Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2011-07-08 nr. 3339

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• MARIUS BUROKAS44
• TRUMPA KRONIKA
• KITAME NUMERYJE

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• PARODOS
• VAKARAI
• ĮVAIRŪS

ČESLOVO MILOŠO 100-MEČIUI 
• KORNELIJUS PLATELIS.
Česlovo Milošo gimtadienis Krasnagrūdoje
8
• O Vilniuje – Česlovo Milošo laiptai2

AKTUALIJOS 
• ASTRIDA PETRAITYTĖ.
Gausi ir prieskoninga puota Alantoje
13

KNYGOS 
• SKAISTĖ VILIMAITĖ.
Anapus vėjo
3
• MARIUS PLEČKAITIS.
Pamestos realybės vadelės
4
• PRANAS VISVYDAS.
Staigmenomis ir sąmoju permainingai toks pats
2
• NAUJOS KNYGOS4
• Bibliografijos ir knygotyros centras

TEATRAS 
• RIDAS VISKAUSKAS.
„Skrajojantys“ lėlių teatrų festivalio Kaune prisiminimai
• KRISTINA STEIBLYTĖ.
Kurioje rankovėje slepiasi stebuklas?
1

MUZIKA 
• BEATA LEŠČINSKA.
XV Vilniaus festivalis: su skoniu, be pompastikos
• VACLOVĄ AUGUSTINĄ kalbina RITA NOMICAITĖ.
Atminties laivai

DAILĖ 
 EGLĖ DEAN.
Jaunoji juvelyrika
• KAROLINA TOMKEVIČIŪTĖ.
Įvykio vietoje
3

PAVELDAS 
• REGINA RESNIK BLATAS.
Arbit Blatas

POEZIJA 
• POVILAS ŠARMAVIČIUS3
• DALIA JAZUKEVIČIŪTĖ4
• STASYS JUREVIČIUS4

PROZA 
• JONAS VAICEKAUSKAS.
Šokiai
2

VERTIMAI 
• AKSINIJA MICHAILOVA
• CESARE PAVESE.
Apie mitą, simbolį ir kita
1

(PA)SKAITINIAI 
• MINDAUGAS PELECKIS.
Angelas
122

KULTŪRA 
• Nauji žurnalo „Vilnius“ numeriai

IN MEMORIAM 
• ROMUALDAS KUNCA
1935 – 2011
1
• VALENTINAS KLIMAS
1958 – 2011

DE PROFUNDIS
sėdėjau šalia pasidėjus mylimojo lavoną
verpiau
(Ričardas Šileika)
 
• WOODY ALLEN.
Pinčako įstatymas
2

DAILĖ

Jaunoji juvelyrika

EGLĖ DEAN

[skaityti komentarus]

iliustracija
Parodos fragmentas
Nuotrauka iš „Argentum“ galerijos archyvo


Šiuo metu „Argentum“ galerijoje veikia VDA Telšių dailės fakulteto Metalo plastikos katedros juvelyrikos ir kalvystės specializacijos studentų kursinių ir baigiamųjų darbų paroda. Čia kūrybinius ieškojimus pristato dvylika dar visai jaunų autorių. Parodoje neišvysime visų studentų kūrinių. Tačiau verta pažymėti, kad jų gynimai buvo įdomūs, patvirtinantys Telšių dailės fakulteto specifiką VDA sistemoje. Išskirčiau Andriaus Gudišausko baigiamąjį darbą „Individo kaukės ir objektai“, Astos Šimkevičienės socialinį projektą „Telšių poetų eilėraščiai autobusų stotyje“.

Parodoje pristatyti nepaprastai įvairūs jaunieji kūrėjai – nuo Karolio Kaunecko filosofinių „Žiedo ribų paieškų“ iki gilaus autentiškumo įspūdį paliekančių Giedrės Anuškevičiūtės „Saldainių“ ar Kotrynos Vaitekūnaitės „Kaulų“, primenančių paleozojinės eros liekanas. Stebina VDA studentų ir absolventų darbų meistriškumas, pasirinktos formos valdymas, laisvas ir drąsus elgesys su įvairiomis medžiagomis, originalios koncepcijos.

Karolis Kauneckas auksinius žiedus savitai inkrustuoja auksiniais makro objektais, architektūriniais elementais, kurie juvelyrikoje yra gana netikėti. Pavyzdžiui, lakoniška vestuvinio žiedo forma numato filosofinių temų gvildenimą, o jų išgryninimas atitinka ir čia naudojamas minimalistinės architektūros užuominas. Aukso ir „pigaus“ betono santūrumas supriešina estetines kategorijas ir suteikia kūriniui papildomų reikšmių.

Akvilės Glinskytės „Įkvėpimai“ – tai bandymas akmenyje ir bronzoje materializuoti kvapą. Nesvarbu, ką atpažįstame –­ keistą jūros gyvį ar sniego gniūžtę, kūrinys yra tam tikro kvapo „skleidėjas“. Šiuos darbus verta atidaryti tarsi senovėje naudotus akmeninius ir bronzinius kvapiųjų eliksyrų indus ir įkvėpti jų aromatų. Kūrinių išorė primena tiek jau nutolusią Mesopotamijos civilizaciją, tiek šiuolaikines taupias, racionalias postmodernistinės kultūros formas. A. Glonskytės kūriniai labai skirtingi, kaip ir juose slypintys kvapai. Išskyrus vieną pakabuką, pritaikytą nešioti, tai yra tiesiog estetiniai objektai, mažoji plastika. Jiems suteikta forma yra tarsi regos jutimo įtvirtinimas arba savotiška kvapo metamorfozė. O štai Gediminas Datkūnas, „Gesto spalvose“ originaliai naudodamas sidabrą ir popierių, aiškinasi žmonių bendravimą gestais. Papuošalas gali būti nešiojamas taip, kad tarp dviejų pirštų užmautas žiedas juda, ištempdamas gofruotą popierių. Tai byloja apie gestą kaip neartikuliuotos kalbos bendravimo ženklą.

Aušra Budrytė „Nosiaragių medyje“ žaidžia vaikystės prisiminimais. Tai porcelianinės „nosys“ (panašios į tas, kurias skabydavome nuo klevo ir lipdydavome ant veido...) su sidabro ir vario „antnosiais“, primenančios anatomijos kabinetus ar antropologijos muziejus, miniatiūrines Venecijos karnavalo kaukes. Fantasmagorinis objekto traktavimas, dekoratyvumas, rafinuotumas kartais kelia minčių apie Renesanso estetiką, kartais – užuominų į siurrealizmą. Inesos Grigaitės „Prisilietimai“ – du objektai iš porceliano ir emalio tarsi mistiniai būrimo kamuoliai, kurių ornamentika vaizduoja pasąmonės pasaulio sferas. Tai prisilietimas prie maginių reikšmių, galbūt aliuzija į kinų meditacijoje naudojamus rutuliukus, suteikiant jiems kosminę prasmę. Šis kūrinys yra ne tik elegantiškas ir puošnus, jame dera aukso pjūvio matmenys. Justina Zymonaitė kolekcijoje „Organic“ konstruoja sudėtingus objektus iš gipso, akrilo ir plieno derinių. Tai netaisyklingi objektai, primenantys keistą riekėmis supjaustytą daiktą, sustingusios amorfinės formos, išraižytos akrilo gijų. Galbūt tai – sukalkėję gyvūnai, fantastinės nuo uolų atskeltos fosilijos.

Lietuvių menininkai nuo seno yra pamėgę sidabrą. Užtat Rimos Zavedskaitės siekis naudoti kitas medžiagas, pavyzdžiui, gipsą, siejasi su Skandinavijos šalių juvelyrikos tendencijomis. Paperka autorės apyrankių „Pamiršti medžiai“ subtilumas ir neįprastas medžiagų naudojimas. Balinti medžių lapai, laminuoti ir suklijuoti pleistro spalvos lipdukais, byloja apie ekologines problemas, primena ir mūsų krašto miškų likimą. Pleistras –­ bandymas uždengti žiojinčias žaizdas –­ ženklina mūsų abejingumą. Tuo pačiu tai rafinuoti papuošalai, lyg migla apgaubiantys riešą.

Mindaugo Špučio kūrinys „Lietuvių liaudies pasakų motyvais“ panašus į vaikystės diofilmų ar renesansinių dioramų mechanizmą, vieną iš prietaisų, kurie galėjo būti naudojami praeities mokslinių skaičiavimų, optikos srityje... Galbūt tai mechanizmas, padedantis pasiekti naują iliuzinę realybę, o gal – propagandos, manipuliavimo masių sąmone įrankis. Urtė Petkūnaitė kūrinyje „...o ką renkiesi Tu?“ pristato seriją su sodo gėrybėmis susijusių objektų. Jie lyg skirti kokiam nors sudėtingam žaidimui, slepiamam nuo žiūrovo akių. Žievelių naudojimas juvelyrikoje primena ir botanines kolekcijas, herbariumus. Stilingi Dovilės Norbutaitės sieteliai arbatai tarsi atkeliavę iš meditatyvių arbatos gėrimo ceremonijų. Tačiau jie reikšmingi ir patys savaime, artimi mažajai skulptūrinei plastikai.

Autoriai jau turi savitą požiūrį į juvelyriką ir mažąją plastiką. Jų darbams galbūt kartais pritrūksta filosofinių gelmių, tačiau forma, medžiagos panaudojamos tikrai įdomiai, todėl džiugu, kad parodoje galima pamatyti tokių skirtingų jaunųjų menininkų kūrinių.


 

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Lapkričio

PATKPŠS

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30  

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30 31  

 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 6 iš 6 
0:44:52 Nov 21, 2011   
Nov 2010 Nov 2012
Sąrašas   Archyvas   Pagalba