Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2011-07-08 nr. 3339

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• MARIUS BUROKAS44
• TRUMPA KRONIKA
• KITAME NUMERYJE

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• PARODOS
• VAKARAI
• ĮVAIRŪS

ČESLOVO MILOŠO 100-MEČIUI 
• KORNELIJUS PLATELIS.
Česlovo Milošo gimtadienis Krasnagrūdoje
8
• O Vilniuje – Česlovo Milošo laiptai2

AKTUALIJOS 
 ASTRIDA PETRAITYTĖ.
Gausi ir prieskoninga puota Alantoje
13

KNYGOS 
• SKAISTĖ VILIMAITĖ.
Anapus vėjo
3
• MARIUS PLEČKAITIS.
Pamestos realybės vadelės
4
• PRANAS VISVYDAS.
Staigmenomis ir sąmoju permainingai toks pats
2
• NAUJOS KNYGOS4
• Bibliografijos ir knygotyros centras

TEATRAS 
• RIDAS VISKAUSKAS.
„Skrajojantys“ lėlių teatrų festivalio Kaune prisiminimai
• KRISTINA STEIBLYTĖ.
Kurioje rankovėje slepiasi stebuklas?
1

MUZIKA 
• BEATA LEŠČINSKA.
XV Vilniaus festivalis: su skoniu, be pompastikos
• VACLOVĄ AUGUSTINĄ kalbina RITA NOMICAITĖ.
Atminties laivai

DAILĖ 
• EGLĖ DEAN.
Jaunoji juvelyrika
• KAROLINA TOMKEVIČIŪTĖ.
Įvykio vietoje
3

PAVELDAS 
• REGINA RESNIK BLATAS.
Arbit Blatas

POEZIJA 
• POVILAS ŠARMAVIČIUS3
• DALIA JAZUKEVIČIŪTĖ4
• STASYS JUREVIČIUS4

PROZA 
• JONAS VAICEKAUSKAS.
Šokiai
2

VERTIMAI 
• AKSINIJA MICHAILOVA
• CESARE PAVESE.
Apie mitą, simbolį ir kita
1

(PA)SKAITINIAI 
• MINDAUGAS PELECKIS.
Angelas
122

KULTŪRA 
• Nauji žurnalo „Vilnius“ numeriai

IN MEMORIAM 
• ROMUALDAS KUNCA
1935 – 2011
1
• VALENTINAS KLIMAS
1958 – 2011

DE PROFUNDIS
sėdėjau šalia pasidėjus mylimojo lavoną
verpiau
(Ričardas Šileika)
 
• WOODY ALLEN.
Pinčako įstatymas
2

AKTUALIJOS

Gausi ir prieskoninga puota Alantoje

ASTRIDA PETRAITYTĖ

[skaityti komentarus]

iliustracija
Prof. Algis Mickūnas
išnaudoja pertraukėlę...

Autorės nuotrauka


Tęsinys. Pradžia 26 numeryje


Česlovo Milošo jubiliejus, jo metai, suprantama, neliko nepagerbti ir „Santaroje“. Skaityta jo poezija, rodyta dokumentinių filmų programa (pora Poeto brolio Andrzejaus Miłoszo juostų, taip pat Juozo Javaičio „Czesławo Miłoszo sugrįžimas“ (1993) bei Vytauto Damaševičiaus ir Juozo Matonio „Czesławo Miłoszo Vilnius“ (2007)).

Apie šį, Šeteniuose gimusį, Poetą kalbėta ir sesijoje „Lietuviškos galvos“ –­ Viktorija Daujotytė ir Mindaugas Kvietkauskas pristatė vos prieš kelias dienas pasirodžiusią savo knygą „Lietuviškieji Česlovo Milošo kontekstai“, Algirdas Avižienis, kėlęs klausimą, „kaip Czes­ławas Miłoszas galėtų pasiekti šiandienos jaunimą“, kartu prisiminė ir bendravimą su Poetu... Prasmingai virš šių (ir ne tik šių) intensyvios programos segmentų pleveno vadovų, pirmiausia Dariaus Kuolio, džiugiai iš dulkėmis apnešto Istorijos butelio vis iššaukiama LDK dvasia… Į būtinumą, geidžiamumą puoselėti LDK dvasią nekart apeliuota taip, kad po Ryšardo Gaidis pranešimo „Lenkai, lietuviai ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės tradicija“ (kuriame atidžiau žvilgtelėta į Vilniaus krajovcų pastangas puoselėti šią tradiciją) vieno iš klausytojų –­ regis, svečio iš JAV –­ sutrikimo kupinas klausimas „Kodėl kalbama apie LDK atkūrimą, o ne apie egzistuojančią Europos Sąjungą?“ buvo visai natūralus. Pranešėjas, regis, šios interpretacijos gerokai nustebintas, skubėjo paaiškinti, kad tai nesusipratimas, niekas LDK atkurti nežada… Bet jis, ko gero, apsiribojo vien savojo pranešimo „raide“, neįterpdamas jos į bendrą LDK dvasios šlovinimo kontekstą, juk kartais išties sukirbėdavo: ar tik organizatoriai to „filologinio projekto“ – Lietuvos – nevertina kaip nuostolių ir praradimų varianto?..

Gal paskiro fakto ir nebūtina visad sieti su kontekstu. Darkart šis klausimas iškilo jau post, pirmadienį, atsivertus visai šviežius „Kultūros barus“ ir juose radus pradėtą publikuoti Algio Mickūno pranešimą „Lietuviškos kalbos pasaulis“. Juk D. Kuolys perspėjo, kad netikėtą, A. Mickūnui nebūdingą pasisakymą reikia vertinti atsižvelgus į bendrą kontekstą (visų filosofo darbų? Jo ankstesnių pranešimų „Santaroje“?), taip tarsi ragindamas šio lietuvių kalbos pašlovinimo nepriimti už gryną pinigą… Bet kažin ar autorius iš žurnalo skaitytojų reikalauja žinoti asmeninius (tegu ir profesinius) jo kontekstus, o gal tiesiog siūlo – imkit mane ir skaitykit? O kalbėta (ir rašoma) pakiliai, pasitelkiant ir lietuvių kalbos unikalumą pripažinusius autoritetus (pvz., G. E. Lesingą, J. W. Goethę, J. G. Herderį), ir šį unikalumą liudijančią empiriką (mažybinių variantų galimybės! Liaudies dainų subtilumas!). Anot „Santaros“ veterano, lietuvių kalba ne kalba apie pasaulį, bet kalba pasaulį... A. Mickūnas, buvęs Ohajo universiteto profesorius, jau seniai talkininkaujantis ir Lietuvos universitetuose, savo moksliniais interesais aprėpiantis plačią erdvę (taip pat ir geografinę – civilizacijų komparatyvistika viena iš tiriamųjų jo sričių), tikrai galėtų pretenduoti į Lietuviškos galvos titulą – tokioms ne tik savo, bet ir Lietuvos vardą pasaulyje skelbusioms galvoms buvo skirta kone pusė šiemetės „Santaros“.

Tiesa, girdėjosi ir skeptiškų balsų dėl didžiųjų pasaulio vardų savinimosi, lietuvinimo – štai lietuviškųjų Č. Milošo kontekstų ieškojimai užkliuvo Arūnui Sverdiolui... Bet juk ir visuomenei, ir mokslininkams būtų galima priekaištauti, jei nuo didžiųjų pasaulio piliečių būtų atsiribojama, jei jie būtų išstumiami į svetimųjų teritoriją... Tikrai dėmesingai gausios auditorijos buvo išklausyti pranešimai ir apie Mariją Gimbutienę, ir apie Julių Greimą, ir apie Aleksandrą Štromą. Ingė Lukšaitė, aptardama M. Gimbutienės tėvynės ieškojimą, turėjo galimybę ne tik moksliniu žvilgsniu aprėpti archeologiniais tyrimais, jų lyginamąja analize paremtą matristinės Europos proistorės koncepciją, bet ir pasakojimą nuspalvinti subjektyvia informacija – pasiremti asmeniniais didžiosios archeomitologijos pradininkės laiškais (matyt, rašytais pranešėjos mamai Meilei Lukšienei).

Kęstutis Nastopka ir Nijolė Keršytė, gvildendami klausimą „Kam Greimas Lietuvai?“ ir vienas kitą papildydami, labiau susitelkė ne ties šio paryžiečio asmenybe, o ties semiotikos perspektyvomis – klausimas, ar ši metodologija „neišėjo iš mados“, išties pakibo...

iliustracija
Santariečiai pie Alantos dvaro
Autorės nuotrauka

Užtat A. Štromo asmenybė atsiskleidė visu savo didumu – nors Leonidas Donskis buvo užsibrėžęs kalbėti tik apie jo „idėjas nūdienos Lietuvos dilemų kontekste“, bet prieš akis iškilo ne tik neprilygstamas politologas, sovietologijos autoritetas, bet ir taurus humanistas.

Lietuviškoms galvoms – taigi pasaulyje garsioms – atstovavo ir Ričardas Gavelis, pristatytas literatūrologės Violetos Kelertienės, pastaruoju metu itin populiarinančios (ir JAV, ir Lietuvoje) šio rašytojo kūrybą. „Klajonė po Ričardo Gavelio romanus“ – taip vadinosi pranešimas, ir išties buvo apžvelgti visi septyni romanai nuo „Vilniaus pokerio“ iki „Sun-Tzu gyvenimo šventame Vilniaus mieste“. Kolonijinio ir postkolonijinio (Lietuvos) gyvenimo kritika – tai, regis, pripažinta didžiausiu šio rašytojo nuopelnu.

Vis dėlto meno, kultūros (siaurąja prasme) klausimų analizė šįkart liko istorinių ir visuomeninių-politinių refleksijų paribyje (nors „Santarą“ ir užbaigė trumpa sesijėlė „Apie menus“, bet nei informatyvi Vaido Jauniškio kalba apie „Sceną naujoje ir senoje tikrovėje“, nei gausiai aviacinėmis metaforomis ir ekonominėmis asociacijomis apipinti ir gana padriki Skaidros Trilupaitytės svarstymai „Apie kietą ir minkštą nusileidimą, arba muziejai ir krizė kultūroje“ netapo ryškiausiu renginio akcentu). Vis dėlto „meninė“ intriga megzta ir Istorijos bare –­ ciklui pranešimų, skirtų XIII a. „mįslėms“, vadovavęs (ir jį inspiravęs) Kazys Almenas savajai „mįslei“ išties suteikė literatūrinį hipotetinių įvykių siužetą, jo herojui net suteikdamas Almeno vardą (iš tikrųjų minimą tarp to laikotarpio karvedžių). Regis, nesitikėta rasti konkrečių šių mįslių sprendimų –­ labiau siekta iš užmaršties glūdumos iškelti intriguojančius faktus, personas... Štai istorinių nuotykių romanų autorius ir leidėjas K. Almenas gvildeno klausimą, „kodėl sunkias Plocko katedros duris išsigabenome sveikas“, sekdamas šio karo grobio keliu iš Lenkijos, per Lietuvą, iki Novgorodo. Istorikas Rimvydas Petrauskas, spręsdamas mįslę, „kodėl nukirsdinome Mazovijos valdovą Ziemovitą“, akcentavo, kad tokia lietuvių žygio į Mazovijos kunigaikščio dvarą (dabartinės Varšuvos apylinkėse) baigtis nebuvo tipiška to meto karams – vadai paprastai būdavo imami į nelaisvę; galbūt tai buvęs ritualinis veiksmas... O kiek netikėtame vaidmenyje pasirodžiusiam literatūrologui Algimantui Bučiui, pristačiusiam „Pirmąją mūsų šventąją“, rūpėjo, „ar Charitina Lietuvaitė galėjo būti Tautvilo sesuo?“ Kad ir kieno sesuo ji būtų, bet suteikta galimybė nors akies krašteliu žvilgtelėti į nežinomą tolimų laikų personažą intrigavo... Po mirties graikų ortodoksų šventąja paskelbta Charitina Lietuvaitė, anot pranešėjo, Lietuvoje nežinoma ne tik dėl menkai apie ją išlikusių žinių, bet ir dėl katalikų tradicijos: nepripažinti ortodoksų šventųjų...


Šiemetėje „Santaroje“ žvilgsnis į tolius ir gelmes buvo suderintas su dėmesiu „mažajai istorijai“ (juk iš jos ir kyla Č. Mi­lošo pabrėžtasis „namų patriotizmas“) –­ vieną vakarą surengta ekskursija į Alantos dvarą, apsuptą erdvaus parko su tvenkinėliais (aplankyti juose šeimininkaujančią gulbių porą santariečiai išsiruošdavo ir per trumpas atokvėpio valandėles). Puikiai restauruotas dvaras, atliekantis ir muziejaus, ir parodų salės, ir bibliotekos, ir, matyt, reprezentacinių rūmų funkcijas, dabartinį neoklasicistinį pavidalą įgavo XIX a. viduryje. Gausiam susidomėjusiųjų būriui dvaro istoriją pristačiusi Molėtų muziejaus direktorė Viktorija Kazlienė vaizdingai nupiešė paskutinio savininko –­­ Tadeušo Pomarneckio – portretą: pono, kalbėjusio ne tik lenkų, bet ir kitomis – tik ne lietuvių – kalbomis, Alantoje vasarojusio, žiemas leidusio Nicoje, aistringo kolekcininko, sukaupusio didžiulę porceliano kolekciją, nors jo biografijoje likę ir legendomis apipintų neaiškumų...

O jau „Santaros“ susiėjimą atsisveikinant užbaigus Lietuvos himnu – „Tautiška giesme“, išsisklaidė net nuogąstavimai, kad praeities didybė ir šiandienos polilogiškumai ima gožti Lietuvą, Tėvynę mūsų...


 

Skaitytojų vertinimai


69420. kas galėtų paaiškinti? 2011-07-11 11:07
Kas norėta pasakyti šiuo sakiniu: ""Bet jis, ko gero, apsiribojo vien savojo pranešimo „raide“, neįterpdamas jos į bendrą LDK dvasios šlovinimo kontekstą, juk kartais išties sukirbėdavo: ar tik organizatoriai to „filologinio projekto“ – Lietuvos – nevertina kaip nuostolių ir praradimų varianto?...

69422. summa erotika2011-07-11 11:45
Apie A. Mickūną išgirdau pirmą kartą. Internete radau, kad leidyklos „Apostrofa“ atstovė Giedrė Kadžiulytė kartą pasakiusi A. Mickūnui: „Esi labai aistringas, todėl parašyk tokią knygą.“ Taip filosofijos profesorius parašė erotinę knygą "Summa Erotika". Netikiu, kad joje būtų gilių minčių. Giliausia nebent ši:„Kiekvienas reiškinys, veiksmas yra įdomiausias ir vykstantis tik vieną kartą. Mes paliekame kosmose pėdsakus, kurių niekas nebepakartos, todėl viskas yra įdomu ir pasaulis nėra toks blogas, kokį mes nuduodam". Kuriai galima tik p[ritarti, nes už mūsų pasaulio neigiamą matymą daugiausiai atsakinga yra medija.

69424. hmm..2011-07-11 12:11
Donskio pozicija man aiški. Pasinaudodamas LDK kaip pavyzdžiu, bando įteigti lietuviams, kad multikultūriškumas yra aukštesnis gėris nei etnokultūriškumas, multikalbystė geriau, nei lietuvių kalba ir kosmopolitizmas geriau nei tautiškumas. Tačiau nėra jokio kosmopolitizmo. Tautiškumą nacizmui bando prilyginti tik dar didesni nacionalistai. Donskiai gina savo nacijos interesus, uspaskichai savo, tomaševskiai savo. ir visi jie vienoje neoliberalų frakcijoje EP. Bet kodėl mūsų gerb. Kuolys su jais? man neaišku. už ką tad jis susikirto su Siaurusevičiumi? Kuris globoja panašius kosmopolitizmo propagandistus kaip V.Savukyną, Mitę, Drungą ir kt?

69427. runkelis2011-07-11 12:41
tikslas yra įterpti mažas tautas į globalų, Išrinktosios tautos valdomą pasaulį, o paskui mažąsias tautas ištrinti dideliame kaTILE.

69438. kremblys2011-07-11 13:49
"po Ryšardo Gaidis pranešimo" - ar čia privalomosios lietuvių naujakalbės ES`e (po Gelūno-Tamošausko "lt kalbos" reformos, integruojant ją į Vilniaus kraštą)apraiška, ar ldkistų ("senlietuvių")kultūros palikimas?

69439. runkeliui2011-07-11 13:54
o kas ta "išrinktoji tauta"?

69446. kas ČIA PER VELNIAVA šitoje pasviietėje?2011-07-11 16:09
KĄ TIK IŠLINDO LANGAS SU DVIEM ŽODŽAIS : CULTURE LT IR PASIRAŠYKIT. Langą uždaryt įmanoma buvo tik nuspaudus OK. Vadinasi pasirašiau. Vadinasi visi mano duomenys žinomi. Internete susiradau, kad tai visiems šitokia prievarta PERŠAMA PETICIJA DĖL INTRNETINĖS VYRIAUSYBĖS (GOV.LT) PERŠAMO ELEKTRONINIO BALSAVIMO. Peticiją pasirašė tokia publika: Siekdami, kad būtų sudaryta galimybė rinkimuose balsuoti internetu, reikalaujame, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir Lietuvos Respublikos Seimas: 1) patvirtintų balsavimo internetu koncepciją; 2) priimtų Savivaldybių tarybų įstatymo, Seimo rinkimų įstatymo, Prezidento rinkimų įstatymo, Rinkimų į Europos Parlamentą įstatymo, Referendumo įstatymo pataisas, įteisinančias balsavimą internetu kaip papildomą balsavimo būdą. Informacinis e-peticijos partneris – naujienų portalas „DELFI“. E-peticijos iniciatoriai ir jai pritariantys: Vytautas Grubliauskas - Lietuvos Respublikos Seimo narys Jonas Okunis - Lietuvos studentų sąjungos prezidentas Petras Auštrevičius - Lietuvos Respublikos Seimo narys Martynas Starkus - Prodiuseris ir laidų vedėjas Edgaras Leichteris - Žinių ekonomikos forumo direktorius Vytautas Vitkauskas - Asociacijos „Infobalt“ prezidentas Darius Mileris-Nojus - Dainininkas, šiuo metu gyvenantis Airijoje Leonidas Donskis - Filosofas, eseistas, kultūros kritikas, aktyvus visuomenės veikėjas Kaip man atsiimti parašą? Ar kreiptis į Nacionalinįo saugumo pirmininką Anušauską? Kas čia su mumis visišką durnių volioja? Ar vėl tas Mykolas OK - Kazarinas su savo atviro kodo Lietuvai (iš Didžiojo Brolio bendro kompiuterio?) siautėja? Ar kiti gavo tokius pranešimus?

69447. ?2011-07-11 16:11
o nerinktoje, bet gal Donskio atrinktoje e-valdioje bene pusę užsieniečių. Na kas mes jam? pjaut vedamos avys ar ką?

69452. to `kas galetų paaiškinti`2011-07-11 18:28
bendras paaiškinimas: linksmųjų senelių prieglaudoje kol kas nieko naujo.

69457. senis2011-07-11 21:28
Vienas mire, du gyvi dar.

69537. Girdas2011-07-14 10:45
O reportažas, seneli, geras. Perskaičiau ir tarsi buvau Alantoje, daug ką įdomaus girdėjau.

69620. Ai2011-07-16 10:46
tas Bučys fantazierius. Na, bet reikia ir tokių.

69637. Girdas2011-07-18 08:44
Tai ką tiria Algimantas Bučys yra vertinga ne tik literatūrologijai, bet ir užpildo baltas dėmes autentiškoje mūsų istoriografijoje.

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Lapkričio

PATKPŠS

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30  

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30 31  

 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 6 iš 6 
0:45:01 Nov 21, 2011   
Nov 2010 Nov 2012
Sąrašas   Archyvas   Pagalba