pirmame eilėraštyje yra skaudus ilgesys? Na neįžvelgiu, nors tu ką... Tai visai kita būsena - plazdančios sielos būsena, vis dar Gyvos sielos būsena, daug gyvesnė nei `tvarkingųjų`, todėl ir "eilėraščiai dribs man iš / mano negyvos burnos". Siela gyva, siela kalba, o `tvarkingieji` nori tame įžvelgti skausmą, nenormalumą, išprotėjimą... Tie, kuriems neduota, teisia tuos, kuriems duota.

63941. Nenusišnekėkite,2010-10-26 11:48
niekas čia nieko neteisia, kiekvienam savo ir kiekvienas savaip, nepirškite kitiems savo gyvenimo programos kaip privalomos.

63943. ...2010-10-26 14:13
Cia eiles?

63945. Likimo ironija2010-10-26 14:22
Miescioniškas paposmavimas, tik tiek.

63946. Girdas2010-10-26 16:02
Suprantu, toks gyvenimas, betgi, Dalia, negi negalime rasti savųjų, kad - matai savo namuose visada vakarą, užuolaidos tamsiai mėlynas sidabruotos mėnuliais, amžinas vakaras, amžinas Jeseninas... Tai kodėl čia ne Rėza, Čiurlionis ar kuris kitas vakaro žavesį aukštinęs kūrėjas?

63951. ko gero2010-10-26 22:24
chrenovas asmeninis gyvenimas negarantuoja geros poezijos

63957. :-))))) Girdui2010-10-27 11:14
O geras: "kodėl čia ne Rėza, Čiurlionis ar kuris kitas...". Klausyk, Rėza - jei išlindai iš tvarto mėšlinais batais ir nori lietuviško mužikiško meno su "pakylėjimais", tai tau ne Dalios eiles skaityti. ;-)

63961. jo, 2010-10-27 11:25
skaityti reikia Če Gevaros eiles. Palydimas Fidelio bel canto.

63964. vatinukas2010-10-27 12:53
poza su poetinem prosvaistem

63968. geradariui :-))))) nuo Girdo2010-10-27 15:03
tai kad ir esu mužikas, tad ir noriu lietuviško mužikiško meno su pakylėjimais be šou ir mat, o tau, geradari, patarus skaitau balta skarele ryšinčios Dalios eiles kaip prisiminimus apie niekšus, kurie troško tik jos šlaunų. Et, stiliova senutė, kuri taip ir neatsigėrė tauraus meilės gėrimo.

63970. girdui2010-10-27 15:10
manau, visai ne senute, sitiek joje kunkuliuoja jaunatvisko entuziazmo, tik todel jai prie sirdies ne koks plevesa, o cegevara.

63971. volodia uljanovas įsižeidęs2010-10-27 16:38
aš dar didesnis neplevėsa. Aišku?

63982. volodiaIULJANOVUI2010-10-28 01:23
ESI SENIAI MIRĘS IR SUPELIJĘS AGENTAS.

63983. tam intelektualui 63957 - tąjam 2010-10-28 01:27
"Klausyk, Rėza - jei išlindai iš tvarto mėšlinais batais ir nori lietuviško mužikiško meno su "pakylėjimais", tai tau ne Dalios eiles skaityti. ;-)" - na, Rėza, šiaip ar taip buvo Karaliaučiaus universiteto rektorius, tad dar neaišku, kuris čia labiau mėšlinais batais maknoja...

63984. girdas - tam...2010-10-28 07:43
ta, tai taip, ten turėjau galvoje Rėzos apdainuotą rausvo vakaro idiliją.

63988. tas inteletualas 639572010-10-28 11:48
Ar jumoro jausmo neturit?.. Manot, nežinau, kas buvo Rėza?.. Bet vis tiek jis - senosios kaimiškos literatūros fone ir kvape. Ir lengviau žiūrėkit į gyvenimą, ne mužikiškai. ;-) O rimčiau man rūpi kitkas... kažkaip neramu: ar ant tos degtukų dėžutės ne mano telefonas??? ;-)

63992. pastebiu -- 63988.2010-10-28 13:03
Ko gero ant tos degtukų dėžutės tikrai tavo telefonas, juk trukdei rašyti, troškai tik jos šlaunų ir dar kiaušinienės rytais. Ot koks besarmatis, aha, dabar atgailauji.

63996. intelektualui2010-10-28 19:24
Rėza? anas klasicizmo išaugintas romantikas? senosios kaimiškos literatūros fone ir kvape? gal mes ne apie tą patį Rėzą kalbame? nors kur jau ten jam, mužikui, iki aristokratiškojo Poetės meilužio, be kiaušinienės neišvirstančio iš lovos:)

63998. 63982-am2010-10-28 22:54
Lenin vsegda živoj, Lenin vsegda s TOBOJ, v gore, v nadežde i radosti!

63999. inteletualas 639572010-10-29 12:02
Vienas žaviausių gyvenimo malonumų: išvirsti iš lovos ir rasti garuojančią kiaušinienę ;-) 50 gr. brendžio, kavos ir pasiklausyti nostalgiškų, a lia Jeseninas eilių arba pianino, prie kurio sėdi pusnuogė moteris, skambesio... :-) Tada gyvenimas toks tikras, išjaustas, ir rytas skaidriai šviesus. Oi, atrodo, susipainiojau... pianinas turbūt iš kito filmo, kitos juostos, viskas persipina. ;-)

64000. inteletualui 639572010-10-29 12:58
Na, mano vaizduotėje tas peizažas, pardon, interjeras kitaip piešiasi... Tiesiog pramerki užtinusias akis sujauktoj lovoj, pagrabalioji ranka šalia lovos stovinčio butelio, su viltimi, kad jame dar kas nors likę, ir pro pravirų durų tarpą matai susivėlusią vakarykštę mūzą, susisukusią į purviną chalatą, greta nešvarių indų pilnos kriauklės daužančią kiaušinius į apskretusios keptuvės kraštą...Gyvenimas irgi tikras ir išjaustas... Net pats suabejoji tuo tikrumu:)

64001. inteligentas2010-10-29 14:36
"Ir kaip aš atsidūriau tarp jos šlaunų?!" - smogė mintis išvydus tarpduryje šitą pusamžę poetę. " Ačiū, kiaušinienės nereikia, brendį vakar išmaukei ligi dugno" - mąsčiau sutinusiais savo smegenimis. Reikia nešdintis iš j o s namų link "Suokalbio", - tariau sau. "Einu vyno", - ištariau garsiai išlipdamas iš sujauktos lovos.

64004. Driežo Katrė2010-10-29 18:07
o šit inteligentui stiliaus pojūčio ir subtilumo pristigo...

64007. šlaunys sudirgusios2010-10-29 22:41
apsisapnavo tas tiligentas. Buvo toks šiltas, kad net iki lovos jėgų neužteko, kur jau ten iki mūsų.

64008. Nors2010-10-30 01:04
vulgarumas – dvasios sąmojus, nesmagu matyti vulgarią moterį, kaip ir girtą.

64009. pritariu Katrei2010-10-30 13:48
Inteligentui "subtilumo pristigo". Į tą patį rytą du vyrai gali žiūrėti skirtingai, turbūt daugiausiai pagal tai, kiek šviesos savyje turi... O jei nebelikę šviesos, tai tada likęs "Suokalbis".

64011. titdakuals2010-10-30 22:52
o suokalbio dar neuzdare?

64014. inteligentas2010-10-31 09:01
Mano atmintyje "Suokalbio" niekas niekada neuždarys.

64020. tatanka2010-11-01 21:08
niekada nelyginkite moters poezijos su vyro pioezija, nes tai yra tik papildymas.

64021. katė2010-11-01 22:14
Siūlyčiau nelyginti vyrų ir moterų (ir jų kūrybos), nes tai yra atskiri, vienas kitam absoliučiai nepažinūs pasauliai. Aš žinau tik tiek, kad vyrai meluoja tol, kol pasiekia tikslą, o moterys meluoja visada, nes joms patinka meluoti.

64022. AišV2010-11-01 22:15
nesupratau, džentelmenai. monterų pasaulį yra tik čiut čiut palygynus su pinigais. to ko jūs norite?

Nejuokinikit -nes tamstų poezija panašiai atrdodo, džentelmentai.

64023. AišV katei2010-11-01 22:21
aš, kai katei esu ant kelių juodai net katės to nežino. Esu prie Jūsų Kojų, gerb. 64021., -- netrinkit stiisstiko.

64024. AišV2010-11-01 22:32
pasakiškas ir nesvietškas gerb. Katės atėjimas Čia. Jei tokią palies kokios sunemoklatūrėsjusio feministės prieš Gerb. Katė, Aš surasiu moteru iš Kinijos/Japonjis, -- būk Laisva Mintyje, Kate. Ačiū. Tamsta apginta jei kas.

64025. AišV2010-11-01 23:00
gal pasikarščiavau, bet mano advokatas pasakė juodai (cool takskazat), dar pinigų išdurnų kvazilieuvių dar bus ..)

Kitą vertus, mano tėtis, mirė nemyėtas kaip aš, ir .. ne ir mano sūnus bando mirt nemylėtaas. --- Keistas kaip tokia bajorų govėda užvigiavo? Gal gerai - GENAI IŠDIDŪS, ne jūsų nosiioms. I think so. jaučiu, tu, kate, mane myli, dar iš anų laikų. Ačiū, Kate. Ačiū, kate -- tai daug Tau reiškia. Aš suprantu

64028. emi&imi2010-11-02 09:25
AišV, išsiblaivyk ir tada pasakyk ką nors ramaus.

66853. Nejau?... :-) 2011-03-18 19:27
Ak, ir kada pagaliau aptiksiu tikras eiles, kurios tarsi uždainuotų sieloj ?....

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Lapkričio

PATKPŠS

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30  

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30 31  

 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 6 iš 6 
0:48:50 Nov 21, 2011   
Nov 2010 Nov 2012
Sąrašas   Archyvas   Pagalba