Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2003-12-19 nr. 2981

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• Ewa Lipska.
PER ŠVENTES
20
• TRUMPAI1
• KITAME NUMERYJE

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• KINO TEATRAI
• TEATRAI2
• KONCERTAI1
• PARODOS1
• VAKARAI
• LTV KULTŪROS LAIDOS
• LR KULTŪROS LAIDOS1

AKTUALIJOS 
• NACIONALINĖS PREMIJOS17
 Gintaras Beresnevičius.
LAURYNAS
5

POKALBIAI 
• NUO PALEMONO IKI EUROPOS SĄJUNGOS MITOLOGIJOS8

PROZA 
• NIJOLĖ KEPENIENĖ.
SALDAINIŲ IR PLAŠTAKIŲ
7

POEZIJA 
• Steponas Algirdas Dačkevičius.
STAKTOS
19

PROZA PLIUS 
• A.V. Lapėlaižiai.
VERTIMAS*
3

VERTIMAI 
• Beras Halperinas.
PASIMATYMAS SU PALANGA

LITERATŪRA 
• Elina Naujokaitienė.
OSKARO MILAŠIAUS KŪRYBA IR CZESłAWO MIłOSZO ESEISTIKA
2

PAVELDAS 
• Margarita Matulytė.
KELIONĖ Į ŠIAURĖS ATLANTIDĄ
5

KNYGOS 
• LIGI LIETUVOS 10 000 KILOMETRŲ
• GYVENIMAS PRIEŠ GYVENIMĄ2
• RUGSĖJO PILNATIS
• NAUJOS KNYGOS2

KINAS 
• Saulius Macaitis.
NE VIEN JŪRŲ NUOTYKIAI
1
• ROBERTO VERBOS FILMŲ RETROSPEKTYVA1

MUZIKA 
• Justė Janulytė.
AR PAKANKA ŽINOTI, JOG TURANDOT YRA?
4

DAILĖ 
• Salomėja Jastrumskytė.
VYTAUTO MOCKAIČIO KOLEKCIJA
3
• Rasa Andriušytė.
TIKROVĖS IR FANTAZIJOS SANKIRTA
2

KAUNO KULTŪROS PUSLAPIS 
• Su Kauno jaunimo kamerinio teatro meno vadovu, režisieriumi STANISLOVU RUBINOVU kalbasi EUGENIJA VAITKEVIČIŪTĖ.
TEATRAS – TAI ŽMOGUS
1

JAUNIMO PUSLAPIS 
• "MANO EILĖRAŠTIS – COOL"21

AKTYVIOS JUNGTYS 
• Vytautas Michelkevičius, žiūrovas.
FOTOGRAFIJA.DOC
21
• Linas Kranauskas.
"POP REALITY": POPINAMA REALYBĖ IR LEPINAMI KASDIENIAI PERSONAŽAI
6

KALBOS SKILTIS 
• PAGARBA TIK RAŠTU AR IR ŽODŽIU?29

KRONIKA 
• 1:0 ŠIO PASAULIO NAUDAI12
• EGLĖ KAČKUTĖ, "Literatūros ir meno" korespondentė Paryžiuje.
ORFĖJO ŽVILGSNIS
1
• IŠLEISTI DU NAUJI ŽURNALO "VILNIUS" NUMERIAI6

DE PROFUNDIS 
• KAIP AŠ BENDRADARBIAVAU SU LEIDYKLA "TRYS ŽVAIGŽDUTĖS"22
• Rimantas Petras Elena Klusas.
ANT OLIMPO NEBUS IMPO*
7
• Anatolijus Žabunkštis.
PARAFRASOS
1

AKTUALIJOS

LAURYNAS

Gintaras Beresnevičius

[skaityti komentarus]

Lietuvos kultūros ministerija ir savaitraštis "Literatūra ir menas" skelbė dedikacijos Laurynui Gucevičiui konkursą. Už geriausią poetinį kūrinį (eilėraštį) buvo žadėta 300 litų premija, o už geriausią trumpą esė – 400 litų. Komisija nusprendė už poezijos kūrinį premijos neskirti, tad sveikiname esė konkurso nugalėtoją Gintarą Beresnevičių, kurio tekstą publikuojame.

Konkurso komisija

Vyras, kuriam buvo lemta klasicizmo akmeniu aprengti medį, gotiką, baroką, karalių širdis ir kaulus, mirtingus nemirtingų daiktus į formą suvaryti, tokią gražią klasicistinę; nuobodžią. Nėra didesnio nuobodžio negu klasika, galvoji, nėra žaismės, tik daug jėgų mėgdžiojant graikus, tobulus numirėlius, pasismerkiant metų metams; metų metams, žinant, jog gali nematyti savo darbo pabaigos kaip piramidžių ar Kelno gotikinės katedros statytojai. Klasicizmas sunkus, skaičiavimai, tikslumas, su smėliu ir marmuru, kolonomis, kurios storos kaip bokštai, bet neša viršun patį lengvumą, patį lengvumo įkarštį; svorį su grakštumu, skaičių su materija perneša į Vilniaus pirmuonį.

Šventojo Stanislovo katedra – ant pagoniškų akmenų, iš Lizdeikos kylantys Radvilos; iš aukuro pelenų, švento tauro rago iššovusi savo stačiakampį kvadratą Katedra, staigi ir drąsi kaip nimfų šokis. Šis vyras turėjo būti drąsus. Apsiimti čiuopti Vilniaus ir šalies širdį – reikia drąsos. Ant tvinksnio, raumens ir kraujo dėti akmenį; ir taip, kad akmuo susilydytų su širdies gysla; akmeny įkūnyti dvasią ir Lietuvos laiką, ir jausmus Šventaragio ir Kristaus, ir Mindaugo, ir Barboros, ir Žygimanto slėnyje; neišskaičiuosi vardų, jėgų ir kraujo, tebetvinksinčio po akmeniu, uždėtu lietuvio Lauryno Stuokos. Jis buvo narsus, nes netinkamas rankos mostas, aplaidus vinkstelėjimas, bent kiek švelnumo ar jėgos stokojantis marmuras galėjo tėkšti jį į istorinį pragarą; jis negalėjo suklysti nė milimetru, negalėjo suklysti ne tik kurdamas klasicistines formas, detales, bet ir rinkdamas vietą Vilniaus sielai, Vilniaus auros žiomenims suteikdamas burną.

Visa tai kabėjo, Katedros galėjo neatsirasti, Katedra galėjo likti popieriuje – ją daugiausia finansavo Vilniaus vyskupas Ignotas Masalskis, garsėjęs pomėgiu aistringai lošti. Kadangi buvo ir galutinai prasilošusių vyskupų, – galvoji, – kokie atsitiktinumai ir kokie blėnys kabojo virš projekto, virš statybvietės; dešimtmečius; beje, Katedra stovi tokioje vietoje, kur niekas negali stovėti, savo svoriu ir proporcijomis ji remiasi į vandenį apačioje; smėlis ir vanduo – štai ant ko rymo Katedra, funduota lošėjo; dvi kortos būtų kritusios ne taip, Katedros nebūtų, - Dieve, sušukti noris, kaip visa tai eina plonyte plonyte linija, visai kaip Lietuva per Fatumo briaunas. Ir Justino Marcinkevičiaus "Katedra" dar sovietmety grąžino Katedrai Lietuvos centro ir širdies dėmenį. Katedra jo nebuvo praradusi, praradusi buvo tauta; ir mes ją turime, kiekvienas, kaip širdy šipulį.

Laurynui Stuokai-Gucevičiui reikėjo ne tik skriestuvo, pieštuko, lapų, pinigų darbininkams ir medžiagoms; jam reikėjo ne tik narsos. Manau, jis buvo įkibęs į darbą širdimi ir smegenimis įklampojęs į marmurą, bet šita širdis turėjo jausti gresiančią, artėjančią katastrofą; Stuoka skubėjo baigti šį statinį, kol dar gyvavo Abiejų Tautų Respublika, carai sustabdyti nebepajėgė, ir Katedra įsibėgėjo istorijon, ir link Dievo vedė, ir link laisvės skeveldrų. Ji buvo pastatyta, ir jokie barbarai jos negalėjo įveikti; juk tai Katedra. Paskutinis laisvės bastionas, kurio viduje ir šiandien Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ambasadoriai miruoliai dalijasi vieta su Dievu ir jo šventaisiais.

Paskutinis LDK inkliuzas pasaulyje. Būtent Stuoka jį suvaldė, uždarė nepriversdamas, neardydamas ir statydamas tiek ir taip, kaip buvo leista Apvaizdos ir dievų susirinkime prie bendro stalo; o buvo leista viena tobulybė. Vienintelis bandymas. Ir jis pavyko. Kitoks laivas, kitokia Nojaus arka nebūtų išplukdžiusi paskutiniųjų LDK likučių ir paskutiniojo lietuvio architekto, kurio darbas rodo, kokia šviesa galėjo laukti valstybės XIX amžiuje – tai buvo galimybė, taip neįvyko. Tarsi laisvalaikio darbelius Buivydiškėse, Sudervėje ir kitur jis pribarstė klasicistinių dvarų, rotondinių bažnyčių, - vien Sudervės bažnyčia būtų įamžinusi savo architektą.

Tačiau Stuoka-Gucevičius, lietuvis Laurynas, išlaikė savo tautai Centrą, axis mundi, ašį pasaulio, galimybę kabintis, stvertis. Mes ir kėlėmės, įsikabinę į ją. Čia keltos pirmosios vėliavos, čia vyko pirmieji masiniai mitingai – ji padėjo per Gucevičių išsivaduoti iš baimės ir užčiuopti Lietuvos kaklo gyslą tvinkčiojančioje savojoje, tvinkčiojančioje iš baimės, graudulio, nustebimo; per marmurą prasimušė tai, ką Stuoką ten paslėpė mums; nuo Katedros stogų briaunų slydo palaima ir prisiminimai, iš apačios dunksėjo širdies ritmas, atsiliepiantis kiekvienoje gysloje ir mušantis iš po žemių į nudėvėtų batų padus. Stebuklas.

 

Skaitytojų vertinimai


5690. Masiulis :-) 2003-12-30 09:46
Norėčiau pasakyti, kad L. Gucevičiui jau nebepridedama antroji - Stuokos pavardė, nes tai per 150 m. besitesianti klaida, kurią reikėtų taisyti. Su pagarba

5710. Rrrr2004-01-03 13:48
Taip, tai tiesa, čia, matyt, iš perdidelio persistengimo. Beresnevičius skaitė tekstą Vilniaus rotušėje ir tada jokio Stuokos priedo jis nepridėjo. "Literatūra ir menas" yra rašęs apie tikrąją Lauryno Gucevičiaus pavardę. Kitas dalykas, kad gatvė, pavadinta Lauryno Stuokos-Gucevičiaus vardu. Negi dabar bus keičiamas pavadinimas?

5711. xX2004-01-03 15:01
Yra daug įšaldytų Laurynų Stuokų-Gucevičių: Kupiškio Lauryno Stuokos-Gucevičiaus gimnazija, Širvintų Lauryno Stuokos-Gucevičiaus vidurinė mokykla, L.Stuokos-Gucevičiaus skverelis, muziejininkas Romualdas Budrys irgi sako senoviškai... Geras Edmundo Rimšos ta tema publikuotas straipsnis LM 2003-05-16 nr. 2950 DĖL LAURYNO GUCEVIČIAUS PAVARDĖS (yra archyve http://www.culture.lt/lmenas/?leid_id=2950&st_id=2378)
Reikia persilaužti.

5735. nutrukus2004-01-05 10:21
as nesuprantu. tris kart akis tryniaus, bet sitam tekste guceviciaus nerandu, nors tu ka. tai apie ka diskusija?

5736. tfu, tfu.2004-01-05 10:22
norejau sakyt, - ner stuokos, tfu, atsiprasau.

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Lapkričio

PATKPŠS

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30  

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30 31  

 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 12 iš 12 
0:46:56 Nov 21, 2011   
Nov 2010 Nov 2012
Sąrašas   Archyvas   Pagalba