Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2003-12-19 nr. 2981

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• Ewa Lipska.
PER ŠVENTES
20
• TRUMPAI1
• KITAME NUMERYJE

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• KINO TEATRAI
• TEATRAI2
• KONCERTAI1
• PARODOS1
• VAKARAI
• LTV KULTŪROS LAIDOS
• LR KULTŪROS LAIDOS1

AKTUALIJOS 
• NACIONALINĖS PREMIJOS17
• Gintaras Beresnevičius.
LAURYNAS
5

POKALBIAI 
• NUO PALEMONO IKI EUROPOS SĄJUNGOS MITOLOGIJOS8

PROZA 
• NIJOLĖ KEPENIENĖ.
SALDAINIŲ IR PLAŠTAKIŲ
7

POEZIJA 
• Steponas Algirdas Dačkevičius.
STAKTOS
19

PROZA PLIUS 
• A.V. Lapėlaižiai.
VERTIMAS*
3

VERTIMAI 
• Beras Halperinas.
PASIMATYMAS SU PALANGA

LITERATŪRA 
• Elina Naujokaitienė.
OSKARO MILAŠIAUS KŪRYBA IR CZESłAWO MIłOSZO ESEISTIKA
2

PAVELDAS 
• Margarita Matulytė.
KELIONĖ Į ŠIAURĖS ATLANTIDĄ
5

KNYGOS 
• LIGI LIETUVOS 10 000 KILOMETRŲ
• GYVENIMAS PRIEŠ GYVENIMĄ2
• RUGSĖJO PILNATIS
• NAUJOS KNYGOS2

KINAS 
• Saulius Macaitis.
NE VIEN JŪRŲ NUOTYKIAI
1
• ROBERTO VERBOS FILMŲ RETROSPEKTYVA1

MUZIKA 
• Justė Janulytė.
AR PAKANKA ŽINOTI, JOG TURANDOT YRA?
4

DAILĖ 
• Salomėja Jastrumskytė.
VYTAUTO MOCKAIČIO KOLEKCIJA
3
• Rasa Andriušytė.
TIKROVĖS IR FANTAZIJOS SANKIRTA
2

KAUNO KULTŪROS PUSLAPIS 
• Su Kauno jaunimo kamerinio teatro meno vadovu, režisieriumi STANISLOVU RUBINOVU kalbasi EUGENIJA VAITKEVIČIŪTĖ.
TEATRAS – TAI ŽMOGUS
1

JAUNIMO PUSLAPIS 
• "MANO EILĖRAŠTIS – COOL"21

AKTYVIOS JUNGTYS 
• Vytautas Michelkevičius, žiūrovas.
FOTOGRAFIJA.DOC
21
• Linas Kranauskas.
"POP REALITY": POPINAMA REALYBĖ IR LEPINAMI KASDIENIAI PERSONAŽAI
6

KALBOS SKILTIS 
• PAGARBA TIK RAŠTU AR IR ŽODŽIU?29

KRONIKA 
• 1:0 ŠIO PASAULIO NAUDAI12
 EGLĖ KAČKUTĖ, "Literatūros ir meno" korespondentė Paryžiuje.
ORFĖJO ŽVILGSNIS
1
• IŠLEISTI DU NAUJI ŽURNALO "VILNIUS" NUMERIAI6

DE PROFUNDIS 
• KAIP AŠ BENDRADARBIAVAU SU LEIDYKLA "TRYS ŽVAIGŽDUTĖS"22
• Rimantas Petras Elena Klusas.
ANT OLIMPO NEBUS IMPO*
7
• Anatolijus Žabunkštis.
PARAFRASOS
1

KRONIKA

ORFĖJO ŽVILGSNIS

EGLĖ KAČKUTĖ, "Literatūros ir meno" korespondentė Paryžiuje

[skaityti komentarus]

"Turtai, auksas ateina miegant. Poetas miega, tačiau jo kaukė atsimerkusi. Tik ji viena mato "nematoma – nematoma jumyse".

Jeanas Cocteau

Pirmas dalykas, kuris ateina į galvą užsiminus apie siurrealistus, yra jų suvokimas, kad siurrealybė – tarsi išvirkštinė pasaulio pusė, kuri nuolat egzistuoja laike ir erdvėje, bet ne visuomet yra matoma, juntama, suvokiama, tačiau, kaži kokiam vėjui papūtus ir pakėlus skvernus, pasirodo pačiais neįprasčiausiais būdais. Ši samprata žavi tuo, kad reikia laukti to netikėto vėjo, jį gaudyti, o paskui laikyti nutvėrus pasikėlusius realybės skvernus ir stebėti, fiksuoti, ištraukti tą siurrealybę į realybės plotmę. Tokiame daugiastruktūriame pasaulyje atsiduriame užsukę į Pompidou centre Paryžiuje surengtą siurrealisto Jeano Cocteau parodą "Sur le fil du sičcle" ("Amžiui bėgant"). Anot parodos bukleto, tai svarbiausia retrospektyvinė Jeanui Cocteau dedikuota paroda Prancūzijoje. Jos tikslas – pažvelgti į menininką, ženkliai prisidėjusį formuojant praeitą amžių. O pažiūrėti iš tiesų yra į ką. Jeanas Cocteau – rašytojas, kritikas, Prancūzų akademijos narys, režisierius, muzikas, dailininkas, meninis provokatorius ir stimuliatorius.

Žodis "pažvelgti" gerai nusako parodos esmę – tai vizuali paroda. Pavyzdžiui, britų ir skandinavų muziejų parodų rengėjų tikslas – suteikti kuo daugiau informacijos, tuo tarpu prancūzams rūpi parodyti – įspūdingai, problemiškai, metaforiškai, taip, kad žiūrovas pats padarytų logines jungtis bei savaip jas interpretuotų. Tai nebloga strategija, siekiant atskleisti menininko gyvenimo ir kūrybos visumą, tačiau vengiant banalumo bei kritikos dėl neišsamumo. Svarbiausias šios parodos bruožas ir edukacinis motyvas yra tas, kad ji pateikia ir skoningai iliustruoja pagrindines Jeano Cocteau kūrybos metaforas ir siūlo jas taikyti kūrėjo gyvenimui. Tai produktyvus sumanymas, įtraukiantis visokiausius žiūrovus – tiek Cocteau kūrybos bei biografijos žinovus, tiek šiaip sau parodą aplankiusius žmones.

Taigi ekspozicija atskleidžia menininko talento ir veiklos įvairovę bei jo asmenybės daugialypiškumą. Ji suskirstyta į septynias (!) erdves. Kiekvienoje jų – truputis poezijos, truputis prozos, kartais kritikos, kino atraižėlė, daugybė piešinių, vienas kitas paveikslas ar skulptūra. Šitaip parodomas pagrindinis Cocteau kūrybos principas – menų pliuralizmas, kurį jis vadina bendriniu vardu "poezija".

Tik įėjus, tamsoje pasitinka baltos šviesos nutvieksta, besisukanti virvelinė Jeano Cocteau galva – tuščia, trapi, peršviečiama, spindinti, amorali, padaryta iš opijaus pypkės valiklių ar kimšiklių. Praėję pro fotografijų ciklą "Jeanas Cocteau ir kaukė", (1927), atsitrenkiame į filmo "Poeto kraujas" (1930) ištrauką. Sienoje stovi į veidrodį (!) atsirėmęs poetas, tarsi norėdamas įžvelgti, kas už jo, dvejodamas. Ir staiga moters statula geležiniu balsu, kuris lankytoją lydi dar gerą pusę valandos, poetui sako: "Essaie, essaie toujours" ("Mėgink, visuomet mėgink"), ir jis neria į veidrodžio vandenį, pro jį, už jo. Pasibaigus ištraukai, sukame prie piešinių ciklo "Jeano, paukščių gaudytojo, paslaptis" (1924). Tai Jeano Cocteau autoportretai, piešti žiūrint į veidrodį, su nedideliais ranka rašytais komentarais: "Nesakykite man "jūsų darbas". Jūsų darbas jums suteikia gyvenimą, maniškis – mane žudo"). Taip prasideda kelionė po žibančio Cocteau gyvenimo ir žudančių fantazmų erdves.

Nors metaforinė ekspozocijos logika ima viršų, formalaus chronologiškumo neatsisakoma. Visos erdvės iš esmės yra skirtos tam tikram menininko gyvenimo periodui ir kūrybinei idėjai. Pirmoji erdvė vadinasi "Poezijos". Antras ir trečias dvidešimtojo amžiaus dešimtmetis – "Paradas" – pasipūtimas, skandalai, išsidirbinėjimai, dada, siekis "būti moderniam". "Sutapimai": – kai kurie – realūs ir skaudūs (okupacija, prancūzų ir nacių neapykanta), kai kurie – irrealūs ir gražūs, pavyzdžiui, Cocteau prasilenkimas su Cocteau arba Orfėjo su Sfinksu filme "Orfėjo testamentas". "Nematomas žmogus" – nematomas todėl, kad gyvena su kauke, ją kuria, kuria per ją, su ja. Nematomas dar ir dėl to, kad nepaprastai matomas, nuolat žiniasklaidos dėmesio centre, Channel parduotuvių vitrinose, aukštosios visuomenės vakarėliuose, Edith Piaf kompanijoje. "Cocteau bėga" – bėga nuo savęs, miega, sapnuoja, rūko opijų, nes jam sunku būti ("La Difficulté d’źtre", 1947). "Žmogus, kuris atsisuka" – ar jis atsisuka? Orfėjo mito apsėstam žmogui atsisukti – reiškia viską prarasti… "Koktografijos" – jo brėžiamos linijos, pagrindinė Cocteau "poezijos" išraiška. Jos lanksčios, dinamiškos, išraiškingos kaip jo paties rankos. "Rašyti, sako Cocteau, man reiškia piešti" ("La Difficulté d’źtre"), o piešti, ko gero, tam, kad žiūrėtų, o kaip žiūrės, jei miega, jei žiūrėti palieka kaukę, o kaukės akys tuščios, išdurtos lyg to Orfėjo, kuris nemato, kaip, susitikus Sfinksą, jam išauga angelo sparnai. Todėl reikia, kad kitas žiūrėtų. Jis rašo, kad kitas žiūrėtų…

 

Skaitytojų vertinimai


5746. Mephisto2004-01-06 15:15
Vive surrealisme.Fuck for "Mauronis".

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Lapkričio

PATKPŠS

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30  

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30 31  

 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 12 iš 12 
0:46:53 Nov 21, 2011   
Nov 2010 Nov 2012
Sąrašas   Archyvas   Pagalba