PORCELIANO ŠOKIS

Živilė Bardzilauskaitė-Bergins. „Ieškojimas“. 2000

Kaune, Keramikos muziejuje, lapkričio mėnesį veikia jubiliejinė keramikės Živilės Bardzilauskaitės-Bergins porceliano darbų paroda „Šokis baltame“. Tai – didelė, solidi, maždaug dešimtį dailininkės kūrybos metų nuosekliai atspindinti ekspozicija, kurioje rodomi įvairiausių rūšių porceliano kūriniai. Vieni jų – nauji, sukurti tiesiog šiai parodai, kiti jau pabuvoję įvairiose Lietuvos bei užsienio (Latvijos, Estijos, Rusijos, Vokietijos, Italijos, Australijos, Japonijos, Naujosios Zelandijos, JAV ir kt.) taikomosios dailės parodose.

Živilė Bardzilauskaitė-Bergins ištiki­ma vienai medžiagai – porcelianui. Nuodugniau studijuoti porcelianą autorė pradėjo dar Dailės institute (dabar VDA), kurį baigė vadovaujama prof. Liudviko Strolio. Diplominį darbą būsima menininkė atliko Kauno dailiosios keramikos gamykloje „Jiesia“. Vėliau nemažai metų ji dirbo šioje gamykloje, taip pat tobulinosi M. Lomonosovo porceliano fabrike Peterburge, tad porcelianą išstudijavo tobulai. Nūdien jau savo dirbtuvėje menininkė kuria iš akinamai balto angliško kaulinio porceliano, pasižyminčio nepaprastai gera kokybe.

Ž.Bardzilauskaitės-Bergins kūryba –­ plačiašakė. Ji daro originalius autorinius indus, skulptūrines kompozicijas, dekoratyvines lėkštes bei plokštes. Vieni dirbiniai gaminami pasitelkiant formą, kiti preciziškai lipdomi (nors žinoma, jog iš porceliano ne itin lengva ką nors lipdyti). Menininkės darbai dekoruojami labai savitai, skulptūros, tapybos bei grafikos priemonėmis. Dažnai šios priemonės taikomos vienam kūriniui, bet kartais prioritetas teikiamas vienam ar kitam puošybos metodui.

Savitos stilistikos Ž. Bardzilauskaitės-Bergins vazose ar dekoratyvinėse lėkštėse ant glazūros kruopščiai ištapomi geometriniai ornamentai, piešiami įvairiausi asociatyvūs vaizdiniai. Technika, kuria dažniausiai naudojasi keramikė, yra jos pačios surasta. Menininkė apibūdina ją kaip „inkrustacinę“, nes tokiuose dirbiniuose biskvito ruošinys yra išraižomas, o išraižytos vietos pripildomos dažyto porceliano masės. Toliau išdegtas dirbinys glazūruojamas ir dekoruojamas papildomai. Visos šios techninės procedūros reikalauja ypatingo atlikimo preciziškumo ir meninės nuojautos. Iš taip dekoruotų indų labiausiai norėtųsi išskirti dekoratyvines lėkštes bei vazas su itin mėgstamu ir dažnai pasikartojančiu drakono motyvu, taip pat įvairiais zodiako ženklų gyvūnais, simbolizuojančiais artimiausius menininkės šeimos narius.

Ž. Bardzilauskaitės-Bergins kūrinių vaizdiniai kiek erotiški, nes tiek forma, tiek dekoru elegantiškai bei ironiškai plėtojamas žmogaus įvaizdis. Pavyzdžiui, ištapytas porcelianinis indas įgyja vyriškio galvos pavidalą. „Vyriškio galvoje“ tarsi sklendžia „įkyrios mintys“ – plevena žavios nuogos moters vizija. Beje, moters ir vyro meilės tema, viliokiški jų žaidimai tampa daugelio Ž. Bardzilauskaitės-Bergins kūrinių dekoro pagrindu. Išlakiomis, liemeningomis, nepaprastai lanksčiomis bei grakščiomis moterų figūromis puikuojasi įvairios vazų, skulptūrų, dekoratyvinių plokščių kompozicijos. Ypač mėgstami šokančių moterų atvaizdai, jie išryškinami aktyviais raudonais, žaliais, geltonais tonais, štrichiniu pilkšvu piešiniu („Šokio šėlsmas“, „Joninės“) arba siluetu. Reljefinėse plokštėse žmogaus kūno elementai – moters bei vyro veidai, akys, rankos gali būti kadruojami, fragmentuojami. Dekoratyvinių plokščių dekorui taikomi reljefiniai ar tapybiniai metodai dar sėkmingiau išryškina įvairias porceliano savybes – matiškumą, nulipdytas faktūras, reljefo rėžius, taip pat glazūrų blizgesį, potėpio lengvumą, antglazūrinės tapybos spalvines variacijas.

Šios menininkės porceliano kūriniuose susipina funkcionalumas ir plastiškumas, dera sudėtingos dekoravimo sistemos, žaismingas autorinis piešinys, komponuojami netgi dekalai. Beje, šiuolaikiškai interpretuoto piešinio bei dekalų sąveika čia atrodo itin intriguojanti. Dekoratyvinės lėkštės „Ieškojimas“, „Pradžia“ – pavykę šios įdomios sintezės pavyzdžiai. Klasikinės formos lėkštė „Ieškojimas“ dekoruojama eskizišku moters figūros piešiniu, veidų siluetais, kruopščia augalų ornamentika ir nutapytais dideliais ryškių spalvų plotais. Į šią tvirtai suręstą, modernią dekoravimo sistemą autorė dar įterpia rokokinei stilistikai būdingus dekalus, vaizduojančius pastoralinius herojus, angeliukus, paukščius ar gėles. Tokia sintezė kūriniui suteikia ypatingą prabangą, primena rokokinę porceliano prigimtį. Čia išryškėja itin svarbus momentas, kurį dažnai matome šios menininkės kūriniuose – porceliano raidos prisiminimas, įvairių stilistikų naudojimas, kuriant šiuolaikiškus darbus. Istoriškai pagrįstos parodoje yra ir žavios porcelianinių šokėjų figūrėlės, gyvūnėlių atvaizdai („Eisena“, I). Šios skulptūrėlės mus tarsi nukelia į teatrališkąjį XVIII amžių, nors, žinoma, formos atžvilgiu atrodo naujai ir moderniai. Prie tokių retrospektyvių, „žaidžiančių“ su istorija kūrinių galime priskirti ir parodoje eksponuojamas įspūdingai dekoruotas vazas – kraterius, primenančius klasicistinės dailės pavyzdžius.

Ypač originalus parodos kūrinys – „Prisiminimai apie provincijos turgų“, sutelkęs dviejų menininkų kūrybinę patirtį bei stilistiką. Jame Ž. Bardzilauskaitės preciziškais ornamentais dekoruota lėkštė pakelta ant savotiškų „kojelių“, sumeistrautų latvių keramiko Jurio Berginsio. Šios „kojelės“ – tai įvairūs politinės, religinės ir buitinės realybės atributai: porcelianinis cigarečių pakelis, bananas, kryžiukas, nutapytas K. Marxo portretas ir kiti į vientisą kompoziciją sujungti daiktai.

Ž. Bardzilauskaitės-Bergins parodoje žiūrovą gali nustebinti ne tik originalios porcelianinės formos, bet ir nepriekaištinga technologinė visų dirbinių kokybė.