Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2006-11-17 nr. 3118

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• Arvydas Genys.
RUDENS EPIFANIJA
70
• KRONIKA
• KITAME NUMERYJE1

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• KINO TEATRAI
• TEATRAI
• KONCERTAI
• PARODOS
• VAKARAI
• ĮVAIRŪS
• LR KULTŪROS LAIDOS

POKALBIAI 
• STENGIAMĖS ATSTOVAUTI VISŲ MENININKŲ INTERESAMS3

AKTUALIJOS 
• Jurgita Mikutytė.
VERTĖJAI UŽSIENYJE, ARBA DAGIAI IR STREIKAI

ESĖ 
• Vasyl Machno.
GERTRŪDOS STEIN KULTŪROS IR POILSIO PARKAS

LITERATŪRA 
• Leonas Peleckis-Kaktavičius.
DĖDĖ KAZYS
3

KNYGOS 
• ROMO DIENORAŠTIS
• SAPNŲ TEOLOGIJA
• MIEGANTIS TEODENDRONAS1
• KNYGŲ APŽVALGA
• NAUJOS KNYGOS1

MUZIKA 
• Jūratė Katinaitė.
APIE REALIZMĄ IR IDĖJŲ ILGESĮ „BOHEMOJE“
10

TEATRAS 
• Vilius Voras.
TAUTOS ISTORIJA IR ABSURDIŠKOS TEATRO GRIMASOS
1
• Tautvydas Poliuškevičius.
TRAGIŠKA IŠDAVIKO ISTORIJA
• TANKREDO DORSTO KELIONĖ LIETUVIŲ TEATRE TĘSIASI
• AKTORIAI-ŠOKĖJAI KURIA TEATRĄ „KŪRYBINIO VEIKSMO BENDRUOMENĖ“

DAILĖ 
• Raimonda Kogelytė-Simanaitienė.
PORCELIANO ŠOKIS
• Jurgita Ludavičienė.
PAMARIO EMALIS
1

PAVELDAS 
• Giedrė Jankevičiūtė.
PETRO ALEKSANDRAVIČIAUS PARODA „PASAULIS BE TAMSOS“
• Lina Paukštienė.
MUZIEJUS ŠEŠTADIENIAIS KVIEČIA ŠEIMAS KURTI DRAUGE

POEZIJA 
• ROBERTAS KETURAKIS5
• VYTAUTAS VILIMAS SKRIPKA5

VERTIMAI 
• Nina Kokelj.
ELGETA
2

AKTYVIOS JUNGTYS/ JAUNIMO PUSLAPIAI 
• Ramūnas Čičelis.
„VILNIUS CITY JAZZ“ – ATVIRAS VISIEMS DŽIAZO STILIAMS
5

MENO DIS/KURSE/ AKTYVIOS JUNGTYS 
• Edvardas Rimkus.
EMOCIJŲ IR KALBOS SANTYKIS MENO KŪRINYJE
2
• LIETUVOS KULTŪROS SKLAIDOS PERIPETIJOS LONDONE

KRONIKA 
 MOKI ŠOKTI – ŽINAI KELIĄ
• IGORIS PIEKURAS 1935.III.18–2006.XI.11
• „METAMORFOZĖS“ SPEKTAKLIO PREMJERA

SKELBIMAI 
• LIETUVIŲ LITERATŪROS IR TAUTOSAKOS INSTITUTAS KVIEČIA Į MOKSLINĘ KONFERENCIJĄ

DE PROFUNDIS 
• Aluyzas Litrelis ir S.S..
SAMANĖ IR SAMANIAI
3

KRONIKA

MOKI ŠOKTI – ŽINAI KELIĄ

savaitė su TV

[skaityti komentarus]

iliustracija

Kol nebuvo pramoginės televizijos, visi trūkčiojo pečiais: „Iš kur ji bus? Užplėšti dainą galim, bet kur šokėjai?“ Dabar šoka visi televizijos kanalai – reikia ar nereikia. Šokio mokyklų ir mokyklėlių – ant kiekvieno kampo. Mano kelių mėnesių anūkas Dovydas tokią lanko – šoka ant mamos rankų. Šoka ir suaugėlių dešimtukas (LTV), „Mažųjų žvaigždžių valanda“ – ten pat. Ir barti gauna, kai nepataiko į koją su daina.“Lietuvos šokių dešimtuke“ dažniausiai vertinamos tik kojos. Rusų televizijoje iš seno populiaresni šokiai ant ledo. Užsikrėtė ledu daug kas, net aktorė Tatjana Dogileva. Lietuvoj nuo dainos prie šokio sėkmingai peršoko dainininkė Rūta Ščiogolevaitė.

Nauja muzikinė laida „Urbanation. Muzikinis miesto žurnalas“ (LNK) kaip padūkus šokinėja po savą ir užsienio muziką. Fonas irgi teka kaip upė iš burbulų. Geriausias „didžėjus“ Mantinis stovi su plytomis rankose ir dar turi atsakyti į klausimą, kiek natų yra oktavoje. Atsakymai priverčia laidos vedėją Henriką Šimkų apsispręsti, kokį titulą „didžėjui“ suteikti: raumenėčiaus ar smegenėčiaus.

Daug visokių simuliacinių žaidimų su moksleiviais rekomendavome Utenos regioniniame profesinio mokymo centre susirinkusiems mokytojams – būsimiems kino, televizijos ir kitų medijų dėstytojams mokyklose. Projekto „Kinas, kaip švietimo priemonė“ organizatorius – Vilniaus „Menų avilio“ direktorius Lukas Brašiškis, susitaręs su Švietimo ir mokslo, Kultūros ministerijomis, išdalino pluoštą metodinės medžiagos, po penkis filmus diskelius, kad mokyklose, kurios turi aparatūrą, būtų ką vaikams parodyti. Dar geriau būtų, jeigu vaikai galėtų ir filmuoti. Kai kur svajonę lenkia laikas: Vidiškiuose (Ignalinos rj.) veikia mokyklos televizija. Moksleiviai kas savaitę ruošia mokyklos žinių laidą, tad mokytoja Rasa Šimėnienė turėjo ką papasakoti ir mums. Jos kolegės sudarė gerų ir blogų televizijos laidų lentelę. Duomenys labai skiriasi nuo oficialių reitingų – TV3 laida „Stresas“ pastatyta į blogųjų galą. Maloniausias netikėtumas – LTV laidos „Emigrantai“ iškilimas į priekį. Visi seminaro dalyviai buvo per LNK matę „Dievų mišką“, o per LTV – klasikinį filmą „Niekas nenorėjo mirti“. Tad dviejų periodų lietuviškų kino juostų sugretinimas padėjo geriau susigaudyti ir Lietuvos istorijoje, ir kine.

Po poros dienų Panevėžyje su VU Žurnalistikos instituto direktoriumi Andriumi Vaišniu ir Panevėžio žurnalistais kalbėjomės apie miesto žiniasklaidą. Po pietų kartu su Mokslų akademijos ir Vilniaus universiteto mokslininkais dalyvavome diskusijoje apie regionų kultūrą ir globalizaciją. Susitikime su žurnalistais A. Vaišnys kartojo Žurnalistikos instituto docento Jono Bulotos žodžius: „Gerai, kad studentai važiuoja padirbėti į regionus, nes ten tarsi plaktuku kas išmuša langą ir įleidžia į smegenis tyro oro“. Pajutome gaivumą ir mes: mieste veikia trys televizijos, dvi radijo stotys, leidžiami 3 laikraščiai. Dirba daug gerų fotožurnalistų, o Panevėžio meninė fotografija šiuo metu bene stipriausia Lietuvoje. Tylės Vakarės knyga „Išnara“ iškelia mūsų žurnalistikos silpnybes. „Panevėžio balso“ redaktorius Bronius Matelis užvedė kalbą apie tai, kokių žurnalistų dabar reikia ir kaip juos reiktų ruošti. Vieni moko kelio į „žvaigždes“ televizijoje, o jis gimnazistes moko žurnalistikos.

Naujutėlėje Panevėžio bibliotekoje akademikas Romualdas Grigas gynė Lietuvos piliakalnius – bažnyčias po atviru dangumi. VU Filologijos fakulteto dekanas A. Smetona laidavo, kad lietuvių kalba nežus, jei mokykloje mokysime ne vien kalbos taisyklių, bet ir kalbos kūrybos. Situacija pavojinga: dažnas prisipažįsta, kad iš visų mokykloje mokomų kalbų nemėgstamiausia yra gimtoji. Iš A. Smetonos lūpų išgirdau ir trumpiausią kalbos apibrėžimą: „Jeigu komunikacijos aktas įvyko, vadinasi, yra gyva kalba“. Plenariniame posėdyje akademikas L. Telksnys pasiūlė įsteigti internetinę Panevėžio savivaldybės televiziją. Ar ne šiuolaikinės demokratijos pavyzdys – kurti televiziją regione? Gera žinia iš kito regiono – Alytaus. Kitų metų pradžioje ten rengiamas videofilmų etnografinėmis temomis festivalis. Turime P. Abukevičiaus vardu pavadintą filmų apie gamtą konkursą. Kodėl negalėtume įsteigti Roberto Verbos etnografinių filmų konkurso?

Kino festivalyje „Scanorama“ pamačiau režisierės Marijos Blom „Kaimiečius“ – liūdną vienos švedų šeimos istoriją. Evaldo Janso videofilmuose (jo retrospektyva surengta „Skalvijoje“) mačiau kai ką panašaus: gimtadienio šurmulys su puolančiais į isteriją dėl impotencijos vyrais ir geriančiomis iš vienišumo moteriškėmis. Linksmiausi švedės prisiminimai iš Balio salos, kur visi žmonės išsišiepę iki ausų, kur ji šauniai pasidulkino su amerikiečiu, nemokėdama nė žodžio angliškai. Karščiausias vyrų troškimas – daugiau degtinės. Moteriškės rūsyje skubiai pilstuką perpila į butelius su užsienietiškomis etiketėmis. Kažin ar visada gera ten, kur mūsų nėra, nes ir pas mus tą patį geria. Gyviausiai salė reagavo į „Albinosą Nojų“ – filmą, kurio herojus nenori eiti į mokyklą ir kur niekas nežino, kodėl jis prieš visus pasišiaušęs it ežys. Būtų gerai, jei kas leistų šokti, kaip nori ir kaip moki...

Skirmantas Valiulis

 

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Lapkričio

PATKPŠS

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30  

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30 31  

 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 13 iš 13 
0:45:52 Nov 21, 2011   
Nov 2010 Nov 2012
Sąrašas   Archyvas   Pagalba