Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2010-10-22 nr. 3303

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• ALIS BALBIERIUS.
20
• TRUMPA KRONIKA
• KITAME NUMERYJE

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• PARODOS
• VAKARAI
• ĮVAIRŪS

ESĖ 
• LAIMA PETRAUSKIENĖ.
Archyvinės įdomybės,
arba Ar gali rektorius būti neveiksnus?
9

ATMINTIS 
• Nors „Baltą drobulę“ išleido ne „Baltija“...2

KNYGOS 
• AURELIJA STANKUTĖ.
Veisiejų metraštininkė be grįžimo plano
• DEIMANTĖ DAUGINTYTĖ.
Liūdnumas likti nesuprastam
4
• NAUJOS KNYGOS
• Bibliografijos ir knygotyros centras

LITERATŪRA 
• PRANAS VISVYDAS.
Sandūros su kūryba
1

TEATRAS 
• RIDAS VISKAUSKAS.
Skanaus!
• AURELIJA STANKUTĖ.
Menų spaustuvėje – diskusijos apie scenos menų dvidešimtmetį
1

ANIMACIJA 
• „Tindirindis 2010“ –­ jau greitai1

DAILĖ 
• KAROLINA TOMKEVIČIŪTĖ.
Apie meno paieškas raketų bazėje
3
• KRISTINA STANČIENĖ.
Kultūriniai ir istoriniai Arvydo Pakalkos kraštovaizdžiai

MUZIKA 
 ANDRIUS MASLEKOVAS.
Orkestriniai lenkiško rudens disonansai
• RYTĮ MAŽULĮ kalbina RITA NOMICAITĖ.
„Šiuolaikinė muzika – laisvai“
1

PAVELDAS 
• „Ivano Luckevičiaus kitabas –
Lietuvos totorių kultūros paminklas“

KELIONĖS 
• ADA JONUŠĖ.
Palikite Katmandu!
4
• ARVYDAS VALIONIS.
V. Krėvės-Mickevičiaus sugrįžimas į Azerstaną
1

POEZIJA 
• DALIA JAZUKEVIČIŪTĖ.
40

PROZA 
• INEZA JUZEFA JANONĖ.
Auksinis miestelis
9
• VACLOVAS MIKAILIONIS.
Dešimt minučių
7

VERTIMAI 
• WILLIAM CARLOS WILLIAMS,
JAMES L. DICKEY
• RANDALL JARRELL,
ROBERT BLY

(PA)SKAITINIAI 
• MINDAUGAS PELECKIS.
Sparnai
2

KULTŪRA 
• Audiovizualinės poezijos festivalis „Tarp“
• Šiaulių dramos teatras viešės Vilniuje

SAVAITĖ SU TV 
• SKIRMANTAS VALIULIS.
Vienišiai

DE PROFUNDIS
Iš gatvės koanų:
– gal ne ta koja atsikėlėte iš lovos?
– atsikėliau be kojų...
 
• aš jums nebeskolingas / aš šoku1
• RŪTA ŽENTELYTĖ.
Nieko verta pasaka,
arba Niekas nėra idiotas
1

MUZIKA

Orkestriniai lenkiško rudens disonansai

ANDRIUS MASLEKOVAS

[skaityti komentarus]

iliustracija

Pabaiga. Pradžia 38 numeryje

Dar viename Lenkijos radijo Witoldo Lutosławskio koncertų studijoje vykusiame koncerte turėjome progą išgirsti Orkest de Ereprijs kolektyvą iš rytų Nyderlandų. Iš šešių koncerte nuskambėjusių kompozicijų dviem reikėtų atskiro aptarimo. Viena jų – tai olando Martijno Paddingo Pirmasis koncertas fisharmonijai. Tai pirmasis stambus koncertas šiam instrumentui per visą muzikos istoriją. Autorius neatmeta galimybės, kad ateityje išgirsime ir antrąjį ar net trečiąjį. Fisharmonija – olandų reformatų namų saviruošos instrumentas. Kompozitoriui jis kelia asociacijų su bažnytiniu gyvenimu, psalmėmis ir giedojimu. Tai jis ir bando atspindėti. Taigi tai gana diatoniškų sąskambių kūrinys, turintis gana aiškių sąsajų su protestantiškuoju choralu. Jame vyrauja arpedžio faktūra, vietomis jis net įgauna Ph. Glasso muzikai būdingą skambesį, tačiau per daug į grynąjį minimalizmą nenukrypsta. Pagrindinė priežastis, dėl kurios iki šiol nebuvo sukurtas tokio pobūdžio kūrinys fisharmonijai, yra jos garsinės savybės. Ji beveik neturi perkusinės jėgos, o šio instrumento garsinė amplitudė neleidžia jam aiškiai išsiskirti iš orkestro kaip soliniam instrumentui. M. Paddingas išsprendė šią problemą, pasirinkdamas kamerinę orkestro sudėtį ir solisto garsinę amplitudę tarp forte ir fortissimo. Dėl tokio pasirinkimo trijų dalių koncertas tapo gana monotoniškas ir nekontrastingas, tačiau įdomus kaip reiškinys. Antroji – brito Richardo Ayreso „No 44 (diary pieces)“. R. Ayresas kartais savo kūrybą apibūdina kaip muzikinį cirką, bet, skirtingai nuo pirmojoje straipsnio dalyje minėto Carloso Sánchez-Gutiérrezo, jo kūrinio humoras neturėjo tokio rafinuoto subtilumo ir buvo tiesmukesnis. Publikai tai buvo atgaiva nuo akademizmu persisunkusio festivalio programos, bet dirigento kratomos dirbtinės gėlės skleidžiamo garso menine verte buvo galima ir suabejoti.

Atsisveikinimui su W. Lutosławskio studija buvome pakviesti į aukšto meninio lygio renginį, kuriame išgirdome dvi skirtingas kompozicijas. Pirmoji, į pagrindinę šio rašinio temą netelpanti, bet festivalį papuošusi Claude’o Vivier kompozicija instrumentiniam teatrui „Hiérophany“ pareikalavo iš atlikėjų ypatingo meistriškumo, grojimo atmintinai ir aktorinių sugebėjimų. Po pertraukos klausėmės kitos kategorijos kūrinio – vieno paskutiniųjų, kurį sukūrė argentiniečių klasikas Mauricio Kagelis. Šis opusas, įkvėptas Heinricho Heine’s žodžių „In der Matratzengruft“ („Čiužinio karste“), yra tarsi kompozitoriaus gulbės giesmė, requiem sau. Stulbinantis, orkestrinės faktūros ir tik šiam kompozitoriui būdingų skambesio ir harmonijos kūrinys yra parašytas tenorui, soliniam instrumentui ir kameriniam ansambliui. Kvapą gniaužiantį tekstą parašė M. Kagelis. Kūrinys datuojamas 2007–2008 m., o šviesaus atminimo kompozitorius po sunkios ligos mirė 2008 m. rugsėjo 18 dieną. Šiuos du skirtingus, bet vienodai skausmingus ir pribloškiančius kūrinius atliko tarptautinis Musikfabrik ansamblis iš Kelno, sopranas Vanessa Barkowski („Hiérophany“) ir tenoras Markus Butscheris („In der Matratzengruft“).

Baigiamasis „Varšuvos rudens“ koncertas įvyko ten, kur festivalis ir prasidėjo, Nacionalinės filharmonijos Didžiojoje salėje. Festivalio rengėjai šia proga parengė netikėtą programą. Koncertas prasidėjo anksčiausiai parašytu kūriniu šiame festivalyje, Nikolajaus Obukho­vo (žinomo kaip Nicolas Obouchow, 1892–1954) „La livre de la vie: Préfance“. Tai –­ pirmoji dalis milžiniško kūrinio (dienos šviesą išvydusiam 1926-aisiais) balsams ir dideliam simfoniniam orkestrui. Visas kūrinys turėtų trukti nuo 12 iki 24 valandų. Dar iš vėlyvojo romantizmo atkeliavusi milžiniška orkestro sudėtis ir utopinė kūrinio forma, to meto muzikai neeilinė harmonija, turtingas orkestro panaudojimas ir ekspresionistinė stilistika atvėrė mūsų kraštuose mažai žinomo kompozitoriaus pasaulį. Didžiulių pagyrų nusipelno solistai: sopranas (ir kompozitorė) Agata Zubel, kontratenoras Andrew Wattsas, bosas Bartoszas Urbanowiczius ir visas Sinfonia Varsovia orkestras. Soprano partijai festivalio organizatoriai gerai pasirinko A. Zubel, nes ši atlikėja, būdama ir kompozitorė, puikiai išmano šiuolaikinių vokalinių kūrinių technines ir stilistines ypatybes, jos dėka visi N. Obukhovo panaudoti vokaliniai efektai skambėjo stilingai ir prasmingai. Festivalis finišavo įspūdingiausiu kūriniu – Cornelio de Bondto „Carcas“. Tai kūrinys, stulbinantis orkestro sudėtimi, į ją beveik neįtraukiami styginiai, tik šeši kontrabosai, o pučiamųjų sekcijoje atsisakyta beveik visų aukštų instrumentų, išskyrus trimitus, visi kiti pakeisti į bosinius (keturi bosiniai klarnetai, trys kontrafagotai ir t.t.). Orkestre vietą rado aštuonios elektrinės gitaros, dveji Ha­mmondo vargonai, keturi fortepijonai (pastarieji į sceną netilpo, todėl vietoj jų naudoti elektroniniai pakaitalai). Iš viso šį didžiulį „kamerinį ansamblį“ sudaro 68 atlikėjai. Šis kūrinys – pirmasis, kurio tiek toninius, tiek ritminius darinius de Bondtas apskaičiavo kompiuteriu, tačiau, nepaisant to, muzika yra gyva ir darni. Kūrinio esmė – vaizdo projekcija: sulėtintas ir atbuline eiga paleistas fortepijono susprogdinimo įrašas. Šis radikalus kūrinys puikiai asocijavosi su pagrindine festivalio tema ir davė atkirtį perdėtam fortepijono ir kitų klavišinių instrumentų naudojimui šių metų „Varšuvos rudenyje“. O ir pataisė nuotaiką nuo Chopino citatų ir instaliacijų pavargusiems šiuolaikinės muzikos gerbėjams.

„Varšuvos ruduo“ nebėra tas festivalis, apie kurį su tokia nostalgija pasakoja dauguma sovietiniais laikais niekur kitur negalėję nuvažiuoti kompozitoriai. Kadaise jis buvo vienintelė vieta, prieinama sovietinėms respublikoms, kurioje galima buvo sužinoti apie naujausias šiuolaikinės muzikos tendencijas ir išgirsti tai, ko nebuvai girdėjęs. Tačiau ir dabar tai yra prestižinis ir didelės apimties šiuolaikinės muzikos festivalis, nors kiekybė ne visada atitinka kokybę. Susidarė įspūdis, kad festivalio kokybės kreivė su mažesniais ar didesniais pavingiavimais kilo aukštyn sulig kiekvienu koncertu: kelios paskutinės renginio dienos beveik atpirko visas iš pradžių patirtas nesėkmes. Išgryninti visą festivalį iki „tobulo konsonanso“ nepavyko, bet kokia šiuolaikinė muzika be disonansų?

 

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Lapkričio

PATKPŠS

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30  

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30 31  

 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 6 iš 6 
0:48:37 Nov 21, 2011   
Nov 2010 Nov 2012
Sąrašas   Archyvas   Pagalba