Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2011-07-08 nr. 3339

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• MARIUS BUROKAS44
• TRUMPA KRONIKA
• KITAME NUMERYJE

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• PARODOS
• VAKARAI
• ĮVAIRŪS

ČESLOVO MILOŠO 100-MEČIUI 
 KORNELIJUS PLATELIS.
Česlovo Milošo gimtadienis Krasnagrūdoje
8
• O Vilniuje – Česlovo Milošo laiptai2

AKTUALIJOS 
• ASTRIDA PETRAITYTĖ.
Gausi ir prieskoninga puota Alantoje
13

KNYGOS 
• SKAISTĖ VILIMAITĖ.
Anapus vėjo
3
• MARIUS PLEČKAITIS.
Pamestos realybės vadelės
4
• PRANAS VISVYDAS.
Staigmenomis ir sąmoju permainingai toks pats
2
• NAUJOS KNYGOS4
• Bibliografijos ir knygotyros centras

TEATRAS 
• RIDAS VISKAUSKAS.
„Skrajojantys“ lėlių teatrų festivalio Kaune prisiminimai
• KRISTINA STEIBLYTĖ.
Kurioje rankovėje slepiasi stebuklas?
1

MUZIKA 
• BEATA LEŠČINSKA.
XV Vilniaus festivalis: su skoniu, be pompastikos
• VACLOVĄ AUGUSTINĄ kalbina RITA NOMICAITĖ.
Atminties laivai

DAILĖ 
• EGLĖ DEAN.
Jaunoji juvelyrika
• KAROLINA TOMKEVIČIŪTĖ.
Įvykio vietoje
3

PAVELDAS 
• REGINA RESNIK BLATAS.
Arbit Blatas

POEZIJA 
• POVILAS ŠARMAVIČIUS3
• DALIA JAZUKEVIČIŪTĖ4
• STASYS JUREVIČIUS4

PROZA 
• JONAS VAICEKAUSKAS.
Šokiai
2

VERTIMAI 
• AKSINIJA MICHAILOVA
• CESARE PAVESE.
Apie mitą, simbolį ir kita
1

(PA)SKAITINIAI 
• MINDAUGAS PELECKIS.
Angelas
122

KULTŪRA 
• Nauji žurnalo „Vilnius“ numeriai

IN MEMORIAM 
• ROMUALDAS KUNCA
1935 – 2011
1
• VALENTINAS KLIMAS
1958 – 2011

DE PROFUNDIS
sėdėjau šalia pasidėjus mylimojo lavoną
verpiau
(Ričardas Šileika)
 
• WOODY ALLEN.
Pinčako įstatymas
2

ČESLOVO MILOŠO 100-MEČIUI

Česlovo Milošo gimtadienis Krasnagrūdoje

KORNELIJUS PLATELIS

[skaityti komentarus]

iliustracija
Poetų agora: Anthony’s Miloszas,
moderatorė Irena Grudzińska-Gross,
Adamas Zagajewskis, Marcelijus
Martinaitis, Alicja Rybałko Krasnagrūdos dvaro fone. Ant frontono Oskaro
Milašiaus citata: „Vargas tam, kuris išėjęs negrįžta.“

Antano A. Jonyno nuotrauka

„Milošo kelias“, iš Vilniaus nusidriekęs per Kauną, Šetenius, birželio 30-ąją, poeto gimimo dieną, pasibaigė Krasna­grūdoje, atstatytame Milošų giminės dvare, esančiame už 9 kilometrų į šiaurės rytus nuo Seinų, kur šia proga buvo atidarytas Tarptautinis dialogo centras. Visą šį renginį organizatoriai paskyrė Lenkijos pirmininkavimo Europos Sąjungoje pradžiai pažymėti. Atidarymas buvo iškilmingas: kalbėjo Lenkijos Respublikos Prezidentas Bronisławas Komorowskis, Lenkijos Respublikos mokslo ir studijų ministrė Barbara Kudricka, Lietuvos kultūros ministras Arūnas Gelūnas, Lietuvos Respublikos Prezidentės patarėja Virginija Būdienė, poeto sūnus Anthony’s Miłoszas. Įsiminė Prezidento linkėjimas panašų centrą įsteigti ir Lietuvoje, kad būtų gyvesnis lietuvių ir lenkų dialogas. Pagalvojau, kad Šeteniuose ir dabar yra panašus centras, bet tokia asmenybė kaip Paribio fondo pirmininkas ir „Paribys – menų, kultūrų, tautų“ centro direktorius Krzysztofas Czyżewskis, padedamas savo žmonos Małgorzatos, per 20 metų sugebėjęs Seinus paversti pasaulinės reikšmės kultūros centru ir atstatyti Krasnagrūdos dvarą, gali rastis tik iš savęs, tik savo iniciatyva, tik savo paties valia įgyvendinti ilgai puoselėtą viziją.

Iškilmingoji dalis baigėsi dvaro patalpose atidarius parodą „Tėvynės ieškojimas: Česlovo Milošo liudijimai ir pranašystės“ (įdomus nuotraukų, Č. Milošo eilėraščių lenkų, lietuvių ir anglų kalbomis rinkinys).

Paskui vyko Europos agora – renginys, kurį sudarė trys dalys: filosofų agora „Svetingoji Europa“, poetų agora „Europos vaikai“ ir menininkų agora – Seinų bazilikoje buvo atliekama Niujorke gyvenančio baltarusių kompozitoriaus Wlado Marhuletso oratorija „Sugrįžimas“. Filosofų agoroje diskutavo Zygmuntas Baumanas, Cezaris Wodzińskis ir Michałas P. Markowskis. Pirmasis kalbėjo apie Europos sampratą ir jos ateities perspektyvas, kiti du, cituodami šiuolaikinius filosofus (J. Derrida, H. G. Gadamerį) ir Bibliją, nagrinėjo šeimininko ir svečio (kito, priešo) sąvokas, jų santykius ir ateities perspektyvas. Poetų agoroje dalyvavo A. Miło­szas, puikiai skaitęs savo tėvo eilėraščius ir jų vertimus į anglų kalbą, Adamas Zagajewskis, Marcelijus Martinaitis ir Alicja Rybałko. A. Zagajewskis savo eilių neskaitė, bet, prisiminęs filosofų diskusijas, kalbėjo apie Č. Milošo turėtą šeimininko (lenkų literatūros, poezijos, savo laiko istorijos) jausmą, kuris poetui senstant silpnėjo, kol prieš mirtį visai išnyko. Šį faktą A. Zagajewskis įvertino teigiamai, nes, pasak jo, poetas negali būti šeimininkas, jis visada ir visur tėra svečias. A. Mi­łoszas tokį požiūrį bandė užginčyti, sakydamas, kad tėvas dažnai kalbėdavo su paslėpta ironija ir niekada šeimininku nesijautė, o jo pasaulėjauta nesikeitė. Bent jau A. Miłoszas nepajutęs, kad tėvo kūryboje būta lūžio. Bet ši įdomi diskusija turėjo pasibaigti, nes toliau eiles skaitė M. Martinaitis ir A. Rybałko.

iliustracija
Krzysztofas Czyżewskis ir
Marcelijus Martinaitis

Antano A. Jonyno nuotrauka

Liepos 1–2 dienomis Seinų baltojoje sinagogoje vyko simpoziumas „Gimtosios Europos vizijos“, kuriame dalyvavo daug Č. Milošo kūrybos tyrinėtojų, literatūros kritikų, poeto bičiulių ir buvusių studentų iš viso pasaulio. Visų jų nevardysiu, daugiau sužinoti norintiems skaitytojams galiu pasiūlyti apsilankyti tink­lalapyje http://pogranicze.sejny.pl, kur galima rasti ne tik detalias „Milošo kelio“ per Lietuvą ir Lenkiją programas, bet ir platesnius aprašymus, lenkų spaudos atsiliepimus ir vaizdinę medžiagą. Pasidalysiu tik bendrais įspūdžiais.

Diskusijos vyko dviem pagrindinėmis kryptimis: apie pačią gimtosios Europos sąvoką ir apie Č. Milošo gyvenimo pasirinkimus, sutapusius su tragiškais ir lemtingais Europos įvykiais. Diskusijos parodė, kad lenkų intelektualai Č. Milošo kūrybą apmąsto labai išsamiai ir intensyviai, tačiau vertina nevienareikšmiškai. Žinoma, niekas nesiginčija, kad tai didis mąstytojas ir poetas, bet jo esė knygose esama labai atvirų ir tiesių pasisakymų lenkams skaudžiais istorijos klausimais, kurių vienareikšmiškai vertinti ir neįmanoma. Pats skaudžiausias – Varšuvos sukilimas, per kurį nacių kariuomenė išžudė visą lenkų inteligentijos žiedą, už upės kantriai lūkuriuojant Stalino divizijoms. Č. Milošas sukilimą laikė klaida, o nurodymą jį pradėti davusios Emigracinės vyriausybės Londone veiksmus – trumparegiškais, jeigu ne nusikalstamais. Bet ar tada kas nors priklausė nuo poeto valios? Gal tai daugiau priklausė nuo kito, save lietuviu vadinusio poeto – Adomo Mickevičiaus: būtent tada ir taip atsisveikinta su romantizmu.

iliustracija
Palivarko vaizdas
Antano A. Jonyno nuotrauka

Be to, pats Č. Milošas, dar studijuodamas Vilniuje, garsėjo kairiosiomis pažiūromis, nors su komunistais niekada ir nesusidėjo, skepsiu tuometės Lenkijos vyriausybės atžvilgiu, o sovietams okupavus Lenkiją, kurį laiką „flirtavo“ su Lenkijos Liaudies Respublikos valdžia ir dirbo jos diplomatu, kol Paryžiuje paprašė politinio prieglobsčio. Tad peno diskusijoms netrūko. Kartais kalbėtojai leisdavosi ir į tokius niuansus – kaip poetas vienu ar kitu metu pasielgė, ką ir kodėl galėjo galvoti bei jausti elgdamasis taip, o ne kitaip – išvados nejučia virsdavo hipotezėmis.

Gimtoji Europa taip pat nebuvo pamiršta. Kas ji „graikui“ (kultūros paveldo prasme) Č. Milošui, kodėl jis ją siekė „apglėbti“, tarsi suvienyti? Kodėl stengėsi vakariečiams išaiškinti, kas ta Vidurio ir Rytų Europa, kai naujausiųjų laikų istorija tokį aiškinimą buvo taip apsunkinusi? Tėvynės ieškojimas? Emigranto kompleksas? Skola tiems keliams, kurių nepasirinko? Noras pasiteisinti?

Lietuviai, dalyvavę diskusijose – Egidijus Aleksandravičius ir Leonidas Donskis – iš bendrojo konteksto „neiškrito“ ir nesileido į Lietuvoje vis dar nenusibodusias „paskutinio LDK piliečio“ lietuviškumo kontempliacijas. Pirmasis atkreipė dėmesį į gimtosios Rytų Europos žemes, iš kurių gyventojai buvo ištremti, o į jų vietą atkelti kiti, su visai kitokia istorine patirtimi ir mentalitetu, o pasilikusieji ne visada adekvačiai suvokdavo tikrovę. Antrasis kalbėjo apie Č. Milošo pastangas paaiškinti Vakarams, kurių literatūrose Rytų Europa vis dar buvo Lokių ir Drakulų žemė, kas ta antroji jos pusė, kuri šiandien, bent jau omenyje turint Baltijos šalis, atrodo stabilesnė ir saugesnė už vakarietiškąją. Šiaip ar taip, vaikystė ir jaunystė dosniai pamaitina kiekvieno poeto kūrybą, todėl lietuviškajai Č. Milošo recepcijai, manau, dar esama daug erdvės.

Mane stebino visų oratorių sugebėjimai. Kalbos buvo ištobulintos, sąmojingos, aistringos (vos keletas pranešimų skaityta iš popieriaus). Tai suteikė simpoziumui ypatingą intelektualinės puotos atmosferą.


 

Skaitytojų vertinimai


69506. aHa2011-07-13 18:47
betrūko tik Tomaševskio. Jis matomai tuo metu dalyvavo Arnmija Krajova Vilniaus užėmimo metinėse.

69507. britva- 2011-07-13 19:16
"""Pats skaudžiausias – Varšuvos sukilimas, per kurį nacių kariuomenė išžudė visą lenkų inteligentijos žiedą, už upės kantriai lūkuriuojant Stalino divizijoms. Č. Milošas sukilimą laikė klaida, o nurodymą jį pradėti davusios Emigracinės vyriausybės Londone veiksmus – trumparegiškais, jeigu ne nusikalstamais."""" ----- Iš vienos pusės, gali pagalvoti, kad lenkams apvaizda skaudžiai atmokėjo už iš lietuvių atplėštą sostinę - 85 procentai sunaikintos Varšuvos, 200 000 žuvusių geriausių patriotų, jaunimo, inteligentų, kurie nenorėjo tapt Rusijos vasalais. Šį skaičių žuvusiųjų, kai kurios jėgos stengiasi pamažinti iki 1 500.

69508. samokslas?2011-07-13 19:36
Jaltoje jau buvo pasidalinta Europa. Rusija laukė kol naciai sunaikins Lenkijos patriotus. Kažkas neleido ir I lenkų emigrantų armijai eit į talką sukilėliams. Vadinasi taikinys iš abiejų pusių - patriotai.

69510. biss2011-07-13 19:55
TAs metas , kai Milašius "flirtavo“ su Lenkijos Liaudies Respublikos valdžia ir dirbo jos diplomatu," matyt ir buvo laikas, kai Milašius slėpė savo tikrąją tapatybę ir buvo priėmęs savo močiutės iš mamos pusės pavardę ir vadinosi Siruts (Močiutė - Sirutytė)

69588. POW atminimo globos Suvalkų skyrius2011-07-15 15:18
Tai dėkui p. Marceliuszui Martynojcui, kad Krasnagrūdoje pasėdėjo, pasižiūrėjo, pasifotografavo ir nieko nepamatė.

69589. POW atminimo globos Suvalkų skyrius2011-07-15 15:23
I autorowi - panu Korneliuszowi Plateluszowi tez.

69592. bravo!2011-07-15 16:06
POW, bravo:)) :)) :)) į dešimtuką

69602. kan POW2011-07-15 21:47
Ne tez, o rowniez, lenkuti.:)

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Lapkričio

PATKPŠS

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30  

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30 31  

 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 6 iš 6 
0:45:08 Nov 21, 2011   
Nov 2010 Nov 2012
Sąrašas   Archyvas   Pagalba