Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2011-07-08 nr. 3339

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• MARIUS BUROKAS44
• TRUMPA KRONIKA
• KITAME NUMERYJE

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• PARODOS
• VAKARAI
• ĮVAIRŪS

ČESLOVO MILOŠO 100-MEČIUI 
• KORNELIJUS PLATELIS.
Česlovo Milošo gimtadienis Krasnagrūdoje
8
• O Vilniuje – Česlovo Milošo laiptai2

AKTUALIJOS 
• ASTRIDA PETRAITYTĖ.
Gausi ir prieskoninga puota Alantoje
13

KNYGOS 
• SKAISTĖ VILIMAITĖ.
Anapus vėjo
3
• MARIUS PLEČKAITIS.
Pamestos realybės vadelės
4
• PRANAS VISVYDAS.
Staigmenomis ir sąmoju permainingai toks pats
2
• NAUJOS KNYGOS4
• Bibliografijos ir knygotyros centras

TEATRAS 
• RIDAS VISKAUSKAS.
„Skrajojantys“ lėlių teatrų festivalio Kaune prisiminimai
• KRISTINA STEIBLYTĖ.
Kurioje rankovėje slepiasi stebuklas?
1

MUZIKA 
• BEATA LEŠČINSKA.
XV Vilniaus festivalis: su skoniu, be pompastikos
• VACLOVĄ AUGUSTINĄ kalbina RITA NOMICAITĖ.
Atminties laivai

DAILĖ 
• EGLĖ DEAN.
Jaunoji juvelyrika
• KAROLINA TOMKEVIČIŪTĖ.
Įvykio vietoje
3

PAVELDAS 
 REGINA RESNIK BLATAS.
Arbit Blatas

POEZIJA 
• POVILAS ŠARMAVIČIUS3
• DALIA JAZUKEVIČIŪTĖ4
• STASYS JUREVIČIUS4

PROZA 
• JONAS VAICEKAUSKAS.
Šokiai
2

VERTIMAI 
• AKSINIJA MICHAILOVA
• CESARE PAVESE.
Apie mitą, simbolį ir kita
1

(PA)SKAITINIAI 
• MINDAUGAS PELECKIS.
Angelas
122

KULTŪRA 
• Nauji žurnalo „Vilnius“ numeriai

IN MEMORIAM 
• ROMUALDAS KUNCA
1935 – 2011
1
• VALENTINAS KLIMAS
1958 – 2011

DE PROFUNDIS
sėdėjau šalia pasidėjus mylimojo lavoną
verpiau
(Ričardas Šileika)
 
• WOODY ALLEN.
Pinčako įstatymas
2

PAVELDAS

Arbit Blatas

REGINA RESNIK BLATAS

[skaityti komentarus]

iliustracija
Regina Resnik Blatas namuose Niujorke 2010 metais
Viliaus Kavaliausko nuotrauka


        Operos solistė ir režisierė, Metropoliteno operos primadona Regina Resnik Blatas (JAV, Niujorkas) neseniai Lietuvai padovanojo savo vyro, dailininko Arbit Blato kolekciją. Prieš parodos atidarymą Nacionalinėje dailės galerijoje (paroda veiks iki rugpjūčio 25 d.) Lietuvos dailės muziejaus direktoriui Romualdui Budriui Regina Resnik Blatas atsiuntė laišką, skirtą Lietuvos visuomenei, kuriame ji paaiškina savo sprendimą padovanoti A. Blato kolekciją ir prisimena svarbiausius savo šeimos gyvenimo įvykius. Jos laiškas publikuojamas pirmą kartą.


Kai 1939 m. Arbit Blatas atvyko į Londoną eksponuoti savo kūrinių, Hitleris buvo ką tik įsiveržęs į Lenkiją, o Blato tėvai tuo metu gyveno Kaune. Savo motinos dailininkas daugiau niekada nebematė...

Praėjo daugiau nei 70 metų. Jau 2011-ieji. Blato kūryba sugrįžo į jo tėvynę.

Blatas gimė 1908 m. lapkričio 19 d. Kaune. Dailininko talentas atsiskleidė gana anksti, ir jau penkiolikos jis eksponavo pirmuosius savo kūrinius. Būdamas 21-erių, Blatas išvyko į Paryžių ir tapo jauniausiu garsios menininkų grupės, vadinamosios Paryžiaus mokyklos, nariu. Kai jam buvo 24-eri, Paryžiaus „Jeu de Paume“ galerija įsigijo pirmąjį šio jauno menininko kūrinį. Tuo metu jis jau tapė ir kūrė daugelio žymių Paryžiaus tapytojų skulptūrinius portretus, buvo jų kolega ir bičiulis – tai legendomis tapę dailininkai de Vlaminckas, Soutine’as, Picasso, Utrillo, Braque’as, Zadkine’as, Léger, Derainas, Bonnard’as, Vuillard’as, Matisse’as, Dufy, van Dongenas, Cocteau, Marquet... Aliejumi tapyti ir iš bronzos nulieti jų portretai saugomi XX a. 4-ojo dešimtmečio muziejuje („Musée des Années Trente“) Paryžiuje, kaip unikalūs to meto dokumentai.

Iš karo draskomos Europos su žmona ir maža dukra Blatas išvyko į JAV, tapo Amerikos piliečiu ir įsitvirtino kaip šiuolaikinės tapybos kūrėjas. Po karo jis gyveno tarp Niujorko ir Prancūzijos, kur 1947 m. visam gyvenimui buvo išrinktas Rudens salono (Salon D’Automne) nariu. 1967 m. Blatas sukūrė natūralaus dydžio bronzinę savo kolegos ir bičiulio Soutine’o skulptūrą, 1987 m. Paryžiaus miesto savivaldybės pastatytą Monparnase. Kito artimo bičiulio ir kolegos Lipchitzo natūralaus dydžio statula dabar stovi Bulonės savivaldybės sode.

Už nuopelnus Prancūzijos menui 1978 m. Prancūzijos vyriausybė Blatui, žymiam Paryžiaus mokyklos atstovui, suteikė Garbės legiono riterio vardą. 1994 m. jis gavo aukštesnįjį – Garbės legiono karininko – vardą.

Per karą Blato tėvai buvo išvežti iš Lietuvos: motina žuvo Štuthofo koncentracijos stovykloje, o tėvas per stebuklą išgyveno Dachau. Po karo Blatas sugrįžo į Prancūziją ir į JAV išsivežė sunkiai sergantį tėvą. Skaudžiai išgyvendamas motinos mirtį, dailininkas ilgai nelietė holokausto temos – Blato kūryboje ji atsiskleidė tik XX a. 8-ojo dešimtmečio pabaigoje. Ypač garsus yra septynių įspūdingų bareljefų ciklas, skirtas pirmajam žydų getui – „Holokausto monumentas“. Šis kūrinys eksponuojamas keturiose šalyse: Italijoje, Prancūzijoje, JAV ir Lietuvoje – 2003 m. šį kūrinį padovanojau Kauno IX forto muziejui.

Susiklosčius palankioms aplinkybėms, Berlyne Blatui teko pamatyti pasaulyje garsią premjerą „Opera už tris skatikus“. Šis novatoriškas Weillo ir Brechto muzikinio teatro kūrinys įkvėpė dailininko kūrybą septynioms dešimtims metų. Jo kūrinių, vaizduojančių „Operos už tris skatikus“ scenas ir veikėjus, rinkinį sudaro 18 portretų, 10 skulptūrų, kelios didžiulės drobės ir litografijos. 1962 m. pasirodžius pirmajam „Operos už tris skatikus“ litografijų albumui, jo pratarmėje pagrindinio vaidmens atlikėja, legendinė dainininkė ir Weillo našlė Lotte Lenya, dėkoja Blatui už originalų šio kūrinio perteikimą.

iliustracija
Arbit Blato litografija „Regina Resnik – Karmen“ (1998)
Antano Lukšėno nuotrauka

8-ajame dešimtmetyje Blatas ėmėsi naujos veiklos – ėmė kurti teatrui. Bend­radarbiaudami pastatėme devynias operas: „Elektra“ (Teatro La Fenice, Venecija; Teatro São Carlos, Lisabona; Opéra du Rhin, Strasbūras); „Karmen“ (Hamburgo valstybinė opera); „Salomė“ (Teatro São Carlos); „Falstafas“ (Teatr Wielki, Varšuva; Teatro La Fenice, Teatro São Carlos, Madrido festivalis); „Pikų dama“ (Vankuverio operos asociacija, Sidnėjaus operos rūmai) ir „Lokys“ bei „Mediumas“ (Teatro São Carlos). Blatas buvo scenografas ir kostiumų dailininkas, o aš – režisierė ir dažnai pagrindinio vaidmens atlikėja.

9–10-uoju dešimtmečiais Niujorke, Paryžiuje, Londone ir Venecijoje buvo surengtos didelės Blato kūrinių parodos. 1990 m. visa Paryžiaus mokyklos kolekcija – portretai, piešiniai ir bronzinės skulptūros – buvo eksponuojama XX a. 4-ojo dešimtmečio muziejuje Bulonėje-Bijankūre. Nuo 1998 m. šiame muziejuje ji rodoma nuolat – 2000 m. mano dovanoti vyro kūriniai dabar eksponuojami viename muziejaus aukštų.

2008 ir 2009 m. minint šimtąsias dailininko gimimo metines Žydų religijos instituto Hebrajų bendruomenės koledže Niujorke buvo surengta paroda „Arbit Blatas: šimtmečio jubiliejus“. Šioje parodoje atsiskleidė dailininko kūrybos visuma – dramatiškas holokausto skulptorius ir gyvastingas romantiškasis tapytojas. Prancūzų dailės kritikas Jeanas Bouret Blato kūrybą apibūdino taip: „Jo tapyboje dominuoja spalva, jo paletėje – įvairios spalvos, tokios pat gyvos ir jausmingos kaip ir pats žmogus“. Apie kitą Blato kūrybos pusę – „Holokausto monumentą“ – italų meno istorikas Enzo di Martini’s rašė: „Tarsi kontrastas jo tapybos darbams, bronzos kūriniai alsuoja pykčiu ir tragedija“.

1975 m. su Blatu priėmėme kvietimą atvykti į Lietuvą. Tuomet buvome neseniai susituokę ir dirbome Varšuvoje –­ buvo kiti laikai... Savo kūrinių jis neatsivežė, nes vykome kaip svečiai: Blatas –­ beveik po keturiasdešimties metų, o aš –­ pirmą sykį. Vėl sugrįžome tik 1988-aisiais – tai buvo paskutinė Blato kelionė į Lietuvą. Tąsyk apsilankėme Kauno IX forto muziejuje. Po Blato mirties 2003 m. vėl atvykau į Kauną ir IX forto muziejui padovanojau „Holokausto monumentą“. Tuomet dar nė neįsivaizdavau, kad jo tėvynei ryšiuosi padovanoti ir didžiulę dailininko kūrinių kolekciją.

Apgailestauju, kad negaliu su jumis dalyvauti per šį didį ir atmintiną įvykį. Džiaugiuosi, kad Blatui ir man atstovaus mano sūnus Michaelis Philipas Davisas, Blato posūnis, bet ištikimas jam kaip tikras sūnus. Dirbdamas su nuostabiais kolegomis Niujorke ir Vilniuje, jis itin daug prisidėjo prie šios parodos.

Noriu nuoširdžiai padėkoti Lietuvos dailės muziejaus direktoriui p. Romualdui Budriui ir jo bendradarbiams, Lietuvos kultūros ministrui p. Arūnui Gelūnui ir Lietuvos generaliniam konsului Niujorke p. Valdemarui Sarapinui. Padėkos žodis tenka ir didžiam Blato bičiuliui p. Viliui Kavaliauskui. Be jo pagalbos ši dovana nebūtų taip sklandžiai pasiekusi mano vyro tėvynės. Šiandien ir visados.


Iš anglų kalbos vertė LOLITA JABLONSKIENĖ

 

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Lapkričio

PATKPŠS

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30  

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30 31  

 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 6 iš 6 
0:45:15 Nov 21, 2011   
Nov 2010 Nov 2012
Sąrašas   Archyvas   Pagalba