Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2003-12-19 nr. 2981

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• Ewa Lipska.
PER ŠVENTES
20
• TRUMPAI1
• KITAME NUMERYJE

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• KINO TEATRAI
• TEATRAI2
• KONCERTAI1
• PARODOS1
• VAKARAI
• LTV KULTŪROS LAIDOS
• LR KULTŪROS LAIDOS1

AKTUALIJOS 
• NACIONALINĖS PREMIJOS17
• Gintaras Beresnevičius.
LAURYNAS
5

POKALBIAI 
• NUO PALEMONO IKI EUROPOS SĄJUNGOS MITOLOGIJOS8

PROZA 
• NIJOLĖ KEPENIENĖ.
SALDAINIŲ IR PLAŠTAKIŲ
7

POEZIJA 
• Steponas Algirdas Dačkevičius.
STAKTOS
19

PROZA PLIUS 
• A.V. Lapėlaižiai.
VERTIMAS*
3

VERTIMAI 
• Beras Halperinas.
PASIMATYMAS SU PALANGA

LITERATŪRA 
• Elina Naujokaitienė.
OSKARO MILAŠIAUS KŪRYBA IR CZESłAWO MIłOSZO ESEISTIKA
2

PAVELDAS 
• Margarita Matulytė.
KELIONĖ Į ŠIAURĖS ATLANTIDĄ
5

KNYGOS 
• LIGI LIETUVOS 10 000 KILOMETRŲ
• GYVENIMAS PRIEŠ GYVENIMĄ2
• RUGSĖJO PILNATIS
• NAUJOS KNYGOS2

KINAS 
• Saulius Macaitis.
NE VIEN JŪRŲ NUOTYKIAI
1
• ROBERTO VERBOS FILMŲ RETROSPEKTYVA1

MUZIKA 
• Justė Janulytė.
AR PAKANKA ŽINOTI, JOG TURANDOT YRA?
4

DAILĖ 
• Salomėja Jastrumskytė.
VYTAUTO MOCKAIČIO KOLEKCIJA
3
• Rasa Andriušytė.
TIKROVĖS IR FANTAZIJOS SANKIRTA
2

KAUNO KULTŪROS PUSLAPIS 
• Su Kauno jaunimo kamerinio teatro meno vadovu, režisieriumi STANISLOVU RUBINOVU kalbasi EUGENIJA VAITKEVIČIŪTĖ.
TEATRAS – TAI ŽMOGUS
1

JAUNIMO PUSLAPIS 
• "MANO EILĖRAŠTIS – COOL"21

AKTYVIOS JUNGTYS 
• Vytautas Michelkevičius, žiūrovas.
FOTOGRAFIJA.DOC
21
• Linas Kranauskas.
"POP REALITY": POPINAMA REALYBĖ IR LEPINAMI KASDIENIAI PERSONAŽAI
6

KALBOS SKILTIS 
 PAGARBA TIK RAŠTU AR IR ŽODŽIU?29

KRONIKA 
• 1:0 ŠIO PASAULIO NAUDAI12
• EGLĖ KAČKUTĖ, "Literatūros ir meno" korespondentė Paryžiuje.
ORFĖJO ŽVILGSNIS
1
• IŠLEISTI DU NAUJI ŽURNALO "VILNIUS" NUMERIAI6

DE PROFUNDIS 
• KAIP AŠ BENDRADARBIAVAU SU LEIDYKLA "TRYS ŽVAIGŽDUTĖS"22
• Rimantas Petras Elena Klusas.
ANT OLIMPO NEBUS IMPO*
7
• Anatolijus Žabunkštis.
PARAFRASOS
1

KALBOS SKILTIS

PAGARBA TIK RAŠTU AR IR ŽODŽIU?

[skaityti komentarus]

iliustracija

Dešimt leidėjų ir jiems rašančių pagrasino Kalbos komisijai ("Literatūra ir menas", 2003.XI.28) netranskribuosią svetimų vardų, nes padorumas ir pagarba jiems to neleidžianti, – asmenvardis yra žmogaus žymuo, ir tik jis pats gali jį pakeisti"…

Bet gražusis dešimtukas berods bus pamiršęs, kad žmonės ne tik rašo, bet ir kalba. Neseniai vienoje laidoje vienas iš laišką pasirašiusiųjų, kalbėdamas apie kolegos knygą, ten vartojamą prancūzišką žodį sakė taip, kaip parašyta… O jei tai būtų buvęs asmenvardis? Ar pagarba asmeniui rodoma tik raštu, ar ir žodžiu? Ar studentas, pasiruošęs seminarui iš naujai išleistų knygų, žurnalų, kalbėdamas apie pragmatikus Deveį, Jamesą, būtų suprastas anglo ar amerikiečio, ir ar pagarba šiems asmenims (Diuji, Džeimsui) išlaikyta? O žmogus, perskaitęs Gide knygą ir taip tariantis jo pavardę, būtų suprastas Žido palikuonių ir pagerbtų autorių?

Dešimtukas klausia, ar aš norėčiau, kad kitos tautos perrašytų mano pavardę pagal savo taisykles? O jeigu ponai manęs paklaustų, ar aš norėčiau Londono (Paryžiaus ar Madrido) oro uoste išgirsti per garsiakalbį savo pavardę bent jau panašiai, kaip ji tariama, ar kaip parašyta ir anglo (prancūzų ar ispano) perskaityta? Kai sykį paprašiau savo studentų (absoliuti dauguma mokosi anglų kalbos) perskaityti mano pavardę "angliškai", nė į vieną iš jų pasiūlytų variantų (be abejo, visi prasidėjo Dž…) nei gatvėje, nei oro uoste, nei konferencijoje pašaukta neatsiliepčiau.

Manau, kad pagrindinė priežastis, kodėl leidėjų ir jiems rašančių dešimtukas grasina netranskribuosią svetimų vardų, yra ne padorumas ir pagarba asmeniui, bet kur kas proziškesnė. Ji ir pasakoma gale – esą neįmanoma to padaryti.

Įmanoma, bet sunku. O kas gi nori vargti, ieškoti, aiškintis. Motyvuodami kilniais tikslais – padorumu, pagarba asmeniui, užrašome jo, kaip prekės, ženklą, o jūs skaitykite, kaip norit, kalbėdami tarkit, kaip norit – prekė juk jau parduota…

Ir "gerbia" studentai egzistencialistus Sartre, Camus, Džaspersą…

O išvažiavę į amerikas ar europas, lietuvaičiai iš adamkevičių virsta adamkais, iš kavaliauskaičių – kaul, iš urmanavičiūčių – urmanomis, kad patogiau būtų užrašyti ir ištarti jų asmens žymenį kitomis kalbomis.

Taigi pasaulis dar tebekalba, tebetaria kalbos ženklus…

Esu skaičiusi, kad pats maloniausias garsų derinys žmogui – jo vardas. To straipsnio autorius (nepamenu pavardės) net sukūrė keliolika taisyklių-patarimų, kaip susipažįstant įsiminti svetimą pirmą kartą girdimą vardą – vėliau žmogus būsiąs labai palankiai nuteiktas…

Užuot grasinę netranskribuosią, leidėjai ir jiems rašantys geriau keltų klausimą, kaip, kur būtų galima sužinoti asmenvardžių ar geografinių pavadinimų tarimą. Ir kadangi jie susirūpinę (labai džiaugiuosi) ir mūsų vardų pagarbiu vartojimu kitose šalyse, tai, manau, klausimas keltinas Europos Sąjungos mastu.

Pamenat istoriją su dviem Majorais (iš Junesko ar Jungtinių Tautų ir Anglijos)? Pasirodė, kad tik vienas iš jų buvo Majoras, o kitas – Meidžoras…

Ne tik rašančių ar skaitančių vienumoje, bet ir kalbančių

(ir dažnai viešai) vardu –

GEMA JURKŪNAITĖ

 

Skaitytojų vertinimai


5616. Vytas M :-) 2003-12-21 23:32
Nuoširdžiai Jūsų nuomonę palaikantis

5626. raudonkepuraitė2003-12-22 12:06
gal kiek spustelta, bet teisingai. labai labai

5634. ai2003-12-22 20:22
taisyklingai vistiek neištarsi;) tai nors parašyt normaliai derėtų, o tai nei parašymo, nei ištarimo nebelieka. Ir apskritai, raštu benraujama vis daugiau ir daugiau.

5636. Justė2003-12-22 22:56
Manau, galima būtų rašyti taip, kaip rašoma (netranskribuoti), bet pamokyti žmones tarti. Pateikti jiems skaitymo, tarimo pagrindinėmis kalbomis (anglų, prancūzų, vokiečių, ispanų, italų) taisykles. Egzotiškų asmenvardžių atveju derėtų pažįstančiajam asmenį, apie kurį rašo, išsiaiškinti, kaip tariamas jo vardas, ir skliausteliuose nurodyti - skaityk taip ir taip. Na nepatinka man tas rašymo iškraipymas. Pvz., latviai iškraipo dar kitaip negu mes, sako ne Kamiu, o Kamī, ne Vitni Hjuston, o Vitnija Hjustona. Patinka?

5645. aha2003-12-23 16:02
prisimenu kaip saipydavomes sovietmeciu is rusu, kad uzsienio grupiu pavadinimus kirilica raso. Dabar patys beveik ta pati norim padaryt?

5663. Vaidas2003-12-26 00:03
Ponia Džema, pagal Jūsų partinę priklausomybę negalite neginti sovietinės, atsiprašau, komunistinės tradicijos ir nesišiaušti prieš katalikus ir liberalus, kad ir ką jie siūlytų...

5670. kanars2003-12-27 18:35
privargau, bet itikinau leideja netranskribuoti vertime esanciu asmenvardziu. jusu argumentai, Gema, visiskai neitikina: negi tai, kad kazkas nemoka tarti originaliai parasyto vardo, yra pagrisciausias pagrindas ji kaimietiskai kraipyti? reikalingas tam tikras svietimas, tarkim, blogiausiu atveju - transkripcija skliausteliuose, kaip cia jau buvo issakyta. sovietine ir skysta nuomone drebtelejot, sorry.

5705. 2 Juste2004-01-01 20:24
Viskas, ka mini, jau yra 1997 Kalbos istatyme, kuris dabar galioja. Akademiniuose ir pan. tekstuose, kur vartojami tik originalai, neprivaloma duoti transkripcijos, bet tai galima padaryti savo iniciatyva is pagarbos skaitytojui. Kablelius tie kalbininkai verciau sutvarkytu, nes dabar sukergtos dvi skirtingos sistemos, tai niekas nebesugeba be klaidu skyrybos zenklu delioti.

5717. saimhe2004-01-03 19:34
Iki šiol nemačiau žmoniškų argumentų, kodėl to įstatymo autoriams prisireikė atsikratyti sovietinės sistemos. Galiu nebent įsivaizduoti: sumanymas priversti skaitytojus mokytis užsienio kalbų.

Priešingas variantas -- skliaustuose rašyti originalo kalba, o visur tekste transkripciją -- reikalauja didesnės atsakomybės bei išprusimo iš autoriaus. Tuo pačiu jis švelniai ir neįkyriai moko skaitytoją, ypač turintį regimąją atmintį, užsienio kalbos subtilybių. Pagal geriausias švietimo idėjų tradicijas. Tai nėra tušti žodžiai: už savąjį gimtosios kalbos jutimą esu dėkingas būtent griežtiems sovietinių laikų stilistams.

Išvada: mūsų įstatymdaviai, kaip ir spauda su LRytu priešaky, užsikrėtę vartotojiška dvasia. Nesvarbu, ką duosi skaitytojui ir kaip; by tik greičiau padaroma, by tik imtų. Bet čia jau moralės sfera, kurion įklimpus, tipišką funkcionierių ištiks stuporas (jei ne isterija).

Justei: elgiesi nesąžiningai -- ar patinka, galima klausti tik pačių latvių ar bent jau žmonių, kuriems latvių kalba yra antra po gimtosios. Priešingu atveju adresatas vadovausis ksenofobija ir panašia velniava.


5721. siaip klausimas2004-01-03 22:54
Man ne visai aisku, kodel slaviskus ir latviskus vardus istatymas leidzia sulietuvinti, tuo tarpu visus "vakarietiskus" reikia palikti originale. Ir kodel tie aktyvistai, remiantys originalus, ne kiek nesijaudina del tokios diskriminacijos.

5723. IVS2004-01-04 10:02
Kaip patartumete rasyti japoniskus vardus vertikaliai ar horizontaliai? O gal tekste rasyti vertikaliai, o skliausteliuose, t.y. tarima rasyti horizontaliai?

5724. xX2004-01-04 10:39
ŠA J.Baranova Gundymas ir mirtis: Søreno Kierkegaard’o motyvai postmoderniajame diskurse rašo: "... Tas pats klausimas kyla ir kalbant apie žmones. Kodėl gelbstime vieną, o kitus paliekame mirti badu? Derrida šio, antrojo, klausimo neužduoda – čia jau aš pati tarsi iš nepatogumo, kad katė užstoja žmogų, jį keliu ir lipdau prie Derrida mintijimo ritmikos. Gyvūnų mylėtojai turėtų triumfuoti – Derrida klausimą apie santykį su kate ir kitomis katėmis uždavė anksčiau nei apie santykį su žmogumi ir kitais žmonėmis. Be to – daug plačiau ir išsamiau. Bet vis dėlto uždavė. Tačiau toliau jis žengia dar vieną žingsnį nuo Levino paties savęs link klausdamas: kaip galiu pateisinti, kad kalbu būtent šia (Derrida sakytų – prancūzų, mes – lietuvių ar kuria kita) kalba, kai pasaulyje egzistuoja daugybė kitų kalbų. ..."
http://www.culture.lt/satenai/?leid_id=682&st_id=2319&txt=lietuv

5725. Justė2004-01-04 12:57
Dėl nesąžiningumo. Nenorėjau nė priminti jokios ksenofobijos, tik parodyti, kad rašybos iškraipymas nėra pagarba, nes iškraipoma gali būti labai įvairiai. Dėl japonų, kinų, korėjiečių, arabų, rusų, armėnų ir pan. Jų atveju transliteruojama į lotynų raidyną, japonai ir kinai patys yra pripratę prie lotyniškos savo vardų rašybos. Žinoma, čia yra tam tikras nenuoseklumas.

5726. 2 Juste2004-01-04 15:01
Transliteruoti irgi galima sekant ivairiais standartais - lietuvinant, ISO (kaip europieciai turetume rinktis butent si), LC, netgi prisiminant nebevartojama Sousloff-Molokoff. Esme tame, kad dabar yra agituojama, jog vakarieciai labiau gerbtini nei visi kiti, tokie labiau "saviakai" atseit. Juk akivaizdu, kad pirmiausiai sneka eina apie slavus, nes su kitais, nevartojanciais lotyniskos abeceles, bent kol kas turime labai ribota kieki reikalu. Latviu vardus kraipome irgi ne be nuostatos, kad jie - musu jauniesnieji broliukai ir sesutes. Tai jau ne nenuoseklumas, o tiesiog primityvi politika.

5728. Justė2004-01-04 18:42
Labai džiaugčiausi, jei latvių vardų nekraipytume. Visas baisumas, kad lietuviškos galūnės reikia net vardininkui. Estai irgi truputį "kraipo" suomių pavardes, t. y. kitiems linksniams (ne vardininkui) taiko savo galūnes "susavindami" suomių asmenvardžius. Ir latvių atveju man labiau patinka "Paulas" negu "Paulsas".

5729. viskas2004-01-04 19:24
Chebraq, baikit svaigt - visus lotyniškom raidėm rašomus vardus BŪTINA rašyti originalo forma, į lietuvių kalbą transkribuotinini tik visokie hieroglifai, kirilicos ir panašūs sunkai įkandami raidynai. Užteks išradinėti ratą. Seniai išrastas. tad negaišinkit kitų savo nenaujais išradimais, o jei kitko nesugebat, tai ir nesipainiokit po kojom. Pabaiga.

5730. slavų užtarėjui2004-01-04 19:26
Yra pakankamai daug slaviškų tautų, kurios lotynišką abėcėlę vartoja (pvz. lenkai, čekai ir kt.).taip, kad neįžiūriu čia jokios slavų diskriminacijos.

5731. 2 Juste2004-01-04 20:18
Pagal gruodzio 18 d. Parlamento nutarima pavasariop Kalbos komisija tures pateikti pasiulymus 1997 Kalbos istatymo naujai redakcijai. Ten ir matysim, kurlink eina reikalas. Nors, kaip minejau anksciau, didesne problema yra sujauktos skyrybos taisykles, o ne vardu rasyba. Laiskus rasinejantys aktyvistai vietoj pigaus, gatvinio lygio politikavimo galetu paagituoti kalbininkus sukurti internetine duomene baze, kur kauptusi ir originalai, ir ju lietuviskos transkripcijos, tarimo variantai.

5733. IVS2004-01-05 05:43
Justei del visa ko siulyciau is anksto priprasti prie kinietisko savo vardo varianto. Ta, atvejui, jei kinieciai krtais uzkariautu pasauli...

5734. Cinikas2004-01-05 06:46
Ir kodel negalima leisti tiems, kas taip troksta vardus transkribuoti, transkribuoti juos iki kol numirs. O tada visi jau snekesim angliskai.

5738. Justė2004-01-05 14:33
Duomenų bazė - puiki idėja. Aš irgi nesuprantu, kam dabar keisti 1997 metų taisykles. Ir skyryba man taip pat kelia problemų :(. Iš vis nesuprantu, kam taip dažnai kaitalioti skyrybos, raštvedybos taisykles: vieni išmoksta rašyti vienaip, kiti - kitaip, ir visi vieni kitiems atrodo beraščiai.:( Lietuvių skyryba lyg ir buvo gramatinė (sintaksinė), anglų - kažkokia loginė (situacinė). Kažkas LT dabar vis sumąsto pamažinti skirtinų žodžių skaičių, tarsi nuo to palengvėtų skyryba.

5739. 2 Juste2004-01-05 19:31
Blogiausia, kad tuose klyksmuose apie "ruskiu" palikima, lietuviu kalbos ypatumus ir unikalumus, zmogaus teises ir dar ka ten visikai pranyksta pragmatinis poziuris ir pats lietuvis. Turime statistikas, kiek lietuviu moka uzsienio kalbas ir kokias - ir 1997 istatymo dalis del svetimvardziu ja puikiai atliepia. Duomenu baze labai reikalinga, su jos padarymu bei nuolatiniu papildymu issprestu visos praktines problemos. O po karo vis dar buvo ketvirtdalis lietuviu, kurie buvo mazarasciai, arba berasciai (1923 tokiu buvo 80%), taip sakant, dar ne viena reikejo tiesiog ismokyti skaityti ir rasyti, ir is karto mokyti "aukstuju" mokslu, nes modernizacija vykdoma buvo paspartintai, viska teko perdaryti pagal kitus teorinius modelius, dalis literaturos tapo neprieinama, t.t. - ekonomiskiausia ir buvo viska lietuvinti. Tas pats ir del gramatinio kablelio grazinimo, nes ji lengviausia ir greiciausia ismokyti ir ismokti, juolab, kad lietuviu kalba neturi fiksuotos zodziu vietos sakinyje. O gal sukerge juos tam, kad taip aprupintu darbu lituanistus? Dabar tik jie tam kablelio jovale ir gali susigaudyti, o visi kiti tapom berasciais. :)

5741. Justė2004-01-05 22:02
Tarpukariu, man atrodo, nebuvo priimta griežtų taisyklių ir asmenvardžiai arba nebuvo lietuvinami arba buvo baisiai keistai lietuvinami, pvz., iš Orzeszkowos daroma Ožeškienė. Darydavo, kaip kas sugeba, įsivaizduoja ir nori. Griežtos lietuvinimo taisyklės buvo priimtos tik sovietmečiu. Kai kur buvo net remiamasi rusų transkribavimu. Pvz., nesuprantu, kaip kitaip galėjo atsirasti Getė, o ne Giotė. :(

5750. 2 Juste2004-01-07 13:42
Tarpukariu (1939) is 2 mln. buvo apie 7 tuks. universitetini moksla baigusiu Lietuvoje ir 23% berasciu neindustrializuotoje ir nemodernizuotoje valstybeje - tai apskritai ant beprasmybes ribos atsiranda tema, kokia buvo politika tuo metu del svetimvardziu, nes tai rupejo tik keliems viduriniosios klases atstovams. Standartizacija, tame tarpe ir kalbos, taip pat yra modernizacijos reikalas, del to ir keista, kad Vilniaus "inteliugos" niekaip sito nesugeba suvokti ir perzengti siaurai ideologiniu savo nuostatu. O tas "Gete" man irgi ne vieni metai keistai atrodo. :)

5754. 2 2 Juste2004-01-07 16:44
Bet būtent tie "keli viduriniosios klasės atstovai" gali nulemti, kuria sistema vadovausis dabartinių beraščių atžalos. Žvelkim šiek tiek į ateitį, negi norim grįžti į sovietinį minų lauką iš kurio jau esame beišeiną?!

5757. 2 2 2 Juste2004-01-07 21:03
Apie tai ir debatuojame: palikti dabartine svetimvardziu rasyba, kuria nuo 1997 jau ismokome ir kuri atliepia siandienos Lietuvos visuomenes uzsienio kalbu zinojima, ir grazinti grieztai gramatini kableli, nes ji lengviausiai ismokti. Ir kodel viesus laiskus periodiskai rasinejantys "aktyvistai" vietoj tokiu raginimu, t.y. kas yra pragmatiskiausia lietuviui siandien ir rytoj, bet uzsiima gatviniu politikavimu ir aukstu materiju vaikymusi, lyg konkreti kalba privalo tenkinti ne zmogu, o kazkokius abstrakcius idealus. Po 30-50 metu galbut is viso nereikes niekur lietuvinti svetimvardziu, nes uzsienio kalbas lietuviu toks didelis procentas (nors abejociau, tokio didelio niekur nepasiekiama) zinos jas. :)

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Lapkričio

PATKPŠS

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30  

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30 31  

 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 12 iš 12 
0:46:59 Nov 21, 2011   
Nov 2010 Nov 2012
Sąrašas   Archyvas   Pagalba