Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2011-07-08 nr. 3339

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• MARIUS BUROKAS44
• TRUMPA KRONIKA
• KITAME NUMERYJE

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• PARODOS
• VAKARAI
• ĮVAIRŪS

ČESLOVO MILOŠO 100-MEČIUI 
• KORNELIJUS PLATELIS.
Česlovo Milošo gimtadienis Krasnagrūdoje
8
• O Vilniuje – Česlovo Milošo laiptai2

AKTUALIJOS 
• ASTRIDA PETRAITYTĖ.
Gausi ir prieskoninga puota Alantoje
13

KNYGOS 
• SKAISTĖ VILIMAITĖ.
Anapus vėjo
3
• MARIUS PLEČKAITIS.
Pamestos realybės vadelės
4
 PRANAS VISVYDAS.
Staigmenomis ir sąmoju permainingai toks pats
2
• NAUJOS KNYGOS4
• Bibliografijos ir knygotyros centras

TEATRAS 
• RIDAS VISKAUSKAS.
„Skrajojantys“ lėlių teatrų festivalio Kaune prisiminimai
• KRISTINA STEIBLYTĖ.
Kurioje rankovėje slepiasi stebuklas?
1

MUZIKA 
• BEATA LEŠČINSKA.
XV Vilniaus festivalis: su skoniu, be pompastikos
• VACLOVĄ AUGUSTINĄ kalbina RITA NOMICAITĖ.
Atminties laivai

DAILĖ 
• EGLĖ DEAN.
Jaunoji juvelyrika
• KAROLINA TOMKEVIČIŪTĖ.
Įvykio vietoje
3

PAVELDAS 
• REGINA RESNIK BLATAS.
Arbit Blatas

POEZIJA 
• POVILAS ŠARMAVIČIUS3
• DALIA JAZUKEVIČIŪTĖ4
• STASYS JUREVIČIUS4

PROZA 
• JONAS VAICEKAUSKAS.
Šokiai
2

VERTIMAI 
• AKSINIJA MICHAILOVA
• CESARE PAVESE.
Apie mitą, simbolį ir kita
1

(PA)SKAITINIAI 
• MINDAUGAS PELECKIS.
Angelas
122

KULTŪRA 
• Nauji žurnalo „Vilnius“ numeriai

IN MEMORIAM 
• ROMUALDAS KUNCA
1935 – 2011
1
• VALENTINAS KLIMAS
1958 – 2011

DE PROFUNDIS
sėdėjau šalia pasidėjus mylimojo lavoną
verpiau
(Ričardas Šileika)
 
• WOODY ALLEN.
Pinčako įstatymas
2

KNYGOS

Staigmenomis ir sąmoju permainingai toks pats

PRANAS VISVYDAS

[skaityti komentarus]

Amerikiečių avangardo tapytojas ekspresionistas Willemas de Kooningas teigė, kad su kiekviena nauja savo paroda keičiasi, bet išlieka toks pat. Dėl kolorito ir per daug komiškos, mėsiškos nuogų moterų kūnų ekspresijos jo saitas su XX a. 6–7 dešimtmečių dailiosios lyties tikrove sulaukė kritikų pripažinimo. Linksma darosi žiūrint į jo tapybą. W. de Kooningas ir kiti ekspresionistai tada bendravo su tokiais Niujorko avangardo poetais kaip Frankas O’Hara, Johnas Ashbery’s, Jamesas Schuyleris, Kenneth’as Kochas. Tuomet klestėjo abstraktusis ekspresionizmas.

Pasak Davido Lehmano, apie juos parašiusio studiją, juokas minėtiems poetams turėjo metafizinę reikšmę. Džiugios gyvenimo akimirkos, originalios staigmenos, kūrybinga ironija lengvino tikrovę, t. y. į aplinką buvo žiūrima taip, tarsi ji atsispindėtų gaubtame veidrodyje. Atseit, iškreipta. Verta paminėti garsiąją Johno Ashbery’o poemą „Self Portrait in the Convex Mirror“. Tai žaismingai įžvalgi meno analizė ilgomis eilutėmis.

O štai po ranka – naujas Gintaro Patacko poezijos rinkinys „Manęs nebus kai kada“. Čia poetas, septyniolikos rinkinių autorius, kaip ir minėtasis tapytojas, yra kitoniškas, bet charakteringai išlikęs toks pat –­ urbanistinis lietuvių kalbos reiškėjas, nevengiąs nei kandumo, nei moralistus šokiruojančių pokštų, nei absurdiško minčių dėstymo. Jis laisvas. Tokio pobūdžio avangardas G. Patackui ir dabar prie širdies. Oscaras Wilde’as yra pasakęs: „Menininko vertė priklauso nuo to, ką jis panaudoja. O panaudoja viską.“ Taip pat ir G. Patackas – įkvepia jį ir svetimžodžiai, ir banalybės bei barbarizmai. Sugeba jis iš bet kokios minties ar situacijos išgliaudyti neįprastą tekstą. Žinoma, G. Patackas formos verlibrine gimnastika neužsiima. Tenkinasi ketureiliais ar keturkampėmis strofomis, dažnais rimais. Taigi šiame rinkinyje jis pagal romėnų principus būtų klasikas. Horacijus pasakytų: „Ut pictura poesis.“ Bet turinio sąranga moderniai šiuolaikiškas. Dargi kaunietiškas.

Rinkinį sudaro šešios dalys: „Pradžios knyga“, „Psalmė 2“, „Lapės ir bambuko tęsinys“, „Žalgiris“, „Išėjęs miestas“ ir „Iš laiškų korintietėms“. Nepaisant istorinės mūšio rimties, „Žalgirio“ eilėraščiuose sąmojo yra daugiau nei kraujo... Būtent: „Į priekį stojo Smolensko pulkai / Greta šuoliavo ir totorių bėjai / Paties Alacho nuskusti plikai / O štai tada ir šlėktos sužibėjo“ (p.76). Judriam mūšiui, be abejo, tinka judrus ritmas. Jogailai stipriai kertama: „Jegomość Jogaila / Meldėsi palapinėje / Dulkindamas šventąją Jadvygą“ (p.76).

Šių metų „Poezijos pavasario“ almanache Ramūnas Čičelis teigia, kad gerą poetą galima pažinti iš pirmųjų jo kūrinių eilučių. Čia jis gausiai cituoja kelių šiuolaikinių pirmaeilių poetų pirmąsias eilutes. Nieko joms neprikiši – juk mes pasižymime skambiu poezijos lyrizmu. O man patinka, kai poetas savo temą pradeda dėstyti iš karto pagaudamas skaitytojo dėmesį. Tuo kaip tik ir pasižymi G. Patackas. Humorui skiria pirmumą, taiko ne į muzikinį skaitytojo pojūtį, bet į smalsų jo dėmesį. Poetas tuoj pat sudomina skaitytoją kokia nors įdomybe, „nesąmone“ ar linksmu karnavališku gestu. Minėtame almanache R. Čičelis prirašo daug pavyzdžių. Parinksiu ir aš iš „Manęs nebus kai kada“: „Suvalgyti savas rankas ir kojas“, „Šampanas baigėsi negaluoja žuvys“, „Užsimiršimas lyg užsikimšimas“, „Aš sapnavau, kad naktį buvo karas“, „Pro šalį mano vasara praėjo“, „Tie Jūrmalos plėšikai vėlei siaučia“, „Jei mano vyras būtų tavo vyras“, „Fabricijus yra labai protingas“, „Po susimąstymo einu į sauną“, „Ten buvo keturi jauni arabai“, „Ir aš žinau ką tau nepasakyti“, „Galiausia liko glaudės ir Fantomas“, „Prieš sprogdamas arbatinukas mąsto“, „Atletiška ši moteris gi buvo“, „Tai kartais būna rožė ir česnakas“, „Mačiau kadaise moterį ratuotą“, „Diena sunki kaip mestas buterbrodas“. Manau, šių pavyzdžių pakaks nusakyti keistą G. Patacko eilėraščių pradžių apčiuopiamumą. O pridūrus ir antrą eilutę, daug kur matoma pašėlusiai kibli įžanga, raginanti skaityti toliau ir patirti, kas čia vyksta. Kiekvienas juk norime dalyvauti šiame karnavale. Veržli G. Patacko kūryba ir sensacinga elgsena jau seniai yra karnavališka. Tik jam tinkamu būdu jis trokšta prajuokinti skaitytojus ir savo gerbėjus kauniečius. Deja, kai kuriuose šio rinkinio eilėraščiuose skaitytojas susiduria su padrika absurdiškų vaizdinių struktūra. Tada apie bet kokią estetinę pagavą nėra ko galvoti.

Pacituosiu dalį vieno iš suprantamesnių šio rinkinio kūrinių: „Kasdieną metamas į kasdienybę / nepatiriu moralinės žalos / kaskadininkų fiasko saulė žiba / O moterys negrįžta niekados / Negrįžta jauno riterio šešėlis / Įstrigęs tarp antrinių žaliavų / O juk šuoliavo šoko kaip pašėlęs / Kol neįvyko pirmas randevu“ (p. 96).

O kad jis – prisiekęs kaunietis, juolab artimas Laisvės alėjos užeigoms, jau seniai žinome. Ir šis bruožas jam nė kiek nekenkia. Juk retas poetas yra sulaukęs tiek šilto dėmesio iš Kauno žurnalistų kaip „Kurtizanijos“ autorius G. Patackas. Įspūdingų karnavališkų detalių jo gyvenime nestigo. Taigi juoko metafizika, nukrypstanti ir į satyrinį žanrą, tebelieka jam artima kaip Nemuno ir Neries santaka. Štai posmas iš eilėraščio „Išėjęs miestas“:


        Atrodo – viskas antrame plane
        Čia vyksta. Vėjas parke plėšikauna.
        Net mero skrybėlė nebenauja,
        Ko bepaklausi – rėkia: myliu Kauną!

                p. 81


 

Skaitytojų vertinimai


69430. britva- 2011-07-11 13:00
ak tas ugnikalnis Patauckas ar kunkuliuoti jam uždraus kas? nei prisikėlęs M.VAlančius, nei A.Bučys jo nesupančios:)

69431. klysta 2011-07-11 13:03
dėl Jogailos. Jam lenkai neleido. labai brangino. už tai Kulikovo mūšį jis laimėjo:... ir ne kalaviju, bet gudrumu. strategas)

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Lapkričio

PATKPŠS

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30  

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30 31  

 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 6 iš 6 
0:45:10 Nov 21, 2011   
Nov 2010 Nov 2012
Sąrašas   Archyvas   Pagalba